Byla C‑172/13

Europos Komisija

prieš

Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę

„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — SESV 49 straipsnis — EEE susitarimo 31 straipsnis — Pelno mokestis — Bendrovių grupės — Grupės lengvata — Dukterinės bendrovės nerezidentės nuostolių perkėlimas — Sąlygos — Data, kurią nustatomas dukterinės bendrovės nerezidentės nuostolių galutinis pobūdis“

Santrauka – 2015 m. vasario 3 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

Įsisteigimo laisvė – Mokesčių teisės aktai – Pelno mokestis – Mokesčių lengvata – Dukterinės bendrovės nerezidentės nuostolių atskaitymas – Nacionalinės teisės aktai, nustatantys šios dukterinės bendrovės nuostolių galutinio pobūdžio vertinimo datą – Leistinumas

(SESV 49 straipsnis; EEE susitarimo 31 straipsnis)

Valstybė narė, kuri numato grupės lengvatos sistema, pagal kurią vienos bendrovės nuostoliai gali būti įskaityti į kitų tos pačios grupės bendrovių pelną, kai, priešingai nei į bendrovių rezidenčių nuostolius, į bendrovių nerezidenčių patirtus nuostolius, taikant grupės lengvatą, galima atsižvelgti tik jei jie galutinio pobūdžio, įvykdo savo įsipareigojimus pagal SESV 49 straipsnį ir Europos Ekonominės Erdvės susitarimo 31 straipsnį. Šiuo klausimu galutinis pobūdis gali būti konstatuotas tokiu atveju, kai, pirma, dukterinė bendrovė nerezidentė išnaudojo galimybes atsižvelgti į rezidavimo valstybėje narėje patirtus nuostolius per prašyme dėl lengvatos nurodytus mokestinius metus ir ankstesnius mokestinius metus, ir, antra, nėra galimybės nei pačiai dukterinei bendrovei nerezidentei, nei trečiajam asmeniui atsižvelgti į šiuos nuostolius rezidavimo valstybėje narėje būsimais mokestiniais metais, visų pirma perleidus šią dukterinę bendrovę šiam trečiajam asmeniui. Be to, SESV 49 straipsnis ir šio susitarimo 31 straipsnis nedraudžia, kad bendrovės nerezidentės patirtų nuostolių galutinio pobūdžio vertinimas būtų atliekamas atsižvelgiant į situaciją, kuri susidaro iš karto pasibaigus mokestiniams metams, kuriais patirta nuostolių.

Iš tiesų, galutinis dukterinės bendrovės nerezidentės patirtų nuostolių pobūdis gali būti pripažintas tik tada, kai ji nebegauna pajamų savo rezidavimo valstybėje narėje. Iš tiesų, jei ši dukterinė bendrovė ir toliau gauna pajamų, net minimalių, egzistuoja galimybė, kad patirti nuostoliai ir būsimas pelnas, gautas valstybėje narėje, kurioje ji reziduoja, dar galės būti tarpusavyje užskaityti. Galutinis dukterinės bendrovės nerezidentės patirtų nuostolių pobūdis gali būti įrodytas, kai iš karto pasibaigus mokestiniams metams, kuriais patirta šių nuostolių, ši dukterinė bendrovė nutraukė savo komercinę veiklą ir pardavė ar sunaikino visą pajamas generuojantį turtą.

(žr. 21, 26, 31, 36, 37 punktus)

Byla C‑172/13

Europos Komisija

prieš

Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę

„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — SESV 49 straipsnis — EEE susitarimo 31 straipsnis — Pelno mokestis — Bendrovių grupės — Grupės lengvata — Dukterinės bendrovės nerezidentės nuostolių perkėlimas — Sąlygos — Data, kurią nustatomas dukterinės bendrovės nerezidentės nuostolių galutinis pobūdis“

Santrauka – 2015 m. vasario 3 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

Įsisteigimo laisvė — Mokesčių teisės aktai — Pelno mokestis — Mokesčių lengvata — Dukterinės bendrovės nerezidentės nuostolių atskaitymas — Nacionalinės teisės aktai, nustatantys šios dukterinės bendrovės nuostolių galutinio pobūdžio vertinimo datą — Leistinumas

(SESV 49 straipsnis; EEE susitarimo 31 straipsnis)

Valstybė narė, kuri numato grupės lengvatos sistema, pagal kurią vienos bendrovės nuostoliai gali būti įskaityti į kitų tos pačios grupės bendrovių pelną, kai, priešingai nei į bendrovių rezidenčių nuostolius, į bendrovių nerezidenčių patirtus nuostolius, taikant grupės lengvatą, galima atsižvelgti tik jei jie galutinio pobūdžio, įvykdo savo įsipareigojimus pagal SESV 49 straipsnį ir Europos Ekonominės Erdvės susitarimo 31 straipsnį. Šiuo klausimu galutinis pobūdis gali būti konstatuotas tokiu atveju, kai, pirma, dukterinė bendrovė nerezidentė išnaudojo galimybes atsižvelgti į rezidavimo valstybėje narėje patirtus nuostolius per prašyme dėl lengvatos nurodytus mokestinius metus ir ankstesnius mokestinius metus, ir, antra, nėra galimybės nei pačiai dukterinei bendrovei nerezidentei, nei trečiajam asmeniui atsižvelgti į šiuos nuostolius rezidavimo valstybėje narėje būsimais mokestiniais metais, visų pirma perleidus šią dukterinę bendrovę šiam trečiajam asmeniui. Be to, SESV 49 straipsnis ir šio susitarimo 31 straipsnis nedraudžia, kad bendrovės nerezidentės patirtų nuostolių galutinio pobūdžio vertinimas būtų atliekamas atsižvelgiant į situaciją, kuri susidaro iš karto pasibaigus mokestiniams metams, kuriais patirta nuostolių.

Iš tiesų, galutinis dukterinės bendrovės nerezidentės patirtų nuostolių pobūdis gali būti pripažintas tik tada, kai ji nebegauna pajamų savo rezidavimo valstybėje narėje. Iš tiesų, jei ši dukterinė bendrovė ir toliau gauna pajamų, net minimalių, egzistuoja galimybė, kad patirti nuostoliai ir būsimas pelnas, gautas valstybėje narėje, kurioje ji reziduoja, dar galės būti tarpusavyje užskaityti. Galutinis dukterinės bendrovės nerezidentės patirtų nuostolių pobūdis gali būti įrodytas, kai iš karto pasibaigus mokestiniams metams, kuriais patirta šių nuostolių, ši dukterinė bendrovė nutraukė savo komercinę veiklą ir pardavė ar sunaikino visą pajamas generuojantį turtą.

(žr. 21, 26, 31, 36, 37 punktus)