Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62011CJ0661

    Sprendimo santrauka

    Court reports – general

    Byla C‑661/11

    Martin y Paz Diffusion SA

    prieš

    David Depuydt

    ir

    Fabriek van Maroquinerie Gauquie NV

    (Cour de cassation (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

    „Prekių ženklai — Direktyva 89/104/EEB — 5 straipsnis — Prekių ženklo savininko sutikimas, kad trečioji šalis naudotų tam prekių ženklui tapatų žymenį — Sutikimas, duotas bendrai naudojant prekių ženklą — Tokio savininko galimybė nutraukti bendrą prekių ženklo naudojimą ir pačiam perimti savo prekių ženklo naudojimą“

    Santrauka – 2013 m. rugsėjo 19 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

    1. Prejudiciniai klausimai – Priimtinumas – Sąlygos – Klausimai, susiję su bylos aplinkybėmis ar dalyku

      (SESV 267 straipsnis)

    2. Teisės aktų derinimas – Prekių ženklai – Direktyva 89/104 – Prekių ženklo suteikiamos teisės – Prekių ženklo savininko sutikimas, kad trečioji šalis naudotų tam prekių ženklui tapatų žymenį – Sutikimas, duotas bendrai naudojant prekių ženklą – Tokio savininko teisė nutraukti bendrą prekių ženklo naudojimą ir pačiam perimti savo prekių ženklo naudojimą

      (Tarybos direktyvos 89/204 5 straipsnis)

    1.  Žr. sprendimo tekstą.

      (žr. 42, 43 punktus)

    2.  Pirmosios direktyvos 89/104 dėl prekių ženklų 5 straipsnis draudžia iš prekių ženklų savininko, kuris bendrai su trečiąja šalimi naudodamas prekių ženklus leido tai trečiajai šaliai naudoti jo prekių ženklams tapačius žymenis tam tikroms prekėms, priklausančioms toms klasėms, kurioms šie prekių ženklai buvo įregistruoti, bet vėliau to nebeleidžia, atimti bet kokią galimybę remtis šių prekių ženklų jam suteikiama išimtine teise tos trečiosios šalies atžvilgiu ir pačiam įgyvendinti šią išimtinę teisę prekių, tapačių tos trečiosios šalies prekėms, atžvilgiu.

      Dėl išimtinės teisės apribojimų, kurių neišvengiamai kyla iš paties Direktyvos 89/104 5 straipsnio, pažymėtina, kad šioje nuostatoje numatyta išimtinė teisė yra įtvirtinta siekiant suteikti prekių ženklo savininkui galimybę apginti savo, kaip šio ženklo savininko, specifinius interesus, t. y. užtikrinti, kad prekių ženklas galėtų atlikti savo funkcijas. Todėl naudotis šia teise galima, tik jei trečiajai šaliai naudojant šį žymenį kenkiama arba galėtų būti pakenkta prekių ženklo funkcijoms. Prie šių funkcijų priskiriama ne tik esminė prekių ženklo funkcija užtikrinti vartotojams prekės ar paslaugos kilmę, bet ir kitos jo funkcijos, kaip antai funkcija garantuoti šios prekės ar paslaugos kokybę arba informavimo, investavimo ar reklamos funkcijos.

      Žinoma, kaip matyti iš Direktyvos 89/104 šeštoje konstatuojamojoje dalyje esančios nuorodos į nacionalinę civilinės atsakomybės teisę, nacionalinis teismas gali taikyti prekių ženklo savininkui sankciją arba priteisti iš jo žalos atlyginimą, jei konstatuotų, kad savininkas neteisėtai nutraukė sutikimą, kuriuo jis leido trečiajai šaliai naudoti jo prekių ženklams tapačius žymenis. Vis dėlto toks elgesys neturėtų būti pagrindas teismo sprendimu visam laikui įteisinti neribotą bendrą tokių prekių ženklų naudojimą, kai abi atitinkamos bendrovės to nebenori.

      (žr.58, 61, 62 punktus ir rezoliucinę dalį)

    Top

    Byla C‑661/11

    Martin y Paz Diffusion SA

    prieš

    David Depuydt

    ir

    Fabriek van Maroquinerie Gauquie NV

    (Cour de cassation (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

    „Prekių ženklai — Direktyva 89/104/EEB — 5 straipsnis — Prekių ženklo savininko sutikimas, kad trečioji šalis naudotų tam prekių ženklui tapatų žymenį — Sutikimas, duotas bendrai naudojant prekių ženklą — Tokio savininko galimybė nutraukti bendrą prekių ženklo naudojimą ir pačiam perimti savo prekių ženklo naudojimą“

    Santrauka – 2013 m. rugsėjo 19 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

    1. Prejudiciniai klausimai — Priimtinumas — Sąlygos — Klausimai, susiję su bylos aplinkybėmis ar dalyku

      (SESV 267 straipsnis)

    2. Teisės aktų derinimas — Prekių ženklai — Direktyva 89/104 — Prekių ženklo suteikiamos teisės — Prekių ženklo savininko sutikimas, kad trečioji šalis naudotų tam prekių ženklui tapatų žymenį — Sutikimas, duotas bendrai naudojant prekių ženklą — Tokio savininko teisė nutraukti bendrą prekių ženklo naudojimą ir pačiam perimti savo prekių ženklo naudojimą

      (Tarybos direktyvos 89/204 5 straipsnis)

    1.  Žr. sprendimo tekstą.

      (žr. 42, 43 punktus)

    2.  Pirmosios direktyvos 89/104 dėl prekių ženklų 5 straipsnis draudžia iš prekių ženklų savininko, kuris bendrai su trečiąja šalimi naudodamas prekių ženklus leido tai trečiajai šaliai naudoti jo prekių ženklams tapačius žymenis tam tikroms prekėms, priklausančioms toms klasėms, kurioms šie prekių ženklai buvo įregistruoti, bet vėliau to nebeleidžia, atimti bet kokią galimybę remtis šių prekių ženklų jam suteikiama išimtine teise tos trečiosios šalies atžvilgiu ir pačiam įgyvendinti šią išimtinę teisę prekių, tapačių tos trečiosios šalies prekėms, atžvilgiu.

      Dėl išimtinės teisės apribojimų, kurių neišvengiamai kyla iš paties Direktyvos 89/104 5 straipsnio, pažymėtina, kad šioje nuostatoje numatyta išimtinė teisė yra įtvirtinta siekiant suteikti prekių ženklo savininkui galimybę apginti savo, kaip šio ženklo savininko, specifinius interesus, t. y. užtikrinti, kad prekių ženklas galėtų atlikti savo funkcijas. Todėl naudotis šia teise galima, tik jei trečiajai šaliai naudojant šį žymenį kenkiama arba galėtų būti pakenkta prekių ženklo funkcijoms. Prie šių funkcijų priskiriama ne tik esminė prekių ženklo funkcija užtikrinti vartotojams prekės ar paslaugos kilmę, bet ir kitos jo funkcijos, kaip antai funkcija garantuoti šios prekės ar paslaugos kokybę arba informavimo, investavimo ar reklamos funkcijos.

      Žinoma, kaip matyti iš Direktyvos 89/104 šeštoje konstatuojamojoje dalyje esančios nuorodos į nacionalinę civilinės atsakomybės teisę, nacionalinis teismas gali taikyti prekių ženklo savininkui sankciją arba priteisti iš jo žalos atlyginimą, jei konstatuotų, kad savininkas neteisėtai nutraukė sutikimą, kuriuo jis leido trečiajai šaliai naudoti jo prekių ženklams tapačius žymenis. Vis dėlto toks elgesys neturėtų būti pagrindas teismo sprendimu visam laikui įteisinti neribotą bendrą tokių prekių ženklų naudojimą, kai abi atitinkamos bendrovės to nebenori.

      (žr.58, 61, 62 punktus ir rezoliucinę dalį)

    Top