Byla C‑457/17

Jonny Maniero Heiko

prieš

Studienstiftung des deutschen Volkes eV

(Bundesgerichtshof prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Vienodas požiūris į asmenis nepriklausomai nuo jų rasės ar etninės kilmės – Direktyva 2000/43/EB – 3 straipsnio 1 dalies g punktas – Taikymo sritis – Sąvoka „švietimas“ – Stipendijos, privataus fondo skiriamos tyrimų ar studijų projektams užsienyje skatinti – 2 straipsnio 2 dalies b punktas – Netiesioginė diskriminacija – Šių stipendijų, kurioms gauti nustatytas reikalavimas būti išlaikius pirmąjį valstybinį teisės egzaminą (Erste Juristische Staatsprüfun) Vokietijoje, skyrimas“

Santrauka – 2018 m. lapkričio 15 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

1. Europos Sąjungos teisė – Principai – Vienodas požiūris – Vienodas požiūris į asmenis, neatsižvelgiant į jų rasę arba etninę priklausomybę – Direktyva 2000/43 – Taikymo sritis – Sąvoka „švietimas“ – Stipendijos, privataus fondo skiriamos tyrimų ar studijų projektams užsienyje skatinti – Įtraukimas – Sąlyga – Pakankamai glaudus piniginių išmokų ir dalyvavimo šiuose tyrimų ar studijų projektuose, kuriuos pačius apima ta pati sąvoka „švietimas“, ryšys

   (Tarybos direktyvos 2000/43 3 straipsnio 1 dalies g punktas)

2. Europos Sąjungos teisė – Principai – Vienodas požiūris – Vienodas požiūris į asmenis, neatsižvelgiant į jų rasę arba etninę priklausomybę – Direktyva 2000/43 – Netiesiogiai diskriminuojanti nacionalinė priemonė – Sąvoka „prastesnė padėtis“ – Stipendijos, privataus fondo skiriamos tyrimų ar studijų projektams užsienyje skatinti tik kandidatams, kurie toje valstybėje narėje yra išlaikę teisės egzaminą – Minėtos diskriminacijos nebuvimas

   (Tarybos direktyvos 2000/43 2 straipsnio 2 dalies b punktas)

1.  2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, 3 straipsnio 1 dalies g punktas turi būti aiškinamas taip, kad stipendijos, privataus fondo skiriamos tyrimų ar studijų projektams užsienyje skatinti, patenka į sąvokos „švietimas“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, taikymo sritį, jeigu egzistuoja pakankamai glaudus šių piniginių išmokų ir dalyvavimo tyrimų ar studijų projektuose, kuriuos pačius apima sąvoka „švietimas“, ryšys. Visų pirma taip yra tuo atveju, jeigu minėtos piniginės išmokos susijusios su potencialių kandidatų dalyvavimu tokiame tyrimų ar studijų projekte, jeigu jomis siekiama panaikinti visas galimas finansines kliūtis jame dalyvauti arba jų dalį ir jeigu jos yra tinkamos šiam tikslui pasiekti.

   Visų pirma, kaip nurodė generalinė advokatė savo išvados 22 ir 23 punktuose, žodis „švietimas“ pagal įprastą jo reikšmę bendrinėje kalboje suprantamas kaip veikla arba procesas, kuriais perduodama, be kita ko, informacija, žinios, supratimas, požiūriai, vertybės, įgūdžiai, gebėjimai ir elgesio modeliai ar jų įgyjama.

   Vis dėlto, kaip nurodė generalinė advokatė savo išvados 32 ir 34 punktuose, teleologiniu būdu aiškinant sąvoką „švietimas“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2000/43 3 straipsnio 1 dalies g punktą, reikalaujama, pirma, kad galimybė įgyti išsilavinimą būtų laikoma šios sąvokos esminiu aspektu, nes negali būti švietimo be galimybės jį įgyti, todėl šios direktyvos tikslas, t. y. tikslas kovoti su diskriminacija švietimo srityje, nebūtų pasiektas, jeigu diskriminacija būtų leidžiama išsilavinimo įgijimo etape.

   Antra, išlaidos, susijusios su dalyvavimu tyrimų projekte arba mokymo programoje, turi būti vertinamos kaip galimybės įgyti išsilavinimą sudedamosios dalys, kurios įtrauktos į sąvoką „švietimas“, nes turimi finansiniai ištekliai, būtini tokiam dalyvavimui, gali lemti galimybę dalyvauti minėtame projekte ar programoje.

   (žr. 31, 37, 38, 44 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.  Direktyvos 2000/43 2 straipsnio 2 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad tai, jog valstybėje narėje įsteigtas privatus fondas stipendijas, kuriomis siekiama remti tyrimo projektus ar teisės studijas užsienyje, skiria tik kandidatams, kurie toje valstybėje narėje yra išlaikę tokį teisės egzaminą, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, nėra netiesioginė diskriminacija dėl rasės ar etninės kilmės, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.

   Pagal minėtą straipsnį netiesioginė diskriminacija yra tada, kai dėl akivaizdžiai neutralių sąlygų, kriterijų ar praktikos tam tikros rasės ar etninės kilmės asmenys gali patekti į tam tikru atžvilgiu prastesnę padėtį nei kiti asmenys, nebent tas sąlygas, kriterijus ar praktiką objektyviai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.

   Šioje nuostatoje vartojama sąvoka „prastesnė padėtis“ turi būti suprantama taip, kad ypač tam tikros etninės kilmės asmenys dėl atitinkamos nuostatos, kriterijaus ar praktikos patenka į gerokai prastesnę padėtį (šiuo klausimu žr. 2015 m. liepos 16 d. Sprendimo CHEZ Razpredelenie Bulgaria, C‑83/14, EU:C:2015:480, 100 punktą ir 2017 m. balandžio 6 d. Sprendimo Jyske Finans, C‑668/15, EU:C:2017:278, 27 punktą).

   (žr. 46, 47, 52 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)