Byla C‑274/12 P

Telefónica SA

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas — Ieškinys dėl panaikinimo — SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa — Teisė pareikšti ieškinį — Locus standi — Fiziniai ar juridiniai asmenys — Su jais konkrečiai susiję teisės aktai — Reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, dėl kurio nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių — Sprendimas, kuriuo valstybės pagalbos schema pripažįstama nesuderinama su bendrąja rinka — Teisė į veiksmingą teisminę gynybą“

Santrauka – 2013 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

1. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktai, dėl kurių reikia arba nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių – Sąvoka – Teisminės gynybos priemonės šių aktų atžvilgiu – Neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo ar prašymo priimti prejudicinį sprendimą dėl galiojimo vertinimo pateikimo sąlygos

   (ESS 19 straipsnis, SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa, 267, 277 straipsniai ir 288 straipsnio ketvirta pastraipa)

2. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Sąvoka – Komisijos sprendimas, kuriuo sektorinės pagalbos schema pripažįstama nesuderinama su bendrąja rinka ir dėl kurio reikia patvirtinti įgyvendinamąsias priemones – Neįtraukimas – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Pareiga naudotis vidaus teisių gynimo priemonėmis šioms priemonėms ginčyti

   (ESS 19 straipsnis, SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa, 267 straipsnis ir 288 straipsnio ketvirta pastraipa)

3. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Bendro pobūdžio akto konkreti sąsaja – Sąlygos – Komisijos sprendimas, kuriuo uždraudžiama sektorinės pagalbos schema – Vien to, kad įmonė priklauso atitinkamam sektoriui, nepakankamumas tam, kad toks sprendimas būtų su ja konkrečiai susijęs

   (SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)

4. Pagrindinės teisės – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Sąjungos teisės aktų teisėtumo kontrolė – Būdai – Sąjungos teismo ar nacionalinių teismų vykdoma šios teisės apsauga atsižvelgiant į ginčijamo akto pobūdį – Galimybė pareikšti ieškinį dėl panaikinimo arba teikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl galiojimo vertinimo

   (ESS 19 straipsnis, SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa, 267 ir 277 straipsniai)

1.  Sąvoką „reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktai, dėl kurių nereikia priimti įgyvendinamųjų priemonių“, kaip ji suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos paskutinę sakinio dalį, reikia aiškinti atsižvelgiant į šios nuostatos tikslą, kuris, kaip matyti iš jos genezės, yra išvengti situacijų, kai asmuo turi pažeisti teisę, kad galėtų kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas daro tiesioginį poveikį fizinio ar juridinio asmens teisinei padėčiai ir dėl jo nereikia priimti įgyvendinamųjų priemonių, kyla rizika, kad toks asmuo neteks veiksmingos teisminės apsaugos, jei negalės tiesiogiai pareikšti ieškinio Sąjungos teisme siekdamas užginčyti tokio reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto teisėtumą.

   Šiuo klausimu pažymėtina, pirma, kad jei dėl reglamentuojamojo pobūdžio akto reikia patvirtinti įgyvendinamąsias priemones, Sąjungos teisinės sistemos paisymo teisminė kontrolė užtikrinama nepriklausomai nuo to, ar tokias priemones priėmė Sąjunga, ar valstybės narės. Fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie dėl SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytų priimtinumo reikalavimų negali tiesiogiai Sąjungos teisme ginčyti Sąjungos reglamentuojamojo pobūdžio akto, yra apsaugoti nuo tokio akto taikymo jiems, nes jiems suteikta galimybė ginčyti dėl šio akto priimtas įgyvendinamąsias priemones. Kai tokius aktus turi įgyvendinti Sąjungos institucijos ar įstaigos, fiziniai ar juridiniai asmenys, laikydamiesi SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nustatytų reikalavimų, gali pareikšti tiesioginį ieškinį Sąjungos teisme dėl įgyvendinimo aktų ir pagal SESV 277 straipsnį tokį ieškinį grįsti aptariamo pagrindinio akto neteisėtumu. Kai juos įgyvendinti turi valstybės narės, šie asmenys gali remtis atitinkamo pagrindinio akto negaliojimu nacionaliniuose teismuose ir taip pasiekti, kad šie pateiktų Teisingumo Teismui SESV 267 straipsniu grindžiamą prašymą priimti prejudicinį sprendimą šiuo klausimu.

   Antra, vertinti, ar dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto reikia patvirtinti įgyvendinamąsias priemones, būtina pagal asmens, siekiančio pasinaudoti teise pareikšti ieškinį pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos paskutinę sakinio dalį, poziciją. Taigi nesvarbu, ar dėl nagrinėjamo akto reikia priimti įgyvendinamąsias priemones kitų asmenų atžvilgiu.

   Trečia, siekiant patikrinti, ar dėl ginčijamo teisės akto turi būti patvirtintos įgyvendinamosios priemonės, reikia atsižvelgti tik į ieškinio dalyką, ir tuo atveju, kai ieškovas prašo tik iš dalies panaikinti aktą, prireikus būtina atsižvelgti tik į įgyvendinamąsias priemones, kurias galbūt reikia patvirtinti dėl tos akto dalies.

   (žr. 27–31, 56–58 punktus)

2.  Dėl Komisijos sprendimo, kuriuo valstybės pagalbos schema pripažinta iš dalies nesuderinama su bendrąja rinka, reikia patvirtinti įgyvendinamąsias priemones, kurias būtų galima ginčyti nacionaliniuose teismuose, nes jis skirtas tik atitinkamai valstybei narei ir jame nenurodomos konkrečios pasekmės, kurių šis pripažinimas sukels mokesčių mokėtojams, t. y. pasekmės, kurios pasireikš per skųsti galimus administraciniuos aktus. Iš to darytina išvada, kad įmonė, su kuria toks sprendimas susijęs ir kuri negali jo tiesiogiai apskųsti Sąjungos teisme dėl SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje įtvirtintų priimtinumo reikalavimų, vis dėlto gali remtis šio sprendimo negaliojimu nacionaliniuose teismuose ir pasiekti, kad šie pateiktų Teisingumo Teismui prejudicinius klausimus pagal SESV 267 straipsnį, būtent apskųsdama šiems teismams administracinį aktą, kuriuo jai neleidžiama pasinaudoti su nagrinėjama schema siejama privilegija.

   (žr. 34–36, 58, 59 punktus)

3.  Kiti subjektai, kurie nėra sprendimo adresatai, gali teigti, kad sprendimas su jais konkrečiai susijęs, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos paskutinę sakinio dalį, tik tuo atveju, jeigu tas sprendimas susijęs su jais dėl tam tikrų jiems būdingų savybių arba dėl juos iš kitų asmenų išskiriančių konkrečių aplinkybių ir taip individualizuoja juos kaip adresatus. Galimybė daugiau ar mažiau tiksliai nustatyti teisės subjektų, kuriems taikoma priemonė, skaičių ar net tapatybę nereiškia, kad tam tikra priemonė turi būti laikoma konkrečiai susijusia su šiais subjektais, nes ši priemonė taikoma atsižvelgiant į nagrinėjamame akte apibrėžtą objektyvią teisinę ar faktinę situaciją. Tokiomis aplinkybėmis įmonė iš principo negali apskųsti Komisijos sprendimo, kuriuo draudžiama pagalbos schema, jeigu šis sprendimas su ja susijęs tik dėl jos priklausymo atitinkamam sektoriui ir dėl to, kad ji potencialiai galėjo gauti naudos iš tos schemos.

   (žr. 46, 47, 49 punktus)

4.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 56, 57, 59 punktus)

Byla C‑274/12 P

Telefónica SA

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas — Ieškinys dėl panaikinimo — SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa — Teisė pareikšti ieškinį — Locus standi — Fiziniai ar juridiniai asmenys — Su jais konkrečiai susiję teisės aktai — Reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, dėl kurio nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių — Sprendimas, kuriuo valstybės pagalbos schema pripažįstama nesuderinama su bendrąja rinka — Teisė į veiksmingą teisminę gynybą“

Santrauka – 2013 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

1. Ieškinys dėl panaikinimo — Fiziniai ar juridiniai asmenys — Reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktai, dėl kurių reikia arba nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių — Sąvoka — Teisminės gynybos priemonės šių aktų atžvilgiu — Neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo ar prašymo priimti prejudicinį sprendimą dėl galiojimo vertinimo pateikimo sąlygos

   (ESS 19 straipsnis, SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa, 267, 277 straipsniai ir 288 straipsnio ketvirta pastraipa)

2. Ieškinys dėl panaikinimo — Fiziniai ar juridiniai asmenys — Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai — Sąvoka — Komisijos sprendimas, kuriuo sektorinės pagalbos schema pripažįstama nesuderinama su bendrąja rinka ir dėl kurio reikia patvirtinti įgyvendinamąsias priemones — Neįtraukimas — Teisė į veiksmingą teisminę gynybą — Pareiga naudotis vidaus teisių gynimo priemonėmis šioms priemonėms ginčyti

   (ESS 19 straipsnis, SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa, 267 straipsnis ir 288 straipsnio ketvirta pastraipa)

3. Ieškinys dėl panaikinimo — Fiziniai ar juridiniai asmenys — Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai — Bendro pobūdžio akto konkreti sąsaja — Sąlygos — Komisijos sprendimas, kuriuo uždraudžiama sektorinės pagalbos schema — Vien to, kad įmonė priklauso atitinkamam sektoriui, nepakankamumas tam, kad toks sprendimas būtų su ja konkrečiai susijęs

   (SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)

4. Pagrindinės teisės — Teisė į veiksmingą teisminę gynybą — Sąjungos teisės aktų teisėtumo kontrolė — Būdai — Sąjungos teismo ar nacionalinių teismų vykdoma šios teisės apsauga atsižvelgiant į ginčijamo akto pobūdį — Galimybė pareikšti ieškinį dėl panaikinimo arba teikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl galiojimo vertinimo

   (ESS 19 straipsnis, SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa, 267 ir 277 straipsniai)

1.  Sąvoką „reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktai, dėl kurių nereikia priimti įgyvendinamųjų priemonių“, kaip ji suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos paskutinę sakinio dalį, reikia aiškinti atsižvelgiant į šios nuostatos tikslą, kuris, kaip matyti iš jos genezės, yra išvengti situacijų, kai asmuo turi pažeisti teisę, kad galėtų kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas daro tiesioginį poveikį fizinio ar juridinio asmens teisinei padėčiai ir dėl jo nereikia priimti įgyvendinamųjų priemonių, kyla rizika, kad toks asmuo neteks veiksmingos teisminės apsaugos, jei negalės tiesiogiai pareikšti ieškinio Sąjungos teisme siekdamas užginčyti tokio reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto teisėtumą.

   Šiuo klausimu pažymėtina, pirma, kad jei dėl reglamentuojamojo pobūdžio akto reikia patvirtinti įgyvendinamąsias priemones, Sąjungos teisinės sistemos paisymo teisminė kontrolė užtikrinama nepriklausomai nuo to, ar tokias priemones priėmė Sąjunga, ar valstybės narės. Fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie dėl SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytų priimtinumo reikalavimų negali tiesiogiai Sąjungos teisme ginčyti Sąjungos reglamentuojamojo pobūdžio akto, yra apsaugoti nuo tokio akto taikymo jiems, nes jiems suteikta galimybė ginčyti dėl šio akto priimtas įgyvendinamąsias priemones. Kai tokius aktus turi įgyvendinti Sąjungos institucijos ar įstaigos, fiziniai ar juridiniai asmenys, laikydamiesi SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nustatytų reikalavimų, gali pareikšti tiesioginį ieškinį Sąjungos teisme dėl įgyvendinimo aktų ir pagal SESV 277 straipsnį tokį ieškinį grįsti aptariamo pagrindinio akto neteisėtumu. Kai juos įgyvendinti turi valstybės narės, šie asmenys gali remtis atitinkamo pagrindinio akto negaliojimu nacionaliniuose teismuose ir taip pasiekti, kad šie pateiktų Teisingumo Teismui SESV 267 straipsniu grindžiamą prašymą priimti prejudicinį sprendimą šiuo klausimu.

   Antra, vertinti, ar dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto reikia patvirtinti įgyvendinamąsias priemones, būtina pagal asmens, siekiančio pasinaudoti teise pareikšti ieškinį pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos paskutinę sakinio dalį, poziciją. Taigi nesvarbu, ar dėl nagrinėjamo akto reikia priimti įgyvendinamąsias priemones kitų asmenų atžvilgiu.

   Trečia, siekiant patikrinti, ar dėl ginčijamo teisės akto turi būti patvirtintos įgyvendinamosios priemonės, reikia atsižvelgti tik į ieškinio dalyką, ir tuo atveju, kai ieškovas prašo tik iš dalies panaikinti aktą, prireikus būtina atsižvelgti tik į įgyvendinamąsias priemones, kurias galbūt reikia patvirtinti dėl tos akto dalies.

   (žr. 27–31, 56–58 punktus)

2.  Dėl Komisijos sprendimo, kuriuo valstybės pagalbos schema pripažinta iš dalies nesuderinama su bendrąja rinka, reikia patvirtinti įgyvendinamąsias priemones, kurias būtų galima ginčyti nacionaliniuose teismuose, nes jis skirtas tik atitinkamai valstybei narei ir jame nenurodomos konkrečios pasekmės, kurių šis pripažinimas sukels mokesčių mokėtojams, t. y. pasekmės, kurios pasireikš per skųsti galimus administraciniuos aktus. Iš to darytina išvada, kad įmonė, su kuria toks sprendimas susijęs ir kuri negali jo tiesiogiai apskųsti Sąjungos teisme dėl SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje įtvirtintų priimtinumo reikalavimų, vis dėlto gali remtis šio sprendimo negaliojimu nacionaliniuose teismuose ir pasiekti, kad šie pateiktų Teisingumo Teismui prejudicinius klausimus pagal SESV 267 straipsnį, būtent apskųsdama šiems teismams administracinį aktą, kuriuo jai neleidžiama pasinaudoti su nagrinėjama schema siejama privilegija.

   (žr. 34–36, 58, 59 punktus)

3.  Kiti subjektai, kurie nėra sprendimo adresatai, gali teigti, kad sprendimas su jais konkrečiai susijęs, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos paskutinę sakinio dalį, tik tuo atveju, jeigu tas sprendimas susijęs su jais dėl tam tikrų jiems būdingų savybių arba dėl juos iš kitų asmenų išskiriančių konkrečių aplinkybių ir taip individualizuoja juos kaip adresatus. Galimybė daugiau ar mažiau tiksliai nustatyti teisės subjektų, kuriems taikoma priemonė, skaičių ar net tapatybę nereiškia, kad tam tikra priemonė turi būti laikoma konkrečiai susijusia su šiais subjektais, nes ši priemonė taikoma atsižvelgiant į nagrinėjamame akte apibrėžtą objektyvią teisinę ar faktinę situaciją. Tokiomis aplinkybėmis įmonė iš principo negali apskųsti Komisijos sprendimo, kuriuo draudžiama pagalbos schema, jeigu šis sprendimas su ja susijęs tik dėl jos priklausymo atitinkamam sektoriui ir dėl to, kad ji potencialiai galėjo gauti naudos iš tos schemos.

   (žr. 46, 47, 49 punktus)

4.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 56, 57, 59 punktus)