Byla C‑601/14

Europos Komisija

prieš

Italijos Respubliką

„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — Direktyva 2004/80/EB — 12 straipsnio 2 dalis — Nacionalinės kompensacijų nukentėjusiesiems nuo smurtinių tyčinių nusikaltimų schemos, garantuojančios teisingą ir tinkamą kompensaciją — Nacionalinė schema, apimanti ne visus nacionalinėje teritorijoje padarytus smurtinius tyčinius nusikaltimus“

Santrauka – 2016 m. spalio 11 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

1. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Iš direktyvos kylančių įsipareigojimų neįvykdymas – Gynybos priemonės – Direktyvos teisėtumo ginčijimas – Neleistinumas – Ribos – Neegzistuojantis aktas

   (SESV 258, 259, 263 ir 265 straipsniai)

2. Policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Direktyva 2004/80 Kompensacijos nukentėjusiesiems nuo smurtinių tyčinių nusikaltimų – Valstybių narių pareiga parengti kompensacijų nukentėjusiesiems schemas – Nacionalinė schema, apimanti ne visus tokius nusikaltimus – Įsipareigojimų neįvykdymas

   (Tarybos direktyvos 2004/80 12 straipsnio 2 dalis)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 33, 34 punktus)

2.  Valstybė narė neįvykdo įsipareigojimo pagal Direktyvos 2004/80/EB dėl kompensacijos nusikaltimų aukoms 12 straipsnio 2 dalį, kai nesiima visų būtinų priemonių, kad tarpvalstybiniais atvejais užtikrintų kompensacijų visiems nukentėjusiesiems nuo smurtinių tyčinių nusikaltimų, padarytų jos teritorijoje, schemos buvimą.

   Iš tiesų pagal šią nuostatą siekiama kiekvienam Sąjungos piliečiui užtikrinti teisę į teisingą ir tinkamą kompensaciją dėl žalos, patirtos valstybėje narėje, kurioje jis pasinaudojo laisvo judėjimo teise, įpareigojant kiekvieną valstybę narę nustatyti kompensacijų nukentėjusiesiems nuo smurtinių tyčinių nusikaltimų, padarytų jos teritorijoje, schemą.

   Kalbant apie smurtinio ir tyčinio nusikaltimo pobūdžio nustatymą, konstatuotina, kad nors iš esmės valstybės narės turi kompetenciją patikslinti jų nacionalinėje teisėje šiai sąvokai teikiamą reikšmę, vis dėlto šia kompetencija joms nesuteikiama teisės apriboti kompensacijų schemos taikymo srities taip, kad kompensacijos būtų skiriamos nukentėjusiesiems tik nuo kai kurių smurtinių tyčinių nusikaltimų, nes taip Direktyvos 2004/80 12 straipsnio 2 dalis netektų veiksmingumo.

   Be to, nors Direktyvoje 2004/80 nustatyta bendradarbiavimo sistema yra susijusi vien su galimybe gauti kompensacijas tarpvalstybiniais atvejais, nepaneigtina tai, kad siekiant tokiais atvejais užtikrinti šios direktyvos tikslo pasiekimą pagal jos 12 straipsnio 2 dalį kiekviena valstybė narė įpareigojama nustatyti nacionalinę schemą, garantuojančią kompensacijas nukentėjusiesiems nuo visų tyčinių smurtinių nusikaltimų, padarytų jos teritorijoje.

   (žr. 45, 46, 49, 52 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)