Byla C‑357/14 P

Electrabel SA

ir

Dunamenti Erőmű Zrt.

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas — Valstybės pagalba — Vengrijos valdžios institucijų tam tikriems elektros energijos gamintojams suteikta pagalba — Elektros energijos pirkimo sutartys, kurias sudarė valstybės įmonė ir tam tikri elektros energijos gamintojai — Sprendimas, kuriuo ši pagalba pripažįstama nesuderinama su bendrąja rinka ir nurodyta ją susigrąžinti — Sąvoka „šalis“, galinti pateikti apeliacinį skundą Teisingumo Teismui — Vengrijos stojimas į Europos Sąjungą — Data, kuri turi reikšmės vertinant pagalbos egzistavimą — Sąvoka „valstybės pagalba“ — Pranašumas — Privataus investuotojo kriterijus — Minėtos pagalbos dydžio apskaičiavimo metodas“

Santrauka – 2015 m. spalio 1 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

1. Apeliacinis skundas — Pirmojoje instancijoje bylą pagal savo reikalavimus pralaimėjusi šalis — Sąvoka — Tokių reikalavimų nepateikusi įmonė, priklausiusi tai pačiai įmonių grupei, kaip ir tame procese dalyvavusi įmonė — Netaikymas — Nepriimtinumas — Teisės į teisingumą ir gero administravimo principo pažeidimas — Nebuvimas

   (SESV 256 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnio antra pastraipa)

2. Apeliacinis skundas — Pagrindai — Nepakankamas motyvavimas — Bendrojo Teismo rėmimasis numanomu motyvavimu — Leistinumas — Sąlygos — Bendrojo Teismo pareiga prieš nagrinėjant atitinkamos priemonės kvalifikavimą kaip esamos pagalbos išsiaiškinti, ar buvo suteikta pagalba — Nebuvimas — Motyvavimo pareigos apimtis

   (EB 87 straipsnio 1 dalis ir 88 straipsnio 1 ir 3 dalys; SESV 256 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 36 ir 53 straipsniai; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 81 straipsnis)

3. Valstybių teikiama pagalba — Sutarties nuostatos — Taikymo sritis „ratione temporis“ — Naujų valstybių narių įstojimas į Europos Sąjungą — Stojimo aktas — Su valstybės pagalba susijusių nuostatų taikymas nuo įstojimo dienos ir tik situacijoms, susiklosčiusioms po šios dienos

   (EB 87 straipsnio 1 dalis ir 88 straipsnio 1 ir 3 dalys; 2003 m. Stojimo akto 2 straipsnis ir IV priedo 3 punktas; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnis)

4. Valstybių teikiama pagalba — Sąvoka — Vertinimas taikant privataus investuotojo kriterijų — Vertinimas atsižvelgiant į visas reikšmingas ginčijamų veiksmų aplinkybes ir į jų kontekstą — Atsižvelgimas į sprendimo dėl atitinkamos priemonės priėmimo momentu turimą informaciją ir galimus numatyti pokyčius

   (EB 87 straipsnio 1 dalis ir 88 straipsnio 1 ir 3 dalys)

5. Apeliacinis skundas — Pagrindai — Sprendimo motyvai, kuriuose yra Sąjungos teisės pažeidimų — Rezoliucinė dalis, pagrįsta kitais teisiniais motyvais — Atmetimas

   (SESV 256 straipsnio 1 dalis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa)

6. Valstybių teikiama pagalba — Neteisėtos pagalbos susigrąžinimas — Iš neteisėtumo kylanti pareiga — Dalykas — Ankstesnės situacijos atkūrimas

   (EB 88 straipsnio 2 dalis)

7. Valstybių teikiama pagalba — Neteisėtos pagalbos susigrąžinimas — Skolininko nustatymas turto perleidimo atveju — Konkurencinį pranašumą įgijęs subjektas

   (EB 88 straipsnio 2 dalis)

8. Valstybių teikiama pagalba — Neteisėtos pagalbos susigrąžinimas — Išieškotinos sumos apskaičiavimas — Komisijos taikytas apskaičiavimo metodas, pagrįstas pajamomis, o ne pelnu, ir labiau tinkantis užtikrinti, kad subjektas netektų dėl pagalbos įgyto pranašumo

   (EB 88 straipsnio 2 dalis)

1.  Pagal Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnio antrą pastraipą apeliacinį skundą Teisingumo Teismui gali pateikti bet kuri pagal visus savo reikalavimus arba jų dalį bylą pralaimėjusi šalis. To, kad pirmojoje instancijoje reikalavimų nepateikusi įmonė priklauso grupei, kuriai priklausanti įmonė pati dalyvavo procese pirmojoje instancijoje, nepakanka, kad pirmoji įmonė būtų pripažinta šalimi, kaip tai suprantama pagal tą nuostatą.

   Šis aiškinimas nepažeidžia šios įmonės teisės į teisingumą ar gero administravimo principo. Atvirkščiai, asmenų, galinčių konkrečioje byloje pateikti apeliacinį skundą Teisingumo Teisme, kategorijos apibrėžimu, pateiktu šio statuto 56 straipsnyje, būtent ir siekiama užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą, be kita ko, kartu užtikrinant tam tikrą numatymo galimybę pateikiant apeliacinius skundus dėl Bendrojo Teismo sprendimų ir užkertant kelią apeiti terminus ir priimtinumo sąlygas, taikomus kitiems Sąjungos teisėje numatytiems teisių gynimo būdams.

   (žr. 29 ir 30 punktus)

2.  Sąjungos teismas gali laisvai formuoti ir plėtoti savo argumentus taip, kaip mano esant tinkama, kad atsakytų į jam pateiktus pagrindus. Taigi Bendrojo Teismo pasirinkta atsakymo formuluotė ir dėstymas neturėtų būti ginčijami apeliaciniame skunde, pateikiant pretenzijas, kuriomis siekiama, kad būtų nustatyta, jog Bendrasis Teismas privalėjo savo argumentus išdėstyti taip, kad šie atitiktų šalies lūkesčius.

   Sąjungos teismas gali patikrinti, ar priemonė yra valstybės pagalba, tik prieš tai išnagrinėjęs, ar, jei į tą klausimą būtų atsakyta teigiamai, iš šios priemonės kylanti pagalba turi būti pripažinta esama pagalba.

   Be to, Bendrojo Teismo negalima kaltinti motyvų nenurodymu, kiek tai susiję su tokios priemonės pripažinimu nauja pagalba, vien dėl to, kad tai analizuodamas jis rėmėsi valstybės pagalbos egzistavimo prielaida, nes toliau išsamiai išnagrinėjo argumentus dėl valstybės pagalbos egzistavimo klausimo.

   (žr. 36, 38 ir 41 punktus)

3.  Su valstybės pagalba susijusios Sąjungos taisyklės naujoms valstybėms narėms tapo privalomos nuo jų įstojimo dienos. Valstybės priemonei, kurią nauja valstybė narė priėmė iki savo įstojimo į Sąjungą ir kuri tebetaikoma po šio datos, įvertinti pagal EB 87 straipsnio 1 dalį reikšmingos datos nustatymo klausimas turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į tos valstybės narės stojimo aktą.

   Valstybės, kurios buvo Sąjungos narės iki tos datos, norėjo apsaugoti vidaus rinką nuo priemonių, kurios yra valstybės pagalba, kurias šalys kandidatės priėmė iki savo įstojimo į Sąjungą ir kurios potencialiai galėjo iškraipyti konkurenciją, nuo įstojimo datos taikydamos šioms priemonėms naujos pagalbos sistemą, jei minėtoms priemonėms netaikomos išimtys, aiškiai išvardytos minėto Stojimo akto IV priedo 3 punkte. Be to, iš Reglamento Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles, 1 straipsnio b punkto v papunkčio ir visų pirma iš šios nuostatos pirmo sakinio formuluotės matyti, kad valstybės paramos priemonė, kuri nėra valstybės pagalba jos suteikimo momentu, gali tokia tapti vėliau.

   Padarius bet kokią kitą išvadą netektų prasmės Stojimo sutarties autorių tikslas. Išvada, kad reikšminga yra priemonės priėmimo data, lemtų tai, kad valstybės narės, kuri į Sąjungą įstojo 2004 m. gegužės 1 d., atveju Komisija nekontroliuotų iki tos datos priimtų priemonių, kurios nebuvo valstybės pagalba jas priimant, tačiau vėliau tapo tokia pagalba ir ja tebėra po šios datos.

   (žr. 58, 60–62 ir 65 punktus)

4.  Valstybės pagalbos srityje, kiek tai susiję su rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio privataus investuotojo kriterijaus taikymu, nagrinėdama, ar valstybė veikė kaip akcininkė ir ar todėl konkrečiu atveju taikytinas privataus investuotojo kriterijus, Komisija turi atlikti bendrą vertinimą ir atsižvelgti ne tik į atitinkamos valstybės narės pateiktą informaciją, bet ir į bet kokias kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, jai leidžiančias nustatyti, ar atitinkamą priemonę lėmė minėtos valstybės narės kaip akcininkės ar kaip viešosios valdžios subjekto statusas. Šiuo aspektu ypač gali būti reikšmingi, be kita ko, šios priemonės pobūdis ir objektas, jos kontekstas, taip pat siekiamas tikslas ir šiai priemonei taikomos taisyklės.

   Be to, kai Komisija siekia nustatyti, ar įvykdytos privataus investuotojo kriterijaus taikytinumo ir taikymo sąlygos, ji gali atsisakyti nagrinėti atitinkamos valstybės narės pateiktą reikšmingą informaciją, tik jeigu pateikti įrodymai buvo nustatyti po sprendimo atlikti nagrinėjamą investiciją priėmimo. Siekiant taikyti privataus investuotojo kriterijų reikšmės turi tik turima informacija ir pokyčiai, kurie galėjo būti numatyti sprendimo atlikti investiciją priėmimo momentu. Tai yra būtent tais atvejais, kai Komisija valstybės pagalbos buvimą nagrinėja atsižvelgdama į investicijas, apie kurias jai nebuvo pranešta ir kurias atitinkama valstybė narė jau buvo atlikusi jos vykdomo nagrinėjimo momentu.

   Informacija apie įvykius, susiklosčiusius iki valstybės priemonės priėmimo dienos, kuri turima tą dieną, gali būti reikšminga tiek, kiek ji gali padėti atsakyti į klausimą, ar dėl šios priemonės įgyjamas pranašumas, kaip tai suprantama pagal EB 87 straipsnio 1 dalį.

   (žr. 102, 103 ir 105 punktus)

5.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 108 ir 118 punktus)

6.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 110 ir 111 punktus)

7.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 112 ir 113 punktus)

8.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 145, 147, 148 ir 150 punktus)