Sujungtos bylos C‑361/15 P ir C‑405/15 P

Easy Sanitary Solutions BV ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

prieš

Group NIVELLES NV

„Apeliacinis skundas – Intelektinė nuosavybė – Bendrijos dizainas – Reglamentas (EB) Nr. 6/2002 – 5 straipsnis – Naujumas – 6 straipsnis – Individualios savybės – 7 straipsnis – Atskleidimas visuomenei – 63 straipsnis – Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) įgaliojimai vertinant įrodymus – Prašymą pripažinti registraciją negaliojančia pateikusiam asmeniui tenkanti įrodinėjimo pareiga – Reikalavimai, susiję su ankstesnio dizaino atgaminimu – Dizainas, vaizduojantis griovelį dušo vandeniui nutekėti – Apeliacinės tarybos sprendimas atmesti prašymą pripažinti registraciją negaliojančia“

Santrauka – 2017 m. rugsėjo 21 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

1. Bendrijos dizainas–Atsisakymas ir negaliojimas–Prašymas pripažinti registraciją negaliojančia, grindžiamas ankstesnio dizaino egzistavimu–Įrodinėjimo pareiga

   (Tarybos reglamento Nr. 6/2002 12 konstatuojamoji dalis, 3 straipsnio a punktas, 5–7 straipsniai, 25 straipsnio 1 dalies b punktas, 52 straipsnio 1 ir 2 dalys, 53 straipsnio 1 ir 2 dalys; Komisijos reglamento Nr. 2245/2002 28 straipsnio 1 dalies b punkto v papunktis)

2. Apeliacinis skundas–Pagrindai–Sprendimo motyvai, kuriais pažeidžiama Sąjungos teisė–Rezoliucinė dalis, pagrįsta kitais teisiniais motyvais–Atmetimas

   (SESV 256 straipsnio 1 dalis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa)

3. Bendrijos dizainas–Negaliojimo pagrindai–Naujumo nebuvimas–Ankstesnis tapataus dizaino atskleidimas–Ankstesnis dizainas, skirtas būti pritaikytas arba panaudotas kitokiam gaminiu–Poveikio nebuvimas

   (Tarybos reglamento Nr. 6/2002 5 straipsnio 1 dalis, 10, 19 ir 36 straipsniai)

4. Bendrijos dizainas–Negaliojimo pagrindai–Individualių savybių nebuvimas–Dizainas, informuotam vartotojui nesudarantis bendro įspūdžio, kuris skirtųsi nuo ankstesnio dizaino daromo bendro įspūdžio–Informuotas vartotojas–Sąvoka–Informuoto vartotojo žinojimas apie ankstesnį dizainą, pritaikytą arba panaudotą kitos pramonės srities nei ta, su kuria susijęs ginčijamas dizainas, gaminyje–Poveikio nebuvimas

   (Tarybos reglamento Nr. 6/2002 5–7 straipsniai)

1.  Pagal Reglamento Nr. 2245/2002, įgyvendinančio Tarybos reglamentą Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino, 28 straipsnio 1 dalies b punkto v papunktį, kai prašymas pripažinti įregistruoto Bendrijos dizaino registraciją negaliojančia grindžiamas tuo, jog šis dizainas neatitinka Reglamento Nr. 6/2002 5 ir 6 straipsniuose nustatytų reikalavimų, prašyme pripažinti registraciją negaliojančia turi būti nurodyti ir pavaizduoti ankstesni dizainai, kurie galėtų tapti kliūtimi pripažįstant registruotojo Bendrijos dizaino naujumą arba individualias savybes, ir pateikti dokumentai, įrodantys ankstesniųjų dizainų buvimą.

   Tuo atveju, kai Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsniu grindžiamas prašymas pripažinti registraciją negaliojančia, reikia pažymėti, kad pagal šio reglamento 52 straipsnio 1 ir 2 dalis ir pagal 53 straipsnio 1 ir 2 dalis ne Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai ar Bendrajam Teismui, o ieškovui, kuris remiasi minėto reglamento 25 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytu negaliojimo pagrindu, tenka pareiga įrodyti šio pagrindo realumą.

   Todėl, kai prašymą pripažinti registraciją negaliojančia pateikęs asmuo remiasi Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytu pagrindu, jis turi pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad ginčijamas dizainas neatitinka šio reglamento 4–9 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

   Be to, dėl tvirtinimo, susijusio su Reglamento Nr. 6/2002 5 straipsnio pažeidimu, reikia pridurti, kad šioje nuostatoje įtvirtintas reikalavimas, jog dizainas laikomas nauju, jeigu „joks kitas tapatus dizainas netapo prieinamas visuomenei“, reiškia, kad dizaino naujumo vertinimas turi būti atliekamas lyginant jį su vienu ar daugiau konkrečių, individualizuotų, apibrėžtų ir nustatytų dizainų iš visų dizainų, kurie anksčiau tapo prieinami visuomenei.

   Šiuo klausimu primintina, kad, kaip matyti iš šio reglamento 3 straipsnio a punkto, „dizainas“ apibrėžiamas kaip „viso gaminio ar jo dalies vaizdas, susidarantis dėl paties gaminio ir (arba) jo ornamentikos, specifinių linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros ir (arba) medžiagų savybių“. Iš to matyti, kad pagal Reglamentu Nr. 6/2002 nustatytą sistemą vaizdas yra svarbiausias dizaino elementas.

   Todėl tai, kad dizaino savybė būtų matoma, yra esminė šios apsaugos sąlyga. Kaip nurodyta Reglamento Nr. 6/2002 12 konstatuojamojoje dalyje, dizainų apsauga neturėtų apimti tų sudedamųjų dalių, kurios nėra matomos įprastai naudojant gaminį, arba tų tokios dalies savybių, kurios nėra matomos tą dalį įmontavus, ir todėl į šias savybes neturėtų būti atsižvelgiama vertinant, ar kitos šio dizaino savybės atitinka apsaugos suteikimo sąlygas.

   Iš pateiktų paaiškinimų matyti, jog svarbiausia, kad EUIPO instancijos turėtų ankstesnio dizaino vaizdą, kuris leistų nustatyti gaminio, kuriame dizainas pritaikytas, vaizdą ir tiksliai ir patikimai nustatyti ankstesnį dizainą, kad pagal Reglamento Nr.°6/2002 5–7 straipsnius būtų galima įvertinti ginčijamo dizaino naujumą ir individualias savybes ir šiuo tikslu palyginti nagrinėjamus dizainus. Tačiau nagrinėjant, ar ginčijamas dizainas tikrai nėra naujas, ar neturi individualių savybių, būtinai reikia turėti tikslų ir apibrėžtą ankstesnį dizainą.

   Iš to matyti, kad šalis, pateikusi prašymą pripažinti registraciją negaliojančia, turi pateikti Tarnybai būtiną informaciją ir tiksliai bei išsamiai identifikuoti dizainą, kurio pirmumu remiamasi, kad būtų įrodyta, jog ginčijamas dizainas negali būti teisėtai įregistruotas.

   (žr. 58–65 punktus)

2.  Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad dėl Bendrojo Teismo padarytos teisės klaidos skundžiamas sprendimas negali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu jo rezoliucinė dalis grindžiama kitais teisiniais motyvais.

   (žr. 73 punktą)

3.  Kaip numatyta Reglamento Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino 5 straipsnio 1 dalies b punkte, Bendrijos dizainas laikomas nauju, jeigu joks kitas tapatus dizainas netapo prieinamas visuomenei, registruoto Bendrijos dizaino atveju, iki paraiškos įregistruoti dizainą, kurį siekiama apsaugoti, padavimo datos, o prašant prioriteto – iki prioriteto datos.

   Dėl šios nuostatos formuluotės dizaino naujumas nepriklauso nuo gaminių, kuriuose jis gali būti pritaikytas arba panaudotas.

   Be to, primintina, kad Reglamento Nr. 6/2002 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Bendrijos dizaino registracijos teikiama apsauga saugo „bet kokį dizainą, kuris informuotam vartotojui nesudaro skirtingo bendro įspūdžio“.

   Taigi jeigu turi būti pritarta pozicijai, kad dizaino apsauga priklauso nuo gaminio, kuriame šis dizainas pritaikytas arba panaudotas, pobūdžio, tokia apsauga apims tik konkrečiai sričiai priklausančius dizainus. Vis dėlto šios pozicijos negalima palaikyti.

   Be to, iš Reglamento Nr. 6/2002 36 straipsnio 6 dalies ir 19 straipsnio 1 dalies matyti, jog registruotas Bendrijos dizainas suteikia jo savininkui išimtinę teisę naudoti aptariamą dizainą visų rūšių gaminiams, o ne tik registracijos paraiškoje nurodytam gaminiui.

   Pagal minėto 36 straipsnio 6 dalį šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija savaime neturi įtakos dizaino apsaugos apimčiai. Todėl ši informacija, kurią sudaro gaminių, kuriuose dizainas turi būti pritaikytas arba panaudotas, nurodymas, neturėtų apriboti šio dizaino apsaugos, kuri numatyta visų pirma Reglamento Nr. 6/2002 10 straipsnyje.

   Dėl šio reglamento 19 straipsnio 1 dalies pažymėtina, kad nuoroda į „gaminį“, kuriame dizainas pritaikytas arba panaudotas, neleidžia manyti, kad Bendrijos dizaino apsauga skirta tik gaminiui, kuriame šis dizainas pritaikytas arba panaudotas.

   Atsižvelgiant į Reglamento Nr. 6/2002 10, 19 ir 36 straipsnių aiškinimą, Bendrijos dizainas neturi būti laikomas nauju, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 5 straipsnio 1 dalį, jeigu identiškas dizainas visuomenei tapo prieinamas iki šioje nuostatoje nurodytos dienos, net jeigu šis ankstesnis dizainas skirtas pritaikyti arba panaudoti kitokiam gaminiui. Faktas, kad dizainui suteikta apsauga nėra skirta tik gaminiams, kuriuose jis skirtas pritaikyti arba panaudoti, neišvengiamai reiškia, kad, vertinant dizaino naujumą, neturi būti atsižvelgiama vien tik į tokius gaminius.

   (žr. 89–96 punktus)

4.  Pagal Reglamento Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino 6 straipsnį dizainas laikomas turinčiu individualių savybių, jeigu jo bendras įspūdis informuotam vartotojui skiriasi nuo bendro įspūdžio, kurį tokiam vartotojui padaro bet koks kitas dizainas, kuris tapo prieinamas visuomenei. Teisingumo Teismas jau nusprendė, kad informuoto vartotojo sąvoką, kuri neapibrėžta šiame reglamente, galima suprasti kaip apibrėžiančią ne vidutiniškai dėmesingą, bet dėl turimos asmeninės patirties arba dėl gerų aptariamo sektoriaus žinių ypač pastabų vartotoją.

   Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją apibūdinimas „informuotas“ leidžia manyti, kad vartotojas, kuris nėra dizaineris ar techninis ekspertas, žino apie įvairius atitinkamame sektoriuje esančius dizainus, turi tam tikrų žinių apie tokių dizainų įprastai turimus elementus, o tai, kad jis domisi atitinkamais gaminiais, įrodo santykinai didelį dėmesingumo laipsnį jais naudojantis.

   Tačiau informuoto vartotojo sąvoka neturi būti aiškinama taip, kad tik tada, kai šis vartotojas žino ankstesnį dizainą, šis ankstesnis dizainas gali trukdyti pripažinti vėlesnio dizaino individualias savybes. Toks aiškinimas nesuderinamas su Reglamento Nr. 6/2002 7 straipsniu.

   Šiuo klausimu reikia nurodyti, kad pagal Reglamento Nr. 6/2002 5 ir 6 straipsnius lyginti vieną dizainą su kitu, kad būtų konstatuotas pirmojo iš jų naujumas ir individualios savybės, reikia tik tada, jei antrasis buvo atskleistas visuomenei.

   Jei dizainas laikomas atskleistu visuomenei, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 7 straipsnio 1 dalį, toks atskleidimas galioja tiek dizaino, su kuriuo atskleistasis dizainas lyginamas, naujumo, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 5 straipsnį, tiek ir pirmojo dizaino individualių savybių, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 6 straipsnį, vertinimui.

   Be to, „atitinkama sritis“ pagal Reglamento Nr. 6/2002 7 straipsnio 1 dalį nėra vien tik gaminio, kuriam ginčijamas dizainas skirtas būti pritaikytas arba panaudotas, sritis.

   Taigi tvirtinimas, jog tik tada, kai informuotas vartotojas žino ankstesnį dizainą, šis ankstesni dizainas gali sutrukdyti pripažinti vėlesnio dizaino individualias savybes, lemia tai, kad, tikrinant dizaino individualias savybes, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio 1 dalį, būtų reikalaujama, kad ankstesnis dizainas, kurio atskleidimas visuomenei jau buvo įrodytas, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 7 straipsnio 1 dalį, būtų žinomas informuotam ginčijamo dizaino vartotojui.

   Tačiau iš minėto 7 straipsnio 1 dalies negalima daryti išvados, kad būtina, jog vartotojas, informuotas apie gaminį, kuriame pritaikytas arba panaudotas ginčijamas dizainas, žinotų ankstesnį dizainą, jei šis pritaikytas arba panaudotas gaminyje, priskiriamame prie kitos pramonės srities nei ta, su kuria susijęs ginčijamas dizainas.

   (žr. 124–131 punktus)