Byla C-544/11

Helga Petersen

ir

Peter Petersen

prieš

Finanzamt Ludwigshafen

(Finanzgericht Rheinland-Pfalz prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Laisvė teikti paslaugas — Laisvas darbuotojų judėjimas — Valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias leidžiama taikyti atleidimą nuo mokesčio pajamoms, gautoms už kitoje valstybėje narėje teikiant vystymosi paramą atliktus darbus — Sąlygos — Darbdavio įsisteigimas nacionalinėje teritorijoje — Atsisakymas, kai darbdavys įsisteigęs kitoje valstybėje narėje“

Santrauka – 2013 m. vasario 28 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

1. Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Reikšmingų Sąjungos teisės nuostatų nustatymas – Klausimų performulavimas

   (SESV 267 straipsnis)

2. Laisvas asmenų judėjimas – Darbuotojai – Sąjungos teisės nuostatos – Darbuotojas, gyvenantis vienoje valstybėje narėje, dirbantis kitoje valstybėje narėje įsteigtoje įmonėje ir vykdantis veiklą trečiojoje šalyje – Taikymo sąlyga – Darbo santykių sąsaja su valstybės narės teise

   (SESV 45 straipsnis)

3. Laisvas asmenų judėjimas – Darbuotojai – Apribojimai – Atleidimo nuo mokesčio netaikymas pajamoms, gautoms už darbuotojo, gyvenančio vienoje valstybėje narėje ir dirbančio kitoje valstybėje narėje įsteigtoje įmonėje, atliktus darbus – Neleistinumas – Pateisinimas – Nebuvimas

   (SESV 45 straipsnis)

4. Laisvas asmenų judėjimas – Darbuotojai – Apribojimai – Darbuotojas, gyvenantis vienoje valstybėje narėje ir vykdantis veiklą trečiojoje šalyje – Nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias atleidimo nuo mokesčio taikymas šio darbuotojo pajamoms siejamas su informacijos iš trečiosios šalies pateikimu – Administracinis bendradarbiavimas apmokestinimo srityje – Direktyva 2011/16 – Valstybės narės kompetentingų institucijų ir trečiosios šalies kompetentingų institucijų pareiga teikti tarpusavio pagalbą – Nebuvimas

   (SESV 45 straipsnis; Tarybos direktyvos 77/799 ir 2011/16)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 23, 24 punktus)

2.  Sąjungos teisės nuostatos gali būti taikomos profesinei veiklai už Sąjungos teritorijos ribų, jei darbo santykiai yra pakankamai glaudžiai susiję su šia teritorija. Šį principą reikia suvokti kaip apimantį ir tuos atvejus, kai darbo santykiai yra pakankamai susiję su valstybės narės teise ir dėl šios priežasties su atitinkamomis Sąjungos teisės normomis.

   Šį ryšį galima matyti iš aplinkybės, kad Sąjungos pilietis, gyvenantis vienoje valstybėje narėje, buvo įdarbintas kitoje valstybėje narėje įsteigtoje įmonėje, kurios naudai vykdo veiklą. Aplinkybė, kad jis vykdo veiklą teikiant tikslinę vystymosi paramą tik trečiojoje šalyje, negali paneigti sąsajų su Sąjungos teise.

   (žr. 41–43 punktus)

3.  SESV 45 straipsnį reikia aiškinti taip, kad pagal jį draudžiamos valstybės narės nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias šioje valstybėje narėje gyvenančio ir neribotai apmokestinamo mokesčių mokėtojo, dirbančio pagal darbo sutartį, gautos pajamos neapmokestinamos pajamų mokesčiu, jei darbdavys įsisteigęs toje valstybėje narėje, bet nuo pajamų mokesčio neatleidžiama, jei darbdavys įsisteigęs kitoje valstybėje narėje.

   Tokios teisės nuostatos yra laisvo darbuotojų judėjimo ribojimas ir atitinkama valstybė narė, siekdama pateisinti atsisakymą taikyti mokesčių lengvatą, negali remtis negalėjimu prašyti kitos valstybės narės bendradarbiauti tiriant arba renkant informaciją, reikalingą atitinkamoms rinkliavoms bei mokesčiams teisingai nustatyti. Atitinkamoms mokesčių institucijoms niekas netrukdo reikalauti iš mokesčių mokėtojo pateikti įrodymų, kurie, jų nuomone, reikalingi tam tikslui, ir prireikus atsisakyti taikyti prašomą atleidimą nuo mokesčio, jei tokių įrodymų nepateikta. Šiuo klausimu negalima a priori paneigti galimybės, kad mokesčių mokėtojas galės pateikti atitinkamus patvirtinamuosius dokumentus, leidžiančius apmokestinančios valstybės narės mokesčių institucijoms aiškiai ir tiksliai patikrinti, ar jis atitinka naudojimosi aptariama mokesčių lengvata, reikalavimus.

   (žr. 46, 51, 52, 62 punktus ir rezoliucinę dalį)

4.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 55 punktą)

Byla C-544/11

Helga Petersen

ir

Peter Petersen

prieš

Finanzamt Ludwigshafen

(Finanzgericht Rheinland-Pfalz prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Laisvė teikti paslaugas — Laisvas darbuotojų judėjimas — Valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias leidžiama taikyti atleidimą nuo mokesčio pajamoms, gautoms už kitoje valstybėje narėje teikiant vystymosi paramą atliktus darbus — Sąlygos — Darbdavio įsisteigimas nacionalinėje teritorijoje — Atsisakymas, kai darbdavys įsisteigęs kitoje valstybėje narėje“

Santrauka – 2013 m. vasario 28 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

1. Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Reikšmingų Sąjungos teisės nuostatų nustatymas – Klausimų performulavimas

   (SESV 267 straipsnis)

2. Laisvas asmenų judėjimas – Darbuotojai – Sąjungos teisės nuostatos – Darbuotojas, gyvenantis vienoje valstybėje narėje, dirbantis kitoje valstybėje narėje įsteigtoje įmonėje ir vykdantis veiklą trečiojoje šalyje – Taikymo sąlyga – Darbo santykių sąsaja su valstybės narės teise

   (SESV 45 straipsnis)

3. Laisvas asmenų judėjimas – Darbuotojai – Apribojimai – Atleidimo nuo mokesčio netaikymas pajamoms, gautoms už darbuotojo, gyvenančio vienoje valstybėje narėje ir dirbančio kitoje valstybėje narėje įsteigtoje įmonėje, atliktus darbus – Neleistinumas – Pateisinimas – Nebuvimas

   (SESV 45 straipsnis)

4. Laisvas asmenų judėjimas – Darbuotojai – Apribojimai – Darbuotojas, gyvenantis vienoje valstybėje narėje ir vykdantis veiklą trečiojoje šalyje – Nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias atleidimo nuo mokesčio taikymas šio darbuotojo pajamoms siejamas su informacijos iš trečiosios šalies pateikimu – Administracinis bendradarbiavimas apmokestinimo srityje – Direktyva 2011/16 – Valstybės narės kompetentingų institucijų ir trečiosios šalies kompetentingų institucijų pareiga teikti tarpusavio pagalbą – Nebuvimas

   (SESV 45 straipsnis; Tarybos direktyvos 77/799 ir 2011/16)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 23, 24 punktus)

2.  Sąjungos teisės nuostatos gali būti taikomos profesinei veiklai už Sąjungos teritorijos ribų, jei darbo santykiai yra pakankamai glaudžiai susiję su šia teritorija. Šį principą reikia suvokti kaip apimantį ir tuos atvejus, kai darbo santykiai yra pakankamai susiję su valstybės narės teise ir dėl šios priežasties su atitinkamomis Sąjungos teisės normomis.

   Šį ryšį galima matyti iš aplinkybės, kad Sąjungos pilietis, gyvenantis vienoje valstybėje narėje, buvo įdarbintas kitoje valstybėje narėje įsteigtoje įmonėje, kurios naudai vykdo veiklą. Aplinkybė, kad jis vykdo veiklą teikiant tikslinę vystymosi paramą tik trečiojoje šalyje, negali paneigti sąsajų su Sąjungos teise.

   (žr. 41–43 punktus)

3.  SESV 45 straipsnį reikia aiškinti taip, kad pagal jį draudžiamos valstybės narės nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias šioje valstybėje narėje gyvenančio ir neribotai apmokestinamo mokesčių mokėtojo, dirbančio pagal darbo sutartį, gautos pajamos neapmokestinamos pajamų mokesčiu, jei darbdavys įsisteigęs toje valstybėje narėje, bet nuo pajamų mokesčio neatleidžiama, jei darbdavys įsisteigęs kitoje valstybėje narėje.

   Tokios teisės nuostatos yra laisvo darbuotojų judėjimo ribojimas ir atitinkama valstybė narė, siekdama pateisinti atsisakymą taikyti mokesčių lengvatą, negali remtis negalėjimu prašyti kitos valstybės narės bendradarbiauti tiriant arba renkant informaciją, reikalingą atitinkamoms rinkliavoms bei mokesčiams teisingai nustatyti. Atitinkamoms mokesčių institucijoms niekas netrukdo reikalauti iš mokesčių mokėtojo pateikti įrodymų, kurie, jų nuomone, reikalingi tam tikslui, ir prireikus atsisakyti taikyti prašomą atleidimą nuo mokesčio, jei tokių įrodymų nepateikta. Šiuo klausimu negalima a priori paneigti galimybės, kad mokesčių mokėtojas galės pateikti atitinkamus patvirtinamuosius dokumentus, leidžiančius apmokestinančios valstybės narės mokesčių institucijoms aiškiai ir tiksliai patikrinti, ar jis atitinka naudojimosi aptariama mokesčių lengvata, reikalavimus.

   (žr. 46, 51, 52, 62 punktus ir rezoliucinę dalį)

4.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 55 punktą)