Byla C‑376/14 PPU

C

prieš

M

(Supreme Court (Airija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūra — Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose — Jurisdikcija ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimas ir vykdymas — Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 — Neteisėtas negrąžinimas — Vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta“

Santrauka – 2014 m. spalio 9 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

1. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimas ir vykdymas – Reglamentas Nr. 2201/2003 – Prašymas dėl vaiko grąžinimo – Vaiko išvežimas laikantis laikinai vykdytino teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas teismo sprendimu, nustatančiu vaiko gyvenamąją vietą kilmės valstybėje narėje – Prašymą dėl vaiko grąžinimo gavusio teismo pareiga patikrinti, kur buvo nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta prieš pat tariamą neteisėtą jo negrąžinimą

   (Tarybos reglamento Nr. 2201/2003 2 straipsnio 11 punktas ir 11 straipsnis)

2. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimas ir vykdymas – Reglamentas Nr. 2201/2003 – „Nuolatinės [vaiko] gyvenamosios vietos“ sąvoka – Vertinimo kriterijai – Vaiko išvežimas laikantis laikinai vykdytino teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas teismo sprendimu, nustatančiu vaiko gyvenamąją vietą kilmės valstybėje narėje – Prašymą dėl vaiko grąžinimo gavusio valstybės narės, į kurią išvežtas vaikas, teismo atliekamas visų konkrečių faktinių aplinkybių vertinimas

   (Tarybos reglamento Nr. 2201/2003 2 straipsnio 11 punktas, 8, 10 ir 11 straipsniai)

3. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimas bei vykdymas – Reglamentas Nr. 2201/2003 – Vaiko išvežimas laikantis laikinai vykdytino teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas teismo sprendimu, nustatančiu vaiko gyvenamąją vietą kilmės valstybėje narėje – Vaikas, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta prieš pat jo negrąžinimą vis dar buvo toje valstybėje narėje – Neteisėtas negrąžinimas – Vaikas, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta prieš pat jo negrąžinimą nebebuvo kilmės valstybėje narėje – Sprendimas atmesti prašymą dėl vaiko grąžinimo, kurį reikia priimti nepažeidžiant galimybės taikyti teisės normų, reglamentuojančių kitoje valstybėje narėje priimtų sprendimų pripažinimą ir vykdymą

   (Tarybos reglamento Nr. 2201/2003 11 straipsnis)

1.  Reglamento Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo 2 straipsnio 11 punktą ir 11 straipsnį reikia aiškinti taip, kad tuo atveju, kai vaikas išvežtas laikantis laikinai vykdytino teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas teismo sprendimu, nustatančiu, kad vaiko gyvenamoji vieta yra pas vieną iš tėvų, kuris gyvena kilmės valstybėje narėje, valstybės narės, į kurią vaikas išvežtas, teismas, gavęs prašymą dėl vaiko grąžinimo, privalo, įvertinęs visas nagrinėjamo atvejo aplinkybes, patikrinti, ar prieš pat tariamą neteisėtą vaiko negrąžinimą jo nuolatinė gyvenamoji vieta vis dar buvo kilmės valstybėje narėje. Atliekant šį vertinimą svarbu atsižvelgti į aplinkybę, kad teismo sprendimas, kuriuo leista išvežti vaiką, galėjo būti laikinai vykdomas ir kad dėl jo buvo pateiktas apeliacinis skundas.

   Iš tiesų, kaip matyti iš Reglamento Nr. 2201/2003 2 straipsnio 11 punkte pateikto neteisėto išvežimo ar negrąžinimo apibrėžimo, kurio formuluotė labai panaši į 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 3 straipsnio formuluotę, pagal šį reglamentą neteisėtu laikomas toks išvežimas ar negrąžinimas, kai vaikas išvežamas arba negrąžinamas pažeidžiant globos teises, įgytas teismo sprendimu, įstatymų nustatyta tvarka ar juridinę galią turinčiu susitarimu pagal valstybės narės, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta prieš pat išvežimą ar negrąžinimą, teisę. Iš šio apibrėžimo matyti, kad neteisėtas išvežimas ar negrąžinimas, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 2 straipsnio 11 punktą, konstatuojamas tuo atveju, kai vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra kilmės valstybėje narėje prieš pat jo išvežimą ar negrąžinimą ir kai vaikas išvežamas ar negrąžinamas pažeidžiant globos teises, suteiktas pagal šios valstybės narės teisę.

   Šio reglamento 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2–8 dalys taikomos tais atvejais, kai globos teisių turėtojas prašo kompetentingų valstybės narės institucijų priimti sprendimą remiantis 1980 m. Hagos konvencija sugrąžinti „į kitą, nei jis nuolat gyveno prieš pat neteisėtą išvežimą ar negrąžinimą, valstybę narę“ neteisėtai išvežtą ar neteisėtai tokioje valstybėje laikomą vaiką. Iš to matyti, kad taip nėra tuo atveju, kai prieš pat vaiko išvežimą ar negrąžinimą vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nebuvo kilmės valstybėje narėje. Taigi, iš minėto reglamento 2 straipsnio 11 punkto ir 11 straipsnio 1 dalies matyti, kad minėtas 11 straipsnis gali būti taikomas siekiant patenkinti prašymą dėl vaiko grąžinimo tik tuo atveju, jeigu prieš pat tariamą neteisėtą jo negrąžinimą vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta buvo kilmės valstybėje narėje.

   (žr. 46–49, 57 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.  Kiek tai susiję su „nuolatinės gyvenamosios vietos“ sąvoka, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo 8 ir 10 straipsnius, pabrėžtina, kad šios sąvokos prasmę ir apimtį reikia nustatyti atsižvelgiant visų pirma į tikslą, suformuluotą šio reglamento 12 konstatuojamojoje dalyje, pagal kurią reglamentu įtvirtinamos jurisdikcijos taisyklės yra suformuluotos labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų.

   Be to, nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą turi nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į visas kiekvieno konkretaus atvejo faktines aplinkybes Šiuo klausimu pažymėtina, kad, be vaiko fizinio buvimo tam tikroje valstybėje narėje, reikia atsižvelgti ir į kitus veiksnius, galinčius patvirtinti, kad toks buvimas visai nėra laikinas ar atsitiktinis ir kad vaiko gyvenamoji vieta yra ta vieta, kur vaikas tam tikru būdu integravosi į socialinę ir šeiminę aplinką.

   Šiuo tikslu, be kita ko, reikia atsižvelgti į gyvenimo valstybės narės teritorijoje ir šeimos persikėlimo į šią valstybę trukmę, reguliarumą, sąlygas ir priežastis, vaiko pilietybę, mokyklos lankymo vietą ir sąlygas, kalbos žinias ir šeiminius bei socialinius vaiko ryšius toje valstybėje. Abiejų tėvų ar vieno iš jų ketinimas apsigyventi su vaiku kitoje valstybėje narėje, išreikštas tam tikromis konkrečiomis priemonėmis, kaip būsto tokioje valstybėje narėje įsigijimas arba išsinuomojimas, gali būti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo požymis.

   Be to, gyvenimo valstybėje trukmė gali būti tik vienas iš požymių vertinant visas nagrinėjamo atvejo faktines aplinkybes.

   Reglamento Nr. 2201/2003 2 straipsnio 11 punkte ir 11 straipsnyje vartojamos sąvokos „nuolatinė [vaiko] gyvenamoji vieta“ turinys negali skirtis nuo minėto reglamento 8 ir 10 straipsniuose vartojamos „nuolatinės gyvenamosios vietos“ sąvokos turinio. Taigi, būtent valstybės narės, į kurią išvežtas vaikas, teismas, kuriam, remiantis 1980 m. Hagos konvencija ir Reglamento Nr. 2201/2003 11 straipsniu, pateiktas prašymas dėl vaiko grąžinimo, turi patikrinti, ar prieš pat tariamą neteisėtą vaiko išvežimą ar negrąžinimą jo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo kilmės valstybėje narėje; tai jis turi padaryti atsižvelgdamas į visas nagrinėjamo atvejo faktines aplinkybes ir laikydamasis pirmiau nurodytų vertinimo kriterijų.

   Nagrinėjant, be kita ko, vaiko gyvenimo valstybėje narėje, į kurią jis išvežtas, priežastis ir vieno iš tėvų, kuris jį ten išvežė, ketinimą, svarbu atsižvelgti į tai, kad teismo sprendimas, kuriuo leista išvežti vaiką, galėjo būti vykdomas laikinai ir kad dėl jo pateiktas apeliacinis skundas. Šie kriterijai neskatina daryti išvados, kad nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta buvo pakeista.

   Atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti vaiko interesų apsaugą, vertinant visas reikšmingas aplinkybes šiuos kriterijus reikia lyginti su kitais faktinėmis aplinkybėmis grindžiamais kriterijais, kuriais remiantis galima būtų įrodyti tam tikrą vaiko integraciją į socialinę ir šeiminę aplinką jį išvežus, ypač į laikotarpį tarp šio išvežimo ir teismo sprendimo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nustatyti, kad vaiko gyvenamoji vieta yra pas vieną iš tėvų, kuris gyvena kilmės valstybėje. Tačiau į laikotarpį po šio sprendimo priėmimo negalima atsižvelgti.

   (žr. 50–56 punktus)

3.  Reglamentą Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo reikia aiškinti taip, kad tuo atveju, kai vaikas išvežtas laikantis laikinai vykdytino teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas teismo sprendimu, nustatančiu, kad vaiko gyvenamoji vieta yra pas vieną iš tėvų, kuris gyvena kilmės valstybėje narėje, vaiko negrąžinimas į pastarąją valstybę narę po to, kai priimamas šis antrasis sprendimas, yra neteisėtas, ir nusprendus, kad prieš pat tokį negrąžinimą vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta vis dar buvo kilmės valstybėje narėje, taikytinas šio reglamento 11 straipsnis.

   Tačiau jeigu būtų nuspręsta, kad tuo momentu vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nebebuvo kilmės valstybėje narėje, sprendimas atmesti remiantis šia teisės nuostata pateiktą prašymą dėl vaiko grąžinimo priimamas nepažeidžiant galimybės taikyti to paties reglamento III skyriuje nustatytų teisės normų, reglamentuojančių kitoje valstybėje narėje priimtų sprendimų pripažinimą ir vykdymą.

   Šiuo atžvilgiu aplinkybė, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta galėjo pasikeisti po to, kai buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, vykstant apeliacinei procedūrai, ir kad konkrečiu atveju tokį pasikeitimą galėjo konstatuoti teismas, kuriam, remiantis 1980 m. Hagos konvencija ir minėto reglamento 11 straipsniu, pateiktas prašymas dėl vaiko grąžinimo, nėra kriterijus, kuriuo vienas iš tėvų, kuris laiko vaiką pažeisdamas globos teises, galėtų remtis siekdamas išlaikyti faktinę situaciją, susidariusią dėl jo neteisėto elgesio, arba prieštaraudamas, kad būtų vykdomas kilmės valstybėje narėje priimtas sprendimas dėl tėvų pareigų, kuris yra toje valstybėje vykdytinas ir apie kurį buvo pranešta.

   Iš tiesų nusprendus, kad teismo, į kurį kreiptasi su tokiu prašymu, konstatavimas, jog pasikeitė vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, suteikia galimybę išlaikyti tokią faktinę situaciją ir kliudyti tokio sprendimo vykdymui, tai reikštų, kad nesilaikoma Reglamento Nr. 2201/2003 III skyriaus 2 skirsnyje numatyto mechanizmo ir kad jis netenka prasmės.

   Be to, tokio kilmės valstybėje narėje priimto sprendimo dėl tėvų pareigų apskundimas negali daryti poveikio tokio sprendimo vykdymui.

   (žr. 67–69 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

Byla C‑376/14 PPU

C

prieš

M

(Supreme Court (Airija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūra — Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose — Jurisdikcija ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimas ir vykdymas — Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 — Neteisėtas negrąžinimas — Vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta“

Santrauka – 2014 m. spalio 9 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

1. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose — Jurisdikcija ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimas ir vykdymas — Reglamentas Nr. 2201/2003 — Prašymas dėl vaiko grąžinimo — Vaiko išvežimas laikantis laikinai vykdytino teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas teismo sprendimu, nustatančiu vaiko gyvenamąją vietą kilmės valstybėje narėje — Prašymą dėl vaiko grąžinimo gavusio teismo pareiga patikrinti, kur buvo nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta prieš pat tariamą neteisėtą jo negrąžinimą

   (Tarybos reglamento Nr. 2201/2003 2 straipsnio 11 punktas ir 11 straipsnis)

2. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose — Jurisdikcija ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimas ir vykdymas — Reglamentas Nr. 2201/2003 — „Nuolatinės [vaiko] gyvenamosios vietos“ sąvoka — Vertinimo kriterijai — Vaiko išvežimas laikantis laikinai vykdytino teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas teismo sprendimu, nustatančiu vaiko gyvenamąją vietą kilmės valstybėje narėje — Prašymą dėl vaiko grąžinimo gavusio valstybės narės, į kurią išvežtas vaikas, teismo atliekamas visų konkrečių faktinių aplinkybių vertinimas

   (Tarybos reglamento Nr. 2201/2003 2 straipsnio 11 punktas, 8, 10 ir 11 straipsniai)

3. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose — Jurisdikcija ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimas bei vykdymas — Reglamentas Nr. 2201/2003 — Vaiko išvežimas laikantis laikinai vykdytino teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas teismo sprendimu, nustatančiu vaiko gyvenamąją vietą kilmės valstybėje narėje — Vaikas, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta prieš pat jo negrąžinimą vis dar buvo toje valstybėje narėje — Neteisėtas negrąžinimas — Vaikas, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta prieš pat jo negrąžinimą nebebuvo kilmės valstybėje narėje — Sprendimas atmesti prašymą dėl vaiko grąžinimo, kurį reikia priimti nepažeidžiant galimybės taikyti teisės normų, reglamentuojančių kitoje valstybėje narėje priimtų sprendimų pripažinimą ir vykdymą

   (Tarybos reglamento Nr. 2201/2003 11 straipsnis)

1.  Reglamento Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo 2 straipsnio 11 punktą ir 11 straipsnį reikia aiškinti taip, kad tuo atveju, kai vaikas išvežtas laikantis laikinai vykdytino teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas teismo sprendimu, nustatančiu, kad vaiko gyvenamoji vieta yra pas vieną iš tėvų, kuris gyvena kilmės valstybėje narėje, valstybės narės, į kurią vaikas išvežtas, teismas, gavęs prašymą dėl vaiko grąžinimo, privalo, įvertinęs visas nagrinėjamo atvejo aplinkybes, patikrinti, ar prieš pat tariamą neteisėtą vaiko negrąžinimą jo nuolatinė gyvenamoji vieta vis dar buvo kilmės valstybėje narėje. Atliekant šį vertinimą svarbu atsižvelgti į aplinkybę, kad teismo sprendimas, kuriuo leista išvežti vaiką, galėjo būti laikinai vykdomas ir kad dėl jo buvo pateiktas apeliacinis skundas.

   Iš tiesų, kaip matyti iš Reglamento Nr. 2201/2003 2 straipsnio 11 punkte pateikto neteisėto išvežimo ar negrąžinimo apibrėžimo, kurio formuluotė labai panaši į 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 3 straipsnio formuluotę, pagal šį reglamentą neteisėtu laikomas toks išvežimas ar negrąžinimas, kai vaikas išvežamas arba negrąžinamas pažeidžiant globos teises, įgytas teismo sprendimu, įstatymų nustatyta tvarka ar juridinę galią turinčiu susitarimu pagal valstybės narės, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta prieš pat išvežimą ar negrąžinimą, teisę. Iš šio apibrėžimo matyti, kad neteisėtas išvežimas ar negrąžinimas, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 2 straipsnio 11 punktą, konstatuojamas tuo atveju, kai vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra kilmės valstybėje narėje prieš pat jo išvežimą ar negrąžinimą ir kai vaikas išvežamas ar negrąžinamas pažeidžiant globos teises, suteiktas pagal šios valstybės narės teisę.

   Šio reglamento 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2–8 dalys taikomos tais atvejais, kai globos teisių turėtojas prašo kompetentingų valstybės narės institucijų priimti sprendimą remiantis 1980 m. Hagos konvencija sugrąžinti „į kitą, nei jis nuolat gyveno prieš pat neteisėtą išvežimą ar negrąžinimą, valstybę narę“ neteisėtai išvežtą ar neteisėtai tokioje valstybėje laikomą vaiką. Iš to matyti, kad taip nėra tuo atveju, kai prieš pat vaiko išvežimą ar negrąžinimą vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nebuvo kilmės valstybėje narėje. Taigi, iš minėto reglamento 2 straipsnio 11 punkto ir 11 straipsnio 1 dalies matyti, kad minėtas 11 straipsnis gali būti taikomas siekiant patenkinti prašymą dėl vaiko grąžinimo tik tuo atveju, jeigu prieš pat tariamą neteisėtą jo negrąžinimą vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta buvo kilmės valstybėje narėje.

   (žr. 46–49, 57 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.  Kiek tai susiję su „nuolatinės gyvenamosios vietos“ sąvoka, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo 8 ir 10 straipsnius, pabrėžtina, kad šios sąvokos prasmę ir apimtį reikia nustatyti atsižvelgiant visų pirma į tikslą, suformuluotą šio reglamento 12 konstatuojamojoje dalyje, pagal kurią reglamentu įtvirtinamos jurisdikcijos taisyklės yra suformuluotos labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų.

   Be to, nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą turi nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į visas kiekvieno konkretaus atvejo faktines aplinkybes Šiuo klausimu pažymėtina, kad, be vaiko fizinio buvimo tam tikroje valstybėje narėje, reikia atsižvelgti ir į kitus veiksnius, galinčius patvirtinti, kad toks buvimas visai nėra laikinas ar atsitiktinis ir kad vaiko gyvenamoji vieta yra ta vieta, kur vaikas tam tikru būdu integravosi į socialinę ir šeiminę aplinką.

   Šiuo tikslu, be kita ko, reikia atsižvelgti į gyvenimo valstybės narės teritorijoje ir šeimos persikėlimo į šią valstybę trukmę, reguliarumą, sąlygas ir priežastis, vaiko pilietybę, mokyklos lankymo vietą ir sąlygas, kalbos žinias ir šeiminius bei socialinius vaiko ryšius toje valstybėje. Abiejų tėvų ar vieno iš jų ketinimas apsigyventi su vaiku kitoje valstybėje narėje, išreikštas tam tikromis konkrečiomis priemonėmis, kaip būsto tokioje valstybėje narėje įsigijimas arba išsinuomojimas, gali būti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo požymis.

   Be to, gyvenimo valstybėje trukmė gali būti tik vienas iš požymių vertinant visas nagrinėjamo atvejo faktines aplinkybes.

   Reglamento Nr. 2201/2003 2 straipsnio 11 punkte ir 11 straipsnyje vartojamos sąvokos „nuolatinė [vaiko] gyvenamoji vieta“ turinys negali skirtis nuo minėto reglamento 8 ir 10 straipsniuose vartojamos „nuolatinės gyvenamosios vietos“ sąvokos turinio. Taigi, būtent valstybės narės, į kurią išvežtas vaikas, teismas, kuriam, remiantis 1980 m. Hagos konvencija ir Reglamento Nr. 2201/2003 11 straipsniu, pateiktas prašymas dėl vaiko grąžinimo, turi patikrinti, ar prieš pat tariamą neteisėtą vaiko išvežimą ar negrąžinimą jo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo kilmės valstybėje narėje; tai jis turi padaryti atsižvelgdamas į visas nagrinėjamo atvejo faktines aplinkybes ir laikydamasis pirmiau nurodytų vertinimo kriterijų.

   Nagrinėjant, be kita ko, vaiko gyvenimo valstybėje narėje, į kurią jis išvežtas, priežastis ir vieno iš tėvų, kuris jį ten išvežė, ketinimą, svarbu atsižvelgti į tai, kad teismo sprendimas, kuriuo leista išvežti vaiką, galėjo būti vykdomas laikinai ir kad dėl jo pateiktas apeliacinis skundas. Šie kriterijai neskatina daryti išvados, kad nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta buvo pakeista.

   Atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti vaiko interesų apsaugą, vertinant visas reikšmingas aplinkybes šiuos kriterijus reikia lyginti su kitais faktinėmis aplinkybėmis grindžiamais kriterijais, kuriais remiantis galima būtų įrodyti tam tikrą vaiko integraciją į socialinę ir šeiminę aplinką jį išvežus, ypač į laikotarpį tarp šio išvežimo ir teismo sprendimo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nustatyti, kad vaiko gyvenamoji vieta yra pas vieną iš tėvų, kuris gyvena kilmės valstybėje. Tačiau į laikotarpį po šio sprendimo priėmimo negalima atsižvelgti.

   (žr. 50–56 punktus)

3.  Reglamentą Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo reikia aiškinti taip, kad tuo atveju, kai vaikas išvežtas laikantis laikinai vykdytino teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas teismo sprendimu, nustatančiu, kad vaiko gyvenamoji vieta yra pas vieną iš tėvų, kuris gyvena kilmės valstybėje narėje, vaiko negrąžinimas į pastarąją valstybę narę po to, kai priimamas šis antrasis sprendimas, yra neteisėtas, ir nusprendus, kad prieš pat tokį negrąžinimą vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta vis dar buvo kilmės valstybėje narėje, taikytinas šio reglamento 11 straipsnis.

   Tačiau jeigu būtų nuspręsta, kad tuo momentu vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nebebuvo kilmės valstybėje narėje, sprendimas atmesti remiantis šia teisės nuostata pateiktą prašymą dėl vaiko grąžinimo priimamas nepažeidžiant galimybės taikyti to paties reglamento III skyriuje nustatytų teisės normų, reglamentuojančių kitoje valstybėje narėje priimtų sprendimų pripažinimą ir vykdymą.

   Šiuo atžvilgiu aplinkybė, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta galėjo pasikeisti po to, kai buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, vykstant apeliacinei procedūrai, ir kad konkrečiu atveju tokį pasikeitimą galėjo konstatuoti teismas, kuriam, remiantis 1980 m. Hagos konvencija ir minėto reglamento 11 straipsniu, pateiktas prašymas dėl vaiko grąžinimo, nėra kriterijus, kuriuo vienas iš tėvų, kuris laiko vaiką pažeisdamas globos teises, galėtų remtis siekdamas išlaikyti faktinę situaciją, susidariusią dėl jo neteisėto elgesio, arba prieštaraudamas, kad būtų vykdomas kilmės valstybėje narėje priimtas sprendimas dėl tėvų pareigų, kuris yra toje valstybėje vykdytinas ir apie kurį buvo pranešta.

   Iš tiesų nusprendus, kad teismo, į kurį kreiptasi su tokiu prašymu, konstatavimas, jog pasikeitė vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, suteikia galimybę išlaikyti tokią faktinę situaciją ir kliudyti tokio sprendimo vykdymui, tai reikštų, kad nesilaikoma Reglamento Nr. 2201/2003 III skyriaus 2 skirsnyje numatyto mechanizmo ir kad jis netenka prasmės.

   Be to, tokio kilmės valstybėje narėje priimto sprendimo dėl tėvų pareigų apskundimas negali daryti poveikio tokio sprendimo vykdymui.

   (žr. 67–69 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)