Byla C‑148/14

Bundesrepublik Deutschland

prieš

Nordzucker AG

(Bundesverwaltungsgericht prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Aplinka — Direktyva 2003/87/EB — Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema Sąjungoje — Įsipareigojimo atsisakyti apyvartinių taršos leidimų apimties nustatymas — Nuobaudos — 16 straipsnio 1 ir 3 dalys“

Santrauka – 2015 m. balandžio 29 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1. Teismo procesas – Prašymas atnaujinti žodinį bylos nagrinėjimą – Prašymas leisti pateikti pastabas dėl generalinio advokato išvadoje iškeltų teisės klausimų – Atnaujinimo sąlygos

   (Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnis; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 83 straipsnis)

2. Aplinka – Oro tarša – Direktyva 2003/87 – Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema – Operatorius, kuris atsisako leidimų skaičiaus, atitinkančio nurodytą ir patikrintą taršos kiekį – Nacionalinės institucijos atlikta papildoma patikra, kurią atlikus paaiškėja, kad teršalų kiekis buvo nepakankamai įvertintas – Baudos, numatytos už pakankamo leidimų skaičiaus pasibaigus terminui neatsisakymą, netaikymas – Sankcijos, priklausančios valstybių narių kompetencijai, nustatymas – Proporcingumo principo pažeidimas – Nebuvimas

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87 6 straipsnio 2 dalies e punktas, 12 straipsnio 3 dalis ir 16 straipsnio 1 ir 3 dalys)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 24 punktą)

2.  Direktyvos 2003/87, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančios Direktyvą 96/61, iš dalies pakeistos Direktyva 2004/101, 16 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad ji netaikoma operatoriui, kuris atsisako šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus, atitinkančio praėjusiais metais išmestų teršalų kiekį, koks buvo nurodytas ataskaitoje ir patikrintas pagal šios direktyvos 15 straipsnį, kai, pasibaigus atsisakymo terminui ir nacionalinei kompetentingai institucijai atlikus papildomą patikrą, paaiškėja, kad buvo nurodytas per mažas išmestų teršalų kiekis, todėl buvo atsisakyta nepakankamo skaičiaus apyvartinių taršos leidimų. Valstybės narės nustato nuobaudas, kurios tokiu atveju gali būti skirtos pagal Direktyvos 2003/87 16 straipsnio 1 dalį.

   Šiuo klausimu pažymėtina, kad, pirma, bendra Direktyvos 2003/87 struktūra grindžiama griežta išduotų, turimų, perleistų ir panaikintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų apskaita. Operatorių pareiga iki einamųjų metų balandžio 30 d. atsisakyti tokio šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus, kuris atitiktų visą per praėjusius kalendorinius metus jų išmestų teršalų kiekį, privalomai nurodyta šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartiniame taršos leidime remiantis šios direktyvos 6 straipsnio 2 dalies e punktu ir nedviprasmiškai suformuluota jos 12 straipsnio 3 dalyje, yra vienintelė, už kurios nesilaikymą, remiantis minėtos direktyvos 16 straipsnio 3 dalimi, numatyta konkreti nuobauda, o dėl nuobaudų už visus kitus šioms nuostatoms prieštaraujančius veiksmus, remiantis šios direktyvos 16 straipsnio 1 dalimi, paliekama nuspręsti valstybėms narėms.

   Antra, teršalų išmetimo ataskaitų patikra yra būtina leidimų atsisakymo sąlyga. Kadangi Direktyvoje 2003/87 nenumatyta kitų kontrolės mechanizmų ir apyvartinių taršos leidimų skaičiaus atsisakymas nesiejamas su jokia kita sąlyga, išskyrus nustatymą, kad teršalų išmetimo ataskaita yra tinkama, vienkartinė bauda, numatyta šios direktyvos 16 straipsnio 3 dalyje, turi būti paskirta operatoriams, kurie nesilaiko šios pareigos, t. y. arba iš viso neatsisako apyvartinių taršos leidimų, arba atsisakytų leidimų skaičius yra mažesnis nei teršalų išmetimo ataskaitoje nurodytas išmetamųjų teršalų kiekis. Taigi, nors minėta direktyva nekliudo tam, kad kompetentingos valstybės narės institucijos vykdytų kontrolę arba atliktų papildomas patikras, ji negali būti aiškinama kaip reikalaujanti automatiškai skirti nuobaudą už joje aiškiai nenustatytos pareigos pažeidimą.

   Galiausiai šis aiškinimas taikytinas ir proporcingumo principui. Iš tiesų automatiškas vienkartinės baudos pagal Direktyvos 2003/87 16 straipsnio 3 dalį taikymas būtų neproporcingas, nes, net jeigu jis būtų sąžiningas, operatorius negalėtų pakankamai užtikrintai numatyti tokių papildomų patikrų rezultatų.

   (žr. 28–30, 32, 34, 35, 37, 38, 41, 43, 45 punktus ir rezoliucinę dalį)