Byla C-529/11

Olaitan Ajoke Alarape ir Olukayode Azeez Tijani

prieš

Secretary of State for the Home Department

(Upper Tribunal (Immigration and Asylum Chamber) London prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Laisvas asmenų judėjimas — Reglamentas (EEB) Nr. 1612/68 — 12 straipsnis — Kitoje valstybėje narėje dirbusio valstybės narės piliečio santuoką nutraukęs sutuoktinis — Priimančiojoje valstybėje narėje tęsiantis mokslus pilnametis vaikas — Vieno iš tėvų, trečiosios valstybės piliečio, teisė gyventi šalyje — Direktyva 2004/38/EB — 16–18 straipsniai — Sąjungos piliečio šeimos narių, kurie nėra valstybės narės piliečiai, teisė nuolat gyventi šalyje — Teisėtas gyvenimas šalyje — Gyvenimas šalyje remiantis minėtu 12 straipsniu“

Santrauka – 2013 m. gegužės 8 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1. Laisvas asmenų judėjimas — Darbuotojai — Šeimos narių teisė gyventi šalyje — Darbuotojo vaikų teisė į mokslą priimančiojoje valstybėje narėje ir su tuo susijusi teisė gyventi šalyje — Pilnametystė — Poveikio nebuvimas — Tėvų santuokos nutraukimas arba vieno iš tėvų, Sąjungos piliečio, darbuotojo migranto statuso netekimas — Poveikio nebuvimas

   (Tarybos reglamento 1612/68, iš dalies pakeisto Direktyva 2004/38, 12 straipsnis)

2. Laisvas asmenų judėjimas — Darbuotojai — Šeimos narių teisė gyventi šalyje — Vieno iš pilnamečio vaiko, kuris naudojasi teise į mokslą, tėvų teisė toliau naudotis išvestine teise gyventi priimančiojoje valstybėje narėje — Leistinumas tuo atveju, jei vaikui reikia, kad vienas iš tėvų būtų šalia ir juo rūpintųsi — Nacionalinio teismo vertinimas

   (Tarybos reglamento 1612/68, iš dalies pakeisto Direktyva 2004/38, 12 straipsnis)

3. Laisvas asmenų judėjimas — Darbuotojai — Šeimos narių teisė gyventi šalyje — Šeimos narys, kuris nėra valstybės narės pilietis — Atsižvelgimas į gyvenimo šalyje laikotarpius, grindžiamas vien Reglamento Nr. 1612/68 12 straipsniu, nors netenkinami Direktyvoje 2004/38 nustatyti reikalavimai — Neleistinumas

   (Tarybos reglamento Nr. 1612/68 12 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38 7 straipsnio 1 ir 2 dalys)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 24–27 punktus)

2.  Vienas iš pilnamečio vaiko, kuris pagal Reglamento Nr. 1612/68 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje, iš dalies pakeisto Direktyva 2004/38, 12 straipsnį naudojasi teise į mokslą, tėvų gali toliau naudotis iš šio straipsnio kildinama teise gyventi šalyje, jeigu vaikui reikia, kad jis būtų šalia ir juo rūpintųsi tam, kad vaikas galėtų tęsti ir baigti savo mokslus, o tai atsižvelgęs į visas nagrinėjamos bylos aplinkybes turi įvertinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

   (žr. 28, 31 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

3.  Negalima atsižvelgti į Sąjungos piliečio šeimos narių, kurie nėra valstybės narės piliečiai, gyvenimo priimančiojoje valstybėje narėje laikotarpius vien remiantis Reglamento Nr. 1612/68 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje, iš dalies pakeisto Direktyva 2004/38, 12 straipsniu, kai netenkinami su teise gyventi šalyje susiję reikalavimai pagal šią direktyvą, sprendžiant, ar šie šeimos nariai gali įgyti teisę nuolat gyventi šalyje, kaip ji suprantama pagal tą direktyvą.

   Iš tikrųjų Sąjungos piliečio šeimos nariai, kurie nėra valstybės narės piliečiai, teisę nuolat gyventi šalyje bet kuriuo atveju įgyja atsižvelgiant į tai, pirma, ar šis pilietis pats atitinka šios direktyvos 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus, kad jis būtų legaliai išgyvenęs priimančiojoje valstybėje narėje ištisinį penkerių metų laikotarpį, ir, antra, ar šie nariai išgyveno kartu su juo atitinkamą laikotarpį.

   Šiuo aspektu kalbant, pirma, apie reikalavimus, kuriuos turi atitikti Sąjungos pilietis, pažymėtina, kad žodžiai „legaliai gyventi“ turi būti suprantami kaip gyvenimas šalyje laikantis šioje direktyvoje, būtent jos 7 straipsnio 1 dalyje, numatytų reikalavimų. Todėl gyvenimas šalyje, kai laikomasi valstybės narės teisės, tačiau ne Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, negali būti laikomas „legaliu“ gyvenimu, kaip tai suprantama pagal jos 16 straipsnio 1 dalį.

   Antra, kalbant apie Sąjungos piliečio šeimos narių, kurie nėra valstybės narės piliečiai, teisę nuolat gyventi šalyje, pažymėtina, kad pareiga gyventi su šiuo piliečiu priimančiojoje valstybėje narėje atitinkamą laikotarpį reiškia, kad jie, kaip šį pilietį lydintys ar prie jo prisijungiantys šeimos nariai būtinai tuo metu turi turėti teisę gyventi šalyje pagal Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 2 dalį. Iš to darytina išvada, kad šios teisės įgijimo tikslais galima atsižvelgti tik į tų narių, kurie tenkina reikalavimą dėl Sąjungos piliečio, kuris savo ruožtu atitinka Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 1 dalies a, b ar c punktuose nurodytus reikalavimus, lydėjimo ar prisijungimo prie jo priimančiojoje valstybėje narėje, gyvenimo šalyje laikotarpius.

   Tad aplinkybė, kad Sąjungos piliečio šeimos narys, kuris nėra valstybės narės pilietis, gyveno valstybėje narėje vien remdamasis Reglamento Nr. 1612/68 12 straipsniu, negali būti reikšminga siekiant įgyti teisę nuolat gyventi šalyje, kaip ji suprantama pagal Direktyvą 2004/38.

   (žr. 34–37, 39, 40, 48 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)