Byla C‑216/17

Autorità Garante della Concorrenza e del Mercato – Antitrust ir Coopservice Soc. coop. arl

prieš

Azienda Socio-Sanitaria Territoriale della Vallecamonica – Sebino (ASST) ir kt.

(Consiglio di Stato prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Direktyva 2004/18/EB – 1 straipsnio 5 dalis – 32 straipsnio 2 dalis – Viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymas – Preliminariosios sutartys – Išlyga dėl preliminariosios sutarties taikymo išplėtimo kitoms perkančiosioms organizacijoms – Skaidrumo ir vienodo požiūrio į ūkio subjektus principas – Paskesnių viešojo pirkimo sutarčių apimties nenustatymas arba nustatymas remiantis įprastais perkančiųjų organizacijų, kurios nėra preliminariosios sutarties šalys, poreikiais – Draudimas“

Santrauka – 2018 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas

1. Europos Sąjungos teisė – Ieškinys nacionaliniame teisme – Sąjungos teisės normos pažeidimu grindžiamo pagrindo nagrinėjimas teismo iniciatyva – Nacionalinio teismo pareiga – Nebuvimas – Ribos

   (ESS 4 straipsnio 3 dalis)

2. Teisės aktų derinimas – Viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarka – Direktyva 2004/18 – Sutarčių sudarymas – Perkančiosios organizacijos su keliais konkursą laimėjusiais dalyviais sudaryta preliminarioji sutartis – Išlygos dėl preliminariosios sutarties taikymo išplėtimo kitoms perkančiosioms organizacijoms nustatymas – Leistinumas – Sąlygos

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18 11 konstatuojamoji dalis ir 32 straipsnio 2 ir 4 dalys)

3. Teisės aktų derinimas – Viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarka – Direktyva 2004/18 – Sutarčių sudarymas – Vienodo požiūrio į konkurso dalyvius ir skaidrumo principai – Apimtis – Pareiga aiškiai, tiksliai ir vienareikšmiškai suformuluoti viešojo pirkimo sutarties sudarymo sąlygas ir taisykles

   (SESV 49 ir 56 straipsniai; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18 2 straipsnis)

4. Teisės aktų derinimas – Viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarka – Direktyva 2004/18 – Sutarčių sudarymas – Perkančiosios organizacijos su keliais konkursą laimėjusiais dalyviais sudaryta preliminarioji sutartis – Preliminariosios sutarties taikymo išplėtimas kitoms perkančiosioms organizacijoms, kurios nėra sutarties šalys – Galimybė šioms perkančiosioms organizacijoms nenustatyti paskesnių viešojo pirkimo sutarčių apimties arba ją nustatyti remiantis įprastais savo poreikiais – Draudimas – Vienodo požiūrio ir skaidrumo principų pažeidimas

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18 1 straipsnio 5 dalis ir 32 straipsnio 2 dalies ketvirta pastraipa)

1.  Be to, pagal Sąjungos teisę nereikalaujama, kad nacionaliniai teismai savo iniciatyva iškeltų klausimą, susijusį su Sąjungos teisės nuostatų pažeidimu, jeigu tą klausimą jie privalėtų nagrinėti aktyviai, nesilaikydami ginčo ribų, kurias apibrėžė pačios šalys, ir remdamiesi kitais faktais ir aplinkybėmis nei tie, kuriais tas nuostatas taikyti suinteresuota šalis grindžia savo ieškinį (šiuo klausimu žr. 1995 m. gruodžio 14 d. Sprendimo van Schijndel ir van Veen, C‑430/93 ir C‑431/93, EU:C:1995:441, 21 ir 22 punktus).

   (žr. 40 punktą)

2.  Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kad Direktyvos 2004/18 32 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje, siejamoje su šios direktyvos 11 konstatuojamąja dalimi, numatyta, kad tuo atveju, jei preliminarusis susitarimas sudarytas su keliais konkurso laimėtojais, paskesnės sutartys sudaromos iš naujo skelbiant konkursą preliminariojo susitarimo šalims dėl nenustatytų sąlygų. Iš šių nuostatų matyti, kad reikalavimas nuo pat pradžių būti preliminariojo susitarimo šalimi taikomas tik ūkio subjektams, nes neįmanoma, kad varžytųsi perkančiosios organizacijos.

   Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad Direktyvos 2004/18 32 straipsnio 2 dalies antra pastraipa siekiama leisti perkančiajai organizacijai suteikti kitoms perkančiosioms organizacijoms galimybę pasinaudoti preliminariuoju susitarimu, tik jeigu ji ketina sudaryti sutartį su ūkio subjektais, kurie nuo pat pradžių yra šio susitarimo šalys. Vadinasi, Direktyvos 2004/18 32 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nereikalaujama, kad „antraeilė“ perkančioji organizacija, kaip antai ASST Valcamonica pagrindinėje byloje, būtų pasirašiusi preliminarųjį susitarimą, kad galėtų sudaryti paskesnę viešojo pirkimo sutartį. Pakanka, kad tokia perkančioji organizacija būtų potenciali naudos iš šio preliminariojo susitarimo gavėja nuo jo sudarymo momento, nes buvo aiškiai nurodyta viešojo pirkimo dokumentuose įtraukiant aiškią nuorodą, kuria apie šią galimybę informuojama tiek „antraeilė“ perkančioji organizacija, tiek bet kuris suinteresuotasis ūkio subjektas. Ši nuoroda gali būti pateikiama tiek pačiame preliminariajame susitarime, tiek kitame dokumente, kaip antai specifikacijose esančioje išlygoje dėl išplėtimo, jeigu paisoma viešumo ir teisinio saugumo, taigi ir skaidrumo reikalavimų.

   (žr. 51, 52, 55, 56 punktus)

3.  Pagal vienodo požiūrio į ūkio subjektus ir jų nediskriminavimo principus, taip pat pagal iš jų kylantį skaidrumo principą (šiuo klausimu žr. 2015 m. gruodžio 17 d. Sprendimo UNIS ir Beaudout Père et Fils, C‑25/14 ir C‑26/14, EU:C:2015:821, 38 punktą) reikalaujama, kad visos sutarties sudarymo procedūros sąlygos ir taisyklės skelbime apie pirkimą ar specifikacijose būtų suformuluotos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, kad leistų visiems deramai informuotiems ir rūpestingiems dalyviams suprasti jų tikslią reikšmę ir juos aiškinti vienodai, o perkančiajai organizacijai – veiksmingai patikrinti, ar dalyvių pasiūlymai atitinka konkrečiam pirkimui taikomus kriterijus (šiuo klausimu žr. 2017 m. liepos 13 d. Sprendimo Ingsteel ir Metrostav, C‑76/16, EU:C:2017:549, 34 punktą).

   (žr. 63 punktą)

4.  2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 1 straipsnio 5 dalis ir 32 straipsnio 2 dalies ketvirta pastraipa turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas:

   –	perkančioji institucija gali veikti savo ir kitų aiškiai nurodytų perkančiųjų organizacijų, kurios tiesiogiai nėra preliminariosios sutarties šalys, vardu, jeigu paisoma viešumo, teisinio saugumo, taigi ir skaidrumo reikalavimų, ir

   –

   draudžiama, kad perkančiosios organizacijos, kurios nėra šios preliminariosios sutarties šalys, nenustatytų paslaugų apimties, kurios galės būti reikalaujama, kai jos sudarys šią sutartį įgyvendinančias sutartis, arba ją nustatytų remdamosi savo įprastais poreikiais, nes, jei jos taip darytų, būtų pažeisti skaidrumo ir vienodo požiūrio į ūkio subjektus, suinteresuotus sudaryti šią preliminariąją sutartį, principai.

   (žr. 70 punktą ir rezoliucinę dalį)