This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62012CJ0527
Komisija prieš Vokietiją
Komisija prieš Vokietiją
Byla C‑527/12
Europos Komisija
prieš
Vokietijos Federacinę Respubliką
„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — Su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba — Pareiga susigrąžinti — SESV 108 straipsnio 2 dalis — Reglamentas (EB) Nr. 659/1999 — 14 straipsnio 3 dalis — Komisijos sprendimas — Priemonės, kurių turi imtis valstybės narės“
Santrauka – 2014 m. rugsėjo 11 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas
Valstybių teikiama pagalba – Komisijos sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama nesuderinama su bendrąja rinka ir nurodoma ją susigrąžinti – Valstybių narių pareigos – Pareiga susigrąžinti – Apimtis – Ankstesnės situacijos atkūrimas
(SESV 108 straipsnio 2 dalis; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio 1 dalis)
Valstybių teikiama pagalba – Neteisėtos pagalbos susigrąžinimas – Nacionalinės teisės taikymas – Sąlygos – Procedūros, užtikrinančios nedelsiamą ir veiksmingą Komisijos sprendimo vykdymą, įgyvendinimas – Vertinimas atsižvelgiant į bylos aplinkybes
(SESV 108 straipsnio 2 dalis; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio 1 dalis)
Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Pareigos susigrąžinti neteisėtą pagalbą nesilaikymas – Gynybos priemonės – Absoliutus negalėjimas vykdyti – Vertinimo kriterijai – Vykdymo sunkumai – Komisijos ir valstybės narės pareiga bendradarbiauti ieškant Sutartį atitinkančio sprendimo
(ESS 4 straipsnio 3 dalis; SESV 108 straipsnio 2 dalis; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio 3 dalis)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 37, 42 punktus)
Sąjungos teisėje nereikalaujama, kad kompetentinga nacionalinės valdžios institucija susigrąžintų pagalbą iš jos gavėjo remdamasi vien tik Komisijos sprendimu dėl pagalbos grąžinimo. Atitinkama valstybė narė gali laisvai pasirinkti tvarką, kaip ji vykdys savo pareigą susigrąžinti nesuderinama su vidaus rinka pripažintą pagalbą, su sąlyga, kad pasirinktos priemonės nepažeis Sąjungos teisės tikslų ir veiksmingumo.
Valstybių narių laisvė pasirinkti tokios pagalbos susigrąžinimo tvarką yra ribota, nes ši tvarka negali Sąjungos teisėje reikalaujamo pagalbos grąžinimo padaryti praktiškai neįmanomo. Nacionalinės proceso teisės normoms taikoma sąlyga, kuri atspindi veiksmingumo principo reikalavimus, leisti nedelsiant ir veiksmingai įvykdyti Komisijos sprendimą. Todėl klausimą, ar pasirinkdama nesuderinama su vidaus rinka pripažintos pagalbos susigrąžinimo tvarką atitinkama valstybė narė įvykdė pareigą ją susigrąžinti atsižvelgdama į veiksmingumo reikalavimą, reikia nagrinėti kiekvienu atskiru atveju, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
(žr. 39–41, 43 punktus)
Vienintelis didelio vėlavimo susigrąžinti neteisėtą pagalbą pateisinimo gynybos pagrindas, kuriuo valstybė narė gali remtis atsikirsdama į pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį Komisijos pareikštą ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo, yra absoliutus negalėjimas vykdyti atitinkamo sprendimo. Šis absoliutus negalėjimas gali būti ir teisinio pobūdžio, kai jis kyla iš nacionalinių teismų priimtų sprendimų, jei šie sprendimai atitinka Sąjungos teisę.
Tuo atveju, jei paaiškėtų, kad nacionalinės civilinės teisės normos neleidžia užtikrinti veiksmingo ginčijamos pagalbos susigrąžinimo, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, gali reikėti netaikyti nacionalinės teisės normos ir pasinaudoti kitomis priemonėmis, nes tokių priemonių negalima netaikyti dėl su nacionalinės teisės sistema susijusių priežasčių. ESS 4 straipsnio 3 dalis nacionaliniams teismams taip pat nustato pareigą lojaliai bendradarbiauti su Komisija ir Sąjungos teismais, pagal kurią jie turi imtis bet kokių reikiamų bendrųjų ar specialiųjų priemonių, kad užtikrintų iš Sąjungos teisės kylančių pareigų vykdymą, ir nesiimti priemonių, kurios gali trukdyti siekti Sutarties tikslų.
Be to, nacionalinio teismo atliekama vykdomojo rašto, pateikto siekiant susigrąžinti neteisėtą pagalbą, kontrolė ir galimas šio rašto panaikinimas turi būti laikomi paprasta veiksmingos teisminės gynybos principo, kuris yra bendrasis Sąjungos teisės principas, išraiška.
(žr. 45, 48, 49, 55, 56 punktus)