Byla C‑594/16

Enzo Buccioni

prieš

Banca d’Italia

(Consiglio di Stato prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teisės aktų derinimas – Direktyva 2013/36/ES – 53 straipsnio 1 dalis – Nacionalinių kredito įstaigų priežiūros institucijų pareiga saugoti profesinę paslaptį – Kredito įstaiga, kurią nurodyta priverstinai likviduoti – Konfidencialios informacijos atskleidimas nagrinėjant civilines ar arbitražo bylas“

Santrauka – 2018 m. rugsėjo 13 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas

1. Ekonominė ir pinigų politika–Ekonominė politika–Sąjungos finansų sektoriaus priežiūra–Bendras priežiūros mechanizmas–Rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra–Kompetentingų institucijų keitimasis informacija–Profesinės paslapties saugojimo pareiga–Dalykas

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36 53 straipsnio 1 dalis)

2. Ekonominė ir pinigų politika–Ekonominė politika–Sąjungos finansų sektoriaus priežiūra–Bendras priežiūros mechanizmas–Rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra–Kompetentingų institucijų keitimasis informacija–Profesinės paslapties saugojimo pareiga–Apimtis–Konfidencialios informacijos atskleidimas tretiesiems asmenims nagrinėjant civilines ar arbitražo bylas, kurios iš tiesų skirtos turtiniams interesams, kurie buvo pažeisti, kai buvo pradėta priverstinio kredito įstaigos likvidavimo procedūra, apsaugoti–Pažeidimo nebuvimas–Sąlygos

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36 53 straipsnio 1 dalis)

1.  Siekiant veiksmingai įgyvendinti kredito įmonių priežiūros sistemą, kurią Sąjungos teisės aktų leidėjas sukūrė priimdamas Direktyvą 2013/36, pagrįstą valstybės narės viduje vykdoma priežiūra ir informacijos tarp kelių valstybės narių kompetentingų institucijų pasikeitimu, kaip tai glaustai apibūdinta ankstesniuose punktuose, reikia, kad ir prižiūrimos kredito įstaigos, ir kompetentingos institucijos galėtų būti tikros, jog suteikta konfidenciali informacija iš esmės ir liktų konfidenciali (pagal analogiją žr. 2018 m. lapkričio 19 d. Sprendimo Baumeister, C‑15/16, EU:C:2018:464, 31 punktą). Iš tiesų, nesant tokio pasitikėjimo, būtų pakenkta sklandžiam konfidencialios informacijos, kuri būtina vykdant priežiūrą, perdavimui (pagal analogiją žr. 2018 m. birželio 19 d. Sprendimo Baumeister, C‑15/16, EU:C:2018:464, 32 punktą). Taigi, Direktyvos 2013/36 53 straipsnio 1 dalyje kaip bendroji taisyklė nustatyta pareiga saugoti profesinę paslaptį, kuria siekiama apsaugoti ne tik tiesiogiai susijusių įmonių specifinius interesus, bet ir bendrąjį interesą, susijusį su tinkamu Sąjungos finansinių priemonių rinkos veikimu (pagal analogiją žr. 2018 m. birželio 19 d.Baumeister, C‑15/16, EU:C:2018:464, 33 punktą). Pagaliau Direktyvoje 2004/39 išsamiai išvardyti konkretūs atvejai, kada šios direktyvos 53 straipsnio 1 dalyje numatytas bendras draudimas atskleisti kompetentingų valdžios institucijų turimą konfidencialią informaciją išimtinai nekliudo jos perduoti ar naudoti (pagal analogiją žr. 2018 m. birželio 19 d.Baumeister, C‑15/16, EU:C:2018:464, 38 punktą).

   (žr. 27–30 punktus)

2.  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB ir 2006/49/EB, 53 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad ja nedraudžiama valstybių narių kompetentingoms institucijoms atskleisti konfidencialią informaciją asmeniui, kuris to prašo, kad būtų galima pradėti civilinę arba arbitražo bylą dėl turtinių interesų, kurie buvo pažeisti priverstinai likvidavus kredito įstaigą, apsaugos. Vis dėlto prašymas atskleisti turi būti pateiktas dėl informacijos, dėl kurios prašantysis pateikia aiškius ir nuoseklius įrodymus, leidžiančius patikėti, kad ji yra svarbi civilinėje arba arbitražo byloje, kurios dalyką prašantysis turi konkrečiai identifikuoti; su šiuo dalyku nesusijusiais tikslais nagrinėjama informacija negali būti naudojama. Kompetentingos valdžios institucijos ir teismai, prieš atskleisdami bet kurią konfidencialios informacijos dalį, turi įvertinti prašančiojo suinteresuotumą gauti atitinkamą informaciją ir interesus, susijusius su šios informacijos, dėl kurios taikoma pareiga saugoti profesinę paslaptį, konfidencialumo išlaikymu.

   (žr. 40 punktą ir rezoliucinę dalį)