Byla C-370/12

Thomas Pringle

prieš

Governement of Ireland ir kt.

(Supreme Court prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Stabilumo mechanizmas, taikytinas valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro — Sprendimas 2011/199/ES — SESV 136 straipsnio pakeitimas iš dalies — Galiojimas — ESS 48 straipsnio 6 dalis — Supaprastinta peržiūros procedūra — ESM sutartis — Ekonominė ir pinigų politika — Valstybių narių kompetencija“

Santrauka – 2012 m. lapkričio 27 d. Teisingumo Teismo (plenarinė sesija) sprendimas

1. Prejudiciniai klausimai – Galiojimo vertinimas – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Europos Vadovų Tarybos sprendimas, priimtas pagal supaprastintą ESV sutarties peržiūros procedūrą – Įtraukimas – Apimtis

   (ESS 19 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa ir ESS 48 straipsnio 6 dalis; SESV 267 straipsnis)

2. Prejudiciniai klausimai – Teismo vykdoma institucijų aktų teisėtumo kontrolė – Visuotinai taikomi aktai – Būtinybė fiziniams ir juridiniams asmenims naudotis prieštaravimo dėl teisėtumo arba prejudicinio sprendimo dėl akto galiojimo vertinimo procedūromis – Nacionalinių teismų pareiga taikyti nacionalines procesines normas taip, kad būtų leidžiama ginčyti visuotinai taikomų Sąjungos aktų teisėtumą – Ribos – Klausimas dėl neginčijamo sprendimo galiojimo pagal SESV 263 straipsnį, kai prarandama teisė pareikšti ieškinį arba praleidžiamas terminas pateikti ieškinį dėl panaikinimo

   (SESV 263 ir 267 straipsniai)

3. Ekonominė ir pinigų politika – Supaprastinta ESV sutarties peržiūros procedūra – SESV 136 straipsnio pakeitimas, pagal kurį leidžiama steigti stabilumo mechanizmą, taikytiną valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro – Galiojimo vertinimas – Tik su ESV sutarties trečiosios dalies nuostatomis susijusi peržiūra

   (ESS 4 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 2 dalis ir 48 straipsnio 6 dalis; SESV 2 straipsnio 3 dalis, 5 straipsnio 1 dalis ir 136 straipsnis; Europos Vadovų Tarybos sprendimas 2011/199)

4. Ekonominė ir pinigų politika – Supaprastinta ESV sutarties peržiūros procedūra – SESV 136 straipsnio pakeitimas, pagal kurį leidžiama steigti stabilumo mechanizmą, taikytiną valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro – Galiojimo vertinimas – Sąjungos kompetencijos nepadidinanti peržiūra

   (ESS 48 straipsnio 6 dalis; SESV 136 straipsnis; Europos Vadovų Tarybos sprendimas 2011/199)

5. Prejudiciniai klausimai – Priimtinumas – Prašymas, kuriame nenurodytos kreipimosi į Teisingumo Teismą priežastys – Nepriimtinumas

   (SESV 267 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnis; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 94 straipsnio c punktas)

6. Ekonominė ir pinigų politika – Pinigų politika – Išimtinė Sąjungos kompetencija – Valstybių narių, kurių valiuta yra euro, Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutarties sudarymas – Leistinumas

   (SESV 3 straipsnio 1 dalies c punktas, 123 straipsnio 1 dalis ir 127 straipsnis)

7. Ekonominė ir pinigų politika – Pinigų politika – Išimtinė Sąjungos kompetencija – Valstybių narių, kurių valiuta yra euro, Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutarties sudarymas – Poveikis bendroms taisyklėms Sąjungos ekonominės ir pinigų politikos srityje – Nebuvimas

   (ESS 4 straipsnio 1 dalis ir 5 straipsnio 2 dalis; SESV 3 straipsnio 2 dalis ir 122 straipsnio 2 dalis)

8. Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Ekonominės politikos koordinavimas – Valstybių narių, kurių valiuta yra euro, Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutarties sudarymas – Esminis Sąjungos teisinės sistemos pakeitimas – Nebuvimas

   (SESV 2 straipsnio 3 dalis, 119–121 straipsniai, 125 straipsnis ir 126 straipsnio 7 ir 8 dalys)

9. Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Sąjungos kompetencija suteikti konkrečią finansinę pagalbą sunkumų patiriančioms valstybėms narėms – Valstybių narių, kurių valiuta yra euro, Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutarties sudarymas – Šios kompetencijos nesuteikimas

   (SESV 122 straipsnis)

10. Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Draudimas Europos Centriniam Bankui ir kitiems centriniams bankams leisti pereikvoti lėšas sąskaitose, suteikti kreditus arba bet kurios kitos formos kredito galimybes – Valstybių narių, kurių valiuta yra euro, Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutarties sudarymas – Leistinumas

    (SESV 123 straipsnis)

11. Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Draudimas Sąjungai arba valstybei narei atsakyti už kitos valstybės narės įsipareigojimus arba juos prisiimti – Valstybių narių, kurių valiuta yra euro, Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutarties sudarymas – Leistinumas

    (SESV 125 straipsnis)

12. Ekonominė ir pinigų politika – Pareiga laikytis suteiktų įgaliojimų principo – Naujų funkcijų Komisijai, Europos Centriniam Bankui ir Teisingumo Teismui suteikimas pagal Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartį – Leistinumas

    (ESS 13 straipsnio 2 dalis ir 17 straipsnio 1 dalis; SESV 273 straipsnis)

13. Europos Sąjungos teisė – Bendrieji teisės principai – Sutarties ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos normos ir principai – Veiksminga teisminė gynyba – Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartis

    (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis)

14. Ekonominė ir pinigų politika – Supaprastinta ESV sutarties peržiūros procedūra – Valstybių narių kompetencija sudaryti ir ratifikuoti Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartį, kuria iš dalies keičiamas SESV 136 straipsnis prieš įsigaliojant sprendimui dėl šios nuostatos pakeitimo

    (ESS 48 straipsnio 6 dalis; SESV 136 straipsnis; Europos Vadovų Tarybos sprendimo 2011/199 1 straipsnis)

1.  Lisabonos sutartyje šalia įprastos ESV sutarties peržiūros procedūros buvo numatyta supaprastinta peržiūros procedūra pagal ESS 48 straipsnio 6 dalį, kuri taikoma, jei įgyvendinama keletas sąlygų. Kadangi kontroliuoti, ar laikomasi minėtų sąlygų, būtina siekiant nustatyti, ar galima taikyti supaprastintos peržiūros procedūrą, Teisingumo Teismas, kaip institucija, kuri pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą užtikrina, kad aiškinant ir taikant Sutartis būtų laikomasi teisės, turi išnagrinėti, ar galioja Europos Vadovų Tarybos sprendimas, pagrįstas ESS 48 straipsnio 6 dalimi.

   Taigi Teisingumo Teismas turi patikrinti, pirma, ar buvo laikytasi minėto 48 straipsnio 6 dalyje numatytų procedūros normų, ir, antra, ar pakeitimai, dėl kurių nuspręsta, yra susiję tik su ESV sutarties trečiąja dalimi, t. y. ar šiais pakeitimais nepakeistos Sutarčių, kuriomis pagrįsta Sąjunga, kitos dalies nuostatos ir ar jais nepadidinta Sąjungos kompetencija.

   (žr. 31, 33–36 punktus)

2.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 39–42 punktus)

3.  Europos Vadovų Tarybos sprendimas 2011/199, kuriuo iš dalies keičiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 136 straipsnis, kiek tai susiję su stabilumo mechanizmu, taikytinu valstybėms narėms, kurių valiuta yra euras, tenkina ESS 48 straipsnio 6 dalies pirmoje ir antroje pastraipose nustatytą sąlygą, pagal kurią supaprastintos peržiūros procedūra gali būti taikoma tik ESV sutarties trečiosios dalies nuostatoms.

   Pirma, Sprendimo 2011/199 1 straipsniu, kuriuo papildant SESV 136 straipsnį 3 dalimi numatomas stabilumo mechanizmo nustatymas, nedaromas poveikis išimtinei kompetencijai, kuri Sąjungai suteikta SESV 3 straipsnio 1 dalies c punktu, pinigų politikos valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, srityje. Iš tiesų atsižvelgiant į stabilumo mechanizmui nustatytus tikslus, į priemones, numatytas jiems pasiekti, į glaudų šio mechanizmo ir su ekonomine politika susijusių ESV sutarties nuostatų ryšį ir į bendrąją teisinio reglamentavimo sistemą, skirtą sustiprinti Sąjungos ekonominį valdymą, darytina išvada, kad šio mechanizmo nustatymas priklauso ekonominės politikos sričiai. Taigi kiek tai susiję su, pirma, minėto mechanizmo siekiamu tikslu – užtikrinti euro zonos kaip visumos stabilumą, šis tikslas aiškiai skiriasi nuo kainų stabilumo palaikymo, kuris yra pagrindinis Sąjungos pinigų politikos tikslas. Kalbant, antra, apie priemones, skirtas numatytam tikslui pasiekti, Sprendime 2011/199 tik nurodoma, kad stabilumo mechanizmu bus suteikta visa būtina finansinė pagalba ir jame nenumatyta nieko kito dėl šio mechanizmo veikimo. Taigi akivaizdu, kad finansinės pagalbos suteikimas valstybei narei nepriklauso pinigų politikai.

   Antra, Sprendimas 2011/199 neturi poveikio Sąjungos kompetencijai valstybių narių ekonominės politikos koordinavimo srityje. Iš tiesų kadangi SESV 2 straipsnio 3 dalyje ir SESV 5 straipsnio 1 dalyje Sąjungos vaidmuo ekonominės politikos srityje apribojamas koordinavimo priemonių priėmimu, ES ir ESV sutarčių nuostatomis Sąjungai nesuteikiama konkreti kompetencija nustatyti stabilumo mechanizmą, kaip antai numatytą šiame sprendime. Taigi pagal ESS 4 straipsnio 1 dalį ir ESS 5 straipsnio 2 dalį valstybės narės, kurių valiuta yra euro, turi kompetenciją sudaryti tarpusavio sutartį dėl stabilumo mechanizmo, kaip numatytasis Sprendimo 2011/199 1 straipsnyje, nustatymo. Tačiau įgyvendindamos savo kompetenciją šioje srityje minėtos valstybės narės negali nesilaikyti Sąjungos teisės. Vadinasi, griežtomis sąlygomis, kurios pagal SESV 136 straipsnio 3 dalį taikomos stabilumo mechanizmo teikiamai finansinei pagalbai, siekiama užtikrinti, kad šiam mechanizmui veikiant bus laikomasi Sąjungos teisės, įskaitant priemones, kurių ėmėsi Sąjunga valstybių narių ekonominės politikos koordinavimo srityje.

   (žr. 56, 57, 60, 63, 64, 68–70, 72 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

4.  Europos Vadovų Tarybos sprendimu 2011/199, kuriuo iš dalies keičiamas ESV sutarties 136 straipsnis tiek, kiek tai susiję su stabilumo mechanizmu, taikytinu valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, Sąjungai nesuteikiama jokia nauja kompetencija. Iš tiesų šiuo pakeitimu nesukuriamas joks teisinis pagrindas, kuriuo būtų siekiama leisti Sąjungai imtis veiksmų, kurie prieš įsigaliojant ESV sutarties pakeitimui buvo negalimi. Be to, aplinkybė, kad Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartyje minimos Sąjungos institucijos, be kita ko, Komisija ir Europos Centrinis Bankas, neturi poveikio Sprendimo 2011/199, kuriame numatoma tik tai, kad valstybės narės nustato stabilumo mechanizmą, ir nieko nesakoma apie galimą Sąjungos institucijų vaidmenį šioje srityje, galiojimui. Darytina išvada, kad Sprendimas 2011/199 tenkina ESS 48 straipsnio 6 dalyje nustatytą sąlygą, pagal kurią dėl ESV sutarties peržiūros pagal supaprastintą procedūrą negali būti padidinta Sutartimis Sąjungai suteikta kompetencija.

   (žr. 73–75 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

5.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 84, 86 punktus)

6.  SESV 3 straipsnio 1 dalies c punktu ir SESV 127 straipsniu valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, nedraudžiama sudaryti tokios sutarties, kaip Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartis (ESM sutartis), nei jos ratifikuoti.

   Iš tiesų ESM veiksmai nepriklauso šiose ESV sutarties nuostatose numatytai pinigų politikai, nes ESM tikslas nėra palaikyti kainų stabilumą, bet juo siekiama tenkinti ESM narių, t. y. valstybių narių, kurių valiuta yra euro, finansavimo poreikius, jeigu jos yra susidūrė ar joms kilo pavojus susidurti su sunkiomis finansavimosi problemomis ir jei tai yra būtina siekiant išsaugoti euro zonos kaip visumos ir jos valstybių narių finansinį stabilumą. Šiuo tikslu ESM pagrindu negalima nustatyti bazinės palūkanų normos euro zonai ir vykdyti euro emisijos, nes laikantis SESV 123 straipsnio 1 dalies visa jo teikiama finansinė pagalba turi būti finansuojama įmokėtu kapitalu ar išleidžiant finansinius instrumentus, kaip tai numatyta šio mechanizmo steigimo sutarties 3 straipsnyje.

   Galimas su ESM susijusių veiksmų poveikis kainų stabilumui nepaneigia šios išvados. Iš tiesų net manant, kad su minėtu mechanizmu susijusiais veiksmais galėtų būti daroma įtaka infliacijos lygiui, tokia įtaka būtų tik netiesioginė ekonominės politikos priemonių, kurių imtasi, pasekmė.

   (žr. 95–98 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

7.  SESV 3 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią valstybėms narėms neleidžiama sudaryti sutarties, kuri gali turėti poveikį bendroms taisyklėms ar pakeisti jų taikymo sritį, valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, nedraudžiama nei sudaryti tokios sutarties, kaip antai Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartis (ESM sutartis), nei jos ratifikuoti.

   Iš tiesų, pirma, kadangi valstybės narės, kurių valiuta yra euro, sudarė Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) už Sąjungos sistemos ribų, tai, kad Europos stabilumo mechanizmas (ESM) perims šios priemonės funkcijas, negali daryti poveikio Sąjungos bendroms taisyklėms ar pakeisti jų taikymo srities.

   Antra, nors iš Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutarties (ESM sutarties) 1 konstatuojamosios dalies matyti, kad Europos stabilumo mechanizmas (ESM) kartu su kitomis funkcijomis perims ir pagal SESV 122 straipsnio 2 dalį nustatytai Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonei (EFPSP) laikinai priskirtą funkciją, ši aplinkybė taip pat neturi poveikio Sąjungos bendroms taisyklėms ir nekeičia jų taikymo sritis. Iš tiesų nustačius ESM nedaromas poveikis Sąjungos kompetencijai pagal SESV 122 straipsnio 2 dalį suteikti konkrečią finansinę pagalbą valstybei narei, kuri patiria sunkumų arba kuriai dėl gaivalinių nelaimių ar išimtinių, jos nekontroliuojamų, aplinkybių gresia dideli sunkumai. Be to, kadangi nei SESV 122 straipsnio 2 dalimi, nei jokia kita ES ir ESV sutarčių nuostata nesuteikta konkreti kompetencija Sąjungai nustatyti tokį nuolatinį stabilumo mechanizmą, kaip antai ESM, pagal ESS 4 straipsnio 1 dalį ir ESS 5 straipsnio 2 dalį valstybės narės turi teisę veikti šioje srityje.

   (žr. 101–105 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

8.  SESV 2 straipsnio 3 dalimi, SESV 119–121 straipsniais ir SESV 126 straipsniu valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, nedraudžiama nei sudaryti tokios sutarties, kaip Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartis (ESM sutartis), nei jos ratifikuoti.

   Iš tiesų valstybės narės turi kompetenciją sudaryti tarpusavio sutartį dėl stabilumo mechanizmo, kaip numatytojo ESM sutartyje, nustatymo, jeigu susitariančiųjų valstybių narių įsipareigojimais pagal tokią sutartį laikomasi Sąjungos teisės. Šiomis aplinkybėmis ESM nesiekiama koordinuoti valstybių narių ekonominės politikos, bet jis yra finansavimo mechanizmas. Nors, žinoma, pagal šio mechanizmo steigimo sutarties 3 straipsnį, 12 straipsnio 1 dalį ir 13 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą valstybei narei, šio mechanizmo narei, finansinė pagalba teikiama taikant griežtas sąlygas, kurios pritaikytos prie pasirinkto pagalbos instrumento ir kurios gali būti nustatytos kaip makroekonomikos koregavimo programa, vis dėlto numatytos sąlygos nėra valstybių narių ekonominės politikos koordinavimo instrumentas, jomis tik siekiama užtikrinti ESM veiksmų suderinamumą su, be kita ko, SESV 125 straipsniu ir koordinavimo priemonėmis, kurių ėmėsi Sąjunga.

   Galiausiai ESM sutartimi taip pat nedaromas poveikis Tarybos kompetencijai pagal SESV 126 straipsnio 7 ir 8 dalis teikti rekomendacijas valstybei narei, turinčiai perviršinį deficitą.

   (žr. 109–114 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

9.  SESV 122 straipsnis susijęs tik su Sąjungos, o ne valstybių narių teikiama pagalba. Nustačius Europos stabilumo mechanizmą nėra daromas poveikis Sąjungos kompetencijos, kuri jai suteikta minėta nuostata, vykdymui.

   (žr. 119–122 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

10.  SESV 123 straipsniu, pagal kurį neleidžiama pereikvoti lėšas sąskaitose ir suteikti bet kurios kitos formos kredito galimybes Sąjungos ir valstybių narių institucijoms ir viešosios valdžios organams Europos Centriniame Banke bei valstybių narių centriniuose bankuose, taip pat pastariesiems draudžiama tiesiogiai iš jų pirkti skolos priemones, valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, nedraudžiama nei sudaryti tokios sutarties, kaip Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartis, nei jos ratifikuoti. Iš tiesų SESV 123 straipsnis yra specialiai skirtas Europos Centriniam Bankui ir valstybių narių centriniams bankams. Todėl šis draudimas netaikomas valstybės narės ar visų valstybių narių teikiamai finansinei pagalbai kitai valstybei narei.

    (žr. 123, 125, 128 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)

11.  SESV 125 straipsniu, pagal kurį Sąjunga ar valstybė narė „nėra atsakinga už [kitos valstybės narės] įsipareigojimus“ ir „jų neprisiima“, , valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, nedraudžiama nei sudaryti tokios sutarties, kaip Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartis (ESM sutartis), nei jos ratifikuoti.

    Iš tiesų nors SESV 125 straipsniu Sąjungai ir valstybėms narėms draudžiama teikti finansinę pagalbą, kuri turėtų neigiamą poveikį šios pagalbos gavėjos valstybės narės skatinimui vykdyti patikimą biudžeto politiką, šia nuostata, priešingai, vienai ar kelioms valstybėms narėms nedraudžiama teikti finansinės pagalbos valstybei narei, kuri išlieka atsakinga už savo įsipareigojimus savo kreditoriams, jei tokiai pagalbai taikomomis sąlygomis ši valstybė narė skatinama įgyvendinti patikimą biudžeto politiką.

    Kalbant apie ESM sutartį, ESM nėra valstybės narės paramos gavėjos skolų laiduotojas. Ši valstybė lieka atsakinga už savo finansinius įsipareigojimus kreditoriams, nes, remiantis pagal šio mechanizmo steigimo sutarties 13 straipsnio 6 dalimi, visą pagal šios sutarties 14–16 straipsnius suteiktą pagalbą turi grąžinti valstybė narė pagalbos gavėja, o vadovaujantis minėtos sutarties 20 straipsnio 1 dalimi prie grąžintinos sumos pridedama atitinkama marža. Dėl tų pačių priežasčių pirkdamas tokius vertybinius popierius pirminėje rinkoje ESM neprisiima valstybės narės pagalbos gavėjos skolos. Be to, valstybė narė emitentė išlieka vienintele skolų, susidariusių dėl išleistų vertybinių popierių pirkimo antrinėje rinkoje, mokėtoja.

    Antra, pagalba stabilumui gali būti suteikta tik jei tokia pagalba yra būtina euro zonos kaip visumos ir jos valstybių narių finansiniam stabilumui apsaugoti, ir teikiant šią pagalbą nustatytos griežtos sąlygos, pritaikytos prie pasirinkto finansinės pagalbos instrumento, siekiant, be kita ko, užtikrinti, kad valstybės narės vykdytų patikimą biudžeto politiką.

    Galiausia, kai valstybė narė ESM narė neperveda reikalaujamų lėšų, visoms kitoms narėms pateikiamas kvietimas įmokėti didesnes lėšas, tačiau valstybė narė, likusi skolinga šiam mechanizmui, privalo įmokėti savo kapitalo dalį. Vadinasi, kitos ESM narės nėra laiduotojos už kapitalo nesumokėjusios narės skolą.

    Taigi toks mechanizmas, kaip antai ESM, ir jame dalyvaujančios valstybės narės neatsako už valstybės narės, pagalbos stabilumui gavėjos, įsipareigojimus ir neprisiima šių įsipareigojimų, kaip tai suprantama pagal SESV 125 straipsnį.

    (žr. 130, 136–143, 145–147 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

12.  ESS 13 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad kiekviena institucija veikia neviršydama Sutartimis jai suteiktų įgaliojimų ir laikydamasi jose nustatytų procedūrų, sąlygų bei tikslų, valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, nedraudžiama nei sudaryti tokios sutarties, kaip Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartis (ESM sutartis), nei jos ratifikuoti, o naujų funkcijų Komisijai, Europos Centriniam Bankui ir Teisingumo Teismui suteikimas ESM sutartimi yra suderinamas su Sutartyse apibrėžtais jų įgaliojimais.

    Iš tiesų srityse, kurios nepriklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai, už Sąjungos sistemos ribų valstybės narės turi teisę skirti užduotis institucijoms, kaip antai veiksmų, kurių kartu ėmėsi valstybės narės, koordinavimas ar finansinės pagalbos valdymas, tiek, kiek šiomis užduotimis neiškraipomi ES ir ESV sutartimis šioms institucijoms suteikti įgaliojimai. ESM sutartyje Komisijai ir Europos Centriniam Bankui skirtos funkcijos yra tokios užduotys.

    Šiomis funkcijomis, nustatytomis ESM sutartyje, jiems nesuteikiama kompetencija priimti sprendimų. Be to, šių dviejų institucijų atliekami veiksmai pagal tą pačią sutartį įpareigoja tik ESM. Šiomis užduotimis taip pat neiškraipomi sutartimis šioms institucijoms suteikti įgaliojimai, nes pagal ESS 17 straipsnio 1 dalį Komisija remia bendruosius Sąjungos interesus, o vadovaujantis SESV 282 straipsnio 2 dalimi Europos Centrinis Bankas remia Sąjungos bendrąją ekonomikos politiką.

    Kalbant apie jurisdikcijos suteikimą Teisingumo Teismui ESM sutarties 37 straipsnio 3 dalimi, jis tiesiogiai pagrįstas SESV 273 straipsniu. Pagal šį straipsnį Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti visus valstybių narių tarpusavio ginčus, susijusius su Sutarčių dalyku, jei tokie ginčai jam pateikiami pagal specialų šalių susitarimą. Nors tam, kad atsirastų Teisingumo Teismo jurisdikcija, pagal SESV 273 straipsnį reikalaujama, jog būtų susitarta, atsižvelgiant į šios nuostatos tikslą niekas neužkerta kelio tam, kad dėl iš anksto nustatytų ginčų toks susitarimas būtų pateiktas iš anksto remiantis tokia sutarties sąlyga, kaip antai ESM sutarties 37 straipsnio 3 dalis. Be to, ginčas dėl ESM sutarties aiškinimo ar taikymo taip pat gali būti susijęs su Sąjungos teisės nuostatų aiškinimu ar taikymu. Galiausiai nors pagal SESV 273 straipsnį tam, jog atsirastų Teisingumo Teismo jurisdikcija, reikalaujama, kad jam pateiktame ginče dalyvautų tik valstybės narės, tačiau kadangi ESM yra sudaryta išimtinai iš valstybių narių, ginčas, kurio šalis yra ESM, gali būti laikomas valstybių narių ginču, kaip jis suprantamas pagal SESV 273 straipsnį.

    (žr. 153, 158–165, 171, 172, 174–177 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

13.  Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnyje įtvirtintu bendruoju veiksmingos teisminės apsaugos principu valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, nedraudžiama nei sudaryti tokios sutarties, kaip Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartis (ESM sutartis), nei šios sutarties ratifikuoti.

    Pagal Chartijos 51 straipsnį jos nuostatos valstybėms narėms taikomos tik tuomet, kai šios įgyvendina ES teisę. Pagal to paties straipsnio 2 dalį ši chartija neišplečia Sąjungos teisės taikymo srities už Sąjungos įgaliojimų ribų, nenustato Sąjungai naujų įgaliojimų ar užduočių ir nepakeičia Sutartyse nustatytųjų. Taigi Teisingumo Teismo prašoma atsižvelgiant į Chartiją išaiškinti Sąjungos teisę, neviršijant jam suteiktų įgaliojimų.

    Tačiau kai valstybės narės nustato tokį stabilumo mechanizmą, kaip ESM, kuriam nustatyti ES ir ESV sutartyse Sąjungai nesuteikta jokia konkreti kompetencija, jos neįgyvendina Sąjungos teisės, kaip tai suprantama pagal Chartijos 51 straipsnio 1 dalį.

    (žr. 179, 180 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

14.  Valstybės narės teisė sudaryti ir ratifikuoti Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartį nesietina su Europos Vadovų Tarybos sprendimo 2011/199, kuriuo iš dalies keičiamas SESV 136 straipsnis tiek, kiek tai susiję su stabilumo mechanizmu, taikytinu valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, įsigaliojimu. Iš tiesų Sprendimo 2011/199 1 straipsniu atliktu SESV 136 straipsnio pakeitimu patvirtinama valstybių narių kompetencija. Taigi šiuo sprendimu valstybėms narėms nesuteikiama jokia nauja kompetencija.

    (žr. 184, 185 punktus, rezoliucinės dalies 3 punktą)

Byla C-370/12

Thomas Pringle

prieš

Governement of Ireland ir kt.

(Supreme Court prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Stabilumo mechanizmas, taikytinas valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro — Sprendimas 2011/199/ES — SESV 136 straipsnio pakeitimas iš dalies — Galiojimas — ESS 48 straipsnio 6 dalis — Supaprastinta peržiūros procedūra — ESM sutartis — Ekonominė ir pinigų politika — Valstybių narių kompetencija“

Santrauka – 2012 m. lapkričio 27 d. Teisingumo Teismo (plenarinė sesija) sprendimas

1. Prejudiciniai klausimai — Galiojimo vertinimas — Teisingumo Teismo jurisdikcija — Europos Vadovų Tarybos sprendimas, priimtas pagal supaprastintą ESV sutarties peržiūros procedūrą — Įtraukimas — Apimtis

   (ESS 19 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa ir ESS 48 straipsnio 6 dalis; SESV 267 straipsnis)

2. Prejudiciniai klausimai — Teismo vykdoma institucijų aktų teisėtumo kontrolė — Visuotinai taikomi aktai — Būtinybė fiziniams ir juridiniams asmenims naudotis prieštaravimo dėl teisėtumo arba prejudicinio sprendimo dėl akto galiojimo vertinimo procedūromis — Nacionalinių teismų pareiga taikyti nacionalines procesines normas taip, kad būtų leidžiama ginčyti visuotinai taikomų Sąjungos aktų teisėtumą — Ribos — Klausimas dėl neginčijamo sprendimo galiojimo pagal SESV 263 straipsnį, kai prarandama teisė pareikšti ieškinį arba praleidžiamas terminas pateikti ieškinį dėl panaikinimo

   (SESV 263 ir 267 straipsniai)

3. Ekonominė ir pinigų politika — Supaprastinta ESV sutarties peržiūros procedūra — SESV 136 straipsnio pakeitimas, pagal kurį leidžiama steigti stabilumo mechanizmą, taikytiną valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro — Galiojimo vertinimas — Tik su ESV sutarties trečiosios dalies nuostatomis susijusi peržiūra

   (ESS 4 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 2 dalis ir 48 straipsnio 6 dalis; SESV 2 straipsnio 3 dalis, 5 straipsnio 1 dalis ir 136 straipsnis; Europos Vadovų Tarybos sprendimas 2011/199)

4. Ekonominė ir pinigų politika — Supaprastinta ESV sutarties peržiūros procedūra — SESV 136 straipsnio pakeitimas, pagal kurį leidžiama steigti stabilumo mechanizmą, taikytiną valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro — Galiojimo vertinimas — Sąjungos kompetencijos nepadidinanti peržiūra

   (ESS 48 straipsnio 6 dalis; SESV 136 straipsnis; Europos Vadovų Tarybos sprendimas 2011/199)

5. Prejudiciniai klausimai — Priimtinumas — Prašymas, kuriame nenurodytos kreipimosi į Teisingumo Teismą priežastys — Nepriimtinumas

   (SESV 267 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnis; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 94 straipsnio c punktas)

6. Ekonominė ir pinigų politika — Pinigų politika — Išimtinė Sąjungos kompetencija — Valstybių narių, kurių valiuta yra euro, Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutarties sudarymas — Leistinumas

   (SESV 3 straipsnio 1 dalies c punktas, 123 straipsnio 1 dalis ir 127 straipsnis)

7. Ekonominė ir pinigų politika — Pinigų politika — Išimtinė Sąjungos kompetencija — Valstybių narių, kurių valiuta yra euro, Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutarties sudarymas — Poveikis bendroms taisyklėms Sąjungos ekonominės ir pinigų politikos srityje — Nebuvimas

   (ESS 4 straipsnio 1 dalis ir 5 straipsnio 2 dalis; SESV 3 straipsnio 2 dalis ir 122 straipsnio 2 dalis)

8. Ekonominė ir pinigų politika — Ekonominė politika — Ekonominės politikos koordinavimas — Valstybių narių, kurių valiuta yra euro, Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutarties sudarymas — Esminis Sąjungos teisinės sistemos pakeitimas — Nebuvimas

   (SESV 2 straipsnio 3 dalis, 119–121 straipsniai, 125 straipsnis ir 126 straipsnio 7 ir 8 dalys)

9. Ekonominė ir pinigų politika — Ekonominė politika — Sąjungos kompetencija suteikti konkrečią finansinę pagalbą sunkumų patiriančioms valstybėms narėms — Valstybių narių, kurių valiuta yra euro, Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutarties sudarymas — Šios kompetencijos nesuteikimas

   (SESV 122 straipsnis)

10. Ekonominė ir pinigų politika — Ekonominė politika — Draudimas Europos Centriniam Bankui ir kitiems centriniams bankams leisti pereikvoti lėšas sąskaitose, suteikti kreditus arba bet kurios kitos formos kredito galimybes — Valstybių narių, kurių valiuta yra euro, Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutarties sudarymas — Leistinumas

    (SESV 123 straipsnis)

11. Ekonominė ir pinigų politika — Ekonominė politika — Draudimas Sąjungai arba valstybei narei atsakyti už kitos valstybės narės įsipareigojimus arba juos prisiimti — Valstybių narių, kurių valiuta yra euro, Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutarties sudarymas — Leistinumas

    (SESV 125 straipsnis)

12. Ekonominė ir pinigų politika — Pareiga laikytis suteiktų įgaliojimų principo — Naujų funkcijų Komisijai, Europos Centriniam Bankui ir Teisingumo Teismui suteikimas pagal Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartį — Leistinumas

    (ESS 13 straipsnio 2 dalis ir 17 straipsnio 1 dalis; SESV 273 straipsnis)

13. Europos Sąjungos teisė — Bendrieji teisės principai — Sutarties ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos normos ir principai — Veiksminga teisminė gynyba — Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartis

    (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis)

14. Ekonominė ir pinigų politika — Supaprastinta ESV sutarties peržiūros procedūra — Valstybių narių kompetencija sudaryti ir ratifikuoti Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartį, kuria iš dalies keičiamas SESV 136 straipsnis prieš įsigaliojant sprendimui dėl šios nuostatos pakeitimo

    (ESS 48 straipsnio 6 dalis; SESV 136 straipsnis; Europos Vadovų Tarybos sprendimo 2011/199 1 straipsnis)

1.  Lisabonos sutartyje šalia įprastos ESV sutarties peržiūros procedūros buvo numatyta supaprastinta peržiūros procedūra pagal ESS 48 straipsnio 6 dalį, kuri taikoma, jei įgyvendinama keletas sąlygų. Kadangi kontroliuoti, ar laikomasi minėtų sąlygų, būtina siekiant nustatyti, ar galima taikyti supaprastintos peržiūros procedūrą, Teisingumo Teismas, kaip institucija, kuri pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą užtikrina, kad aiškinant ir taikant Sutartis būtų laikomasi teisės, turi išnagrinėti, ar galioja Europos Vadovų Tarybos sprendimas, pagrįstas ESS 48 straipsnio 6 dalimi.

   Taigi Teisingumo Teismas turi patikrinti, pirma, ar buvo laikytasi minėto 48 straipsnio 6 dalyje numatytų procedūros normų, ir, antra, ar pakeitimai, dėl kurių nuspręsta, yra susiję tik su ESV sutarties trečiąja dalimi, t. y. ar šiais pakeitimais nepakeistos Sutarčių, kuriomis pagrįsta Sąjunga, kitos dalies nuostatos ir ar jais nepadidinta Sąjungos kompetencija.

   (žr. 31, 33–36 punktus)

2.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 39–42 punktus)

3.  Europos Vadovų Tarybos sprendimas 2011/199, kuriuo iš dalies keičiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 136 straipsnis, kiek tai susiję su stabilumo mechanizmu, taikytinu valstybėms narėms, kurių valiuta yra euras, tenkina ESS 48 straipsnio 6 dalies pirmoje ir antroje pastraipose nustatytą sąlygą, pagal kurią supaprastintos peržiūros procedūra gali būti taikoma tik ESV sutarties trečiosios dalies nuostatoms.

   Pirma, Sprendimo 2011/199 1 straipsniu, kuriuo papildant SESV 136 straipsnį 3 dalimi numatomas stabilumo mechanizmo nustatymas, nedaromas poveikis išimtinei kompetencijai, kuri Sąjungai suteikta SESV 3 straipsnio 1 dalies c punktu, pinigų politikos valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, srityje. Iš tiesų atsižvelgiant į stabilumo mechanizmui nustatytus tikslus, į priemones, numatytas jiems pasiekti, į glaudų šio mechanizmo ir su ekonomine politika susijusių ESV sutarties nuostatų ryšį ir į bendrąją teisinio reglamentavimo sistemą, skirtą sustiprinti Sąjungos ekonominį valdymą, darytina išvada, kad šio mechanizmo nustatymas priklauso ekonominės politikos sričiai. Taigi kiek tai susiję su, pirma, minėto mechanizmo siekiamu tikslu – užtikrinti euro zonos kaip visumos stabilumą, šis tikslas aiškiai skiriasi nuo kainų stabilumo palaikymo, kuris yra pagrindinis Sąjungos pinigų politikos tikslas. Kalbant, antra, apie priemones, skirtas numatytam tikslui pasiekti, Sprendime 2011/199 tik nurodoma, kad stabilumo mechanizmu bus suteikta visa būtina finansinė pagalba ir jame nenumatyta nieko kito dėl šio mechanizmo veikimo. Taigi akivaizdu, kad finansinės pagalbos suteikimas valstybei narei nepriklauso pinigų politikai.

   Antra, Sprendimas 2011/199 neturi poveikio Sąjungos kompetencijai valstybių narių ekonominės politikos koordinavimo srityje. Iš tiesų kadangi SESV 2 straipsnio 3 dalyje ir SESV 5 straipsnio 1 dalyje Sąjungos vaidmuo ekonominės politikos srityje apribojamas koordinavimo priemonių priėmimu, ES ir ESV sutarčių nuostatomis Sąjungai nesuteikiama konkreti kompetencija nustatyti stabilumo mechanizmą, kaip antai numatytą šiame sprendime. Taigi pagal ESS 4 straipsnio 1 dalį ir ESS 5 straipsnio 2 dalį valstybės narės, kurių valiuta yra euro, turi kompetenciją sudaryti tarpusavio sutartį dėl stabilumo mechanizmo, kaip numatytasis Sprendimo 2011/199 1 straipsnyje, nustatymo. Tačiau įgyvendindamos savo kompetenciją šioje srityje minėtos valstybės narės negali nesilaikyti Sąjungos teisės. Vadinasi, griežtomis sąlygomis, kurios pagal SESV 136 straipsnio 3 dalį taikomos stabilumo mechanizmo teikiamai finansinei pagalbai, siekiama užtikrinti, kad šiam mechanizmui veikiant bus laikomasi Sąjungos teisės, įskaitant priemones, kurių ėmėsi Sąjunga valstybių narių ekonominės politikos koordinavimo srityje.

   (žr. 56, 57, 60, 63, 64, 68–70, 72 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

4.  Europos Vadovų Tarybos sprendimu 2011/199, kuriuo iš dalies keičiamas ESV sutarties 136 straipsnis tiek, kiek tai susiję su stabilumo mechanizmu, taikytinu valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, Sąjungai nesuteikiama jokia nauja kompetencija. Iš tiesų šiuo pakeitimu nesukuriamas joks teisinis pagrindas, kuriuo būtų siekiama leisti Sąjungai imtis veiksmų, kurie prieš įsigaliojant ESV sutarties pakeitimui buvo negalimi. Be to, aplinkybė, kad Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartyje minimos Sąjungos institucijos, be kita ko, Komisija ir Europos Centrinis Bankas, neturi poveikio Sprendimo 2011/199, kuriame numatoma tik tai, kad valstybės narės nustato stabilumo mechanizmą, ir nieko nesakoma apie galimą Sąjungos institucijų vaidmenį šioje srityje, galiojimui. Darytina išvada, kad Sprendimas 2011/199 tenkina ESS 48 straipsnio 6 dalyje nustatytą sąlygą, pagal kurią dėl ESV sutarties peržiūros pagal supaprastintą procedūrą negali būti padidinta Sutartimis Sąjungai suteikta kompetencija.

   (žr. 73–75 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

5.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 84, 86 punktus)

6.  SESV 3 straipsnio 1 dalies c punktu ir SESV 127 straipsniu valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, nedraudžiama sudaryti tokios sutarties, kaip Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartis (ESM sutartis), nei jos ratifikuoti.

   Iš tiesų ESM veiksmai nepriklauso šiose ESV sutarties nuostatose numatytai pinigų politikai, nes ESM tikslas nėra palaikyti kainų stabilumą, bet juo siekiama tenkinti ESM narių, t. y. valstybių narių, kurių valiuta yra euro, finansavimo poreikius, jeigu jos yra susidūrė ar joms kilo pavojus susidurti su sunkiomis finansavimosi problemomis ir jei tai yra būtina siekiant išsaugoti euro zonos kaip visumos ir jos valstybių narių finansinį stabilumą. Šiuo tikslu ESM pagrindu negalima nustatyti bazinės palūkanų normos euro zonai ir vykdyti euro emisijos, nes laikantis SESV 123 straipsnio 1 dalies visa jo teikiama finansinė pagalba turi būti finansuojama įmokėtu kapitalu ar išleidžiant finansinius instrumentus, kaip tai numatyta šio mechanizmo steigimo sutarties 3 straipsnyje.

   Galimas su ESM susijusių veiksmų poveikis kainų stabilumui nepaneigia šios išvados. Iš tiesų net manant, kad su minėtu mechanizmu susijusiais veiksmais galėtų būti daroma įtaka infliacijos lygiui, tokia įtaka būtų tik netiesioginė ekonominės politikos priemonių, kurių imtasi, pasekmė.

   (žr. 95–98 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

7.  SESV 3 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią valstybėms narėms neleidžiama sudaryti sutarties, kuri gali turėti poveikį bendroms taisyklėms ar pakeisti jų taikymo sritį, valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, nedraudžiama nei sudaryti tokios sutarties, kaip antai Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartis (ESM sutartis), nei jos ratifikuoti.

   Iš tiesų, pirma, kadangi valstybės narės, kurių valiuta yra euro, sudarė Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) už Sąjungos sistemos ribų, tai, kad Europos stabilumo mechanizmas (ESM) perims šios priemonės funkcijas, negali daryti poveikio Sąjungos bendroms taisyklėms ar pakeisti jų taikymo srities.

   Antra, nors iš Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutarties (ESM sutarties) 1 konstatuojamosios dalies matyti, kad Europos stabilumo mechanizmas (ESM) kartu su kitomis funkcijomis perims ir pagal SESV 122 straipsnio 2 dalį nustatytai Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonei (EFPSP) laikinai priskirtą funkciją, ši aplinkybė taip pat neturi poveikio Sąjungos bendroms taisyklėms ir nekeičia jų taikymo sritis. Iš tiesų nustačius ESM nedaromas poveikis Sąjungos kompetencijai pagal SESV 122 straipsnio 2 dalį suteikti konkrečią finansinę pagalbą valstybei narei, kuri patiria sunkumų arba kuriai dėl gaivalinių nelaimių ar išimtinių, jos nekontroliuojamų, aplinkybių gresia dideli sunkumai. Be to, kadangi nei SESV 122 straipsnio 2 dalimi, nei jokia kita ES ir ESV sutarčių nuostata nesuteikta konkreti kompetencija Sąjungai nustatyti tokį nuolatinį stabilumo mechanizmą, kaip antai ESM, pagal ESS 4 straipsnio 1 dalį ir ESS 5 straipsnio 2 dalį valstybės narės turi teisę veikti šioje srityje.

   (žr. 101–105 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

8.  SESV 2 straipsnio 3 dalimi, SESV 119–121 straipsniais ir SESV 126 straipsniu valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, nedraudžiama nei sudaryti tokios sutarties, kaip Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartis (ESM sutartis), nei jos ratifikuoti.

   Iš tiesų valstybės narės turi kompetenciją sudaryti tarpusavio sutartį dėl stabilumo mechanizmo, kaip numatytojo ESM sutartyje, nustatymo, jeigu susitariančiųjų valstybių narių įsipareigojimais pagal tokią sutartį laikomasi Sąjungos teisės. Šiomis aplinkybėmis ESM nesiekiama koordinuoti valstybių narių ekonominės politikos, bet jis yra finansavimo mechanizmas. Nors, žinoma, pagal šio mechanizmo steigimo sutarties 3 straipsnį, 12 straipsnio 1 dalį ir 13 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą valstybei narei, šio mechanizmo narei, finansinė pagalba teikiama taikant griežtas sąlygas, kurios pritaikytos prie pasirinkto pagalbos instrumento ir kurios gali būti nustatytos kaip makroekonomikos koregavimo programa, vis dėlto numatytos sąlygos nėra valstybių narių ekonominės politikos koordinavimo instrumentas, jomis tik siekiama užtikrinti ESM veiksmų suderinamumą su, be kita ko, SESV 125 straipsniu ir koordinavimo priemonėmis, kurių ėmėsi Sąjunga.

   Galiausiai ESM sutartimi taip pat nedaromas poveikis Tarybos kompetencijai pagal SESV 126 straipsnio 7 ir 8 dalis teikti rekomendacijas valstybei narei, turinčiai perviršinį deficitą.

   (žr. 109–114 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

9.  SESV 122 straipsnis susijęs tik su Sąjungos, o ne valstybių narių teikiama pagalba. Nustačius Europos stabilumo mechanizmą nėra daromas poveikis Sąjungos kompetencijos, kuri jai suteikta minėta nuostata, vykdymui.

   (žr. 119–122 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

10.  SESV 123 straipsniu, pagal kurį neleidžiama pereikvoti lėšas sąskaitose ir suteikti bet kurios kitos formos kredito galimybes Sąjungos ir valstybių narių institucijoms ir viešosios valdžios organams Europos Centriniame Banke bei valstybių narių centriniuose bankuose, taip pat pastariesiems draudžiama tiesiogiai iš jų pirkti skolos priemones, valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, nedraudžiama nei sudaryti tokios sutarties, kaip Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartis, nei jos ratifikuoti. Iš tiesų SESV 123 straipsnis yra specialiai skirtas Europos Centriniam Bankui ir valstybių narių centriniams bankams. Todėl šis draudimas netaikomas valstybės narės ar visų valstybių narių teikiamai finansinei pagalbai kitai valstybei narei.

    (žr. 123, 125, 128 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)

11.  SESV 125 straipsniu, pagal kurį Sąjunga ar valstybė narė „nėra atsakinga už [kitos valstybės narės] įsipareigojimus“ ir „jų neprisiima“, , valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, nedraudžiama nei sudaryti tokios sutarties, kaip Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartis (ESM sutartis), nei jos ratifikuoti.

    Iš tiesų nors SESV 125 straipsniu Sąjungai ir valstybėms narėms draudžiama teikti finansinę pagalbą, kuri turėtų neigiamą poveikį šios pagalbos gavėjos valstybės narės skatinimui vykdyti patikimą biudžeto politiką, šia nuostata, priešingai, vienai ar kelioms valstybėms narėms nedraudžiama teikti finansinės pagalbos valstybei narei, kuri išlieka atsakinga už savo įsipareigojimus savo kreditoriams, jei tokiai pagalbai taikomomis sąlygomis ši valstybė narė skatinama įgyvendinti patikimą biudžeto politiką.

    Kalbant apie ESM sutartį, ESM nėra valstybės narės paramos gavėjos skolų laiduotojas. Ši valstybė lieka atsakinga už savo finansinius įsipareigojimus kreditoriams, nes, remiantis pagal šio mechanizmo steigimo sutarties 13 straipsnio 6 dalimi, visą pagal šios sutarties 14–16 straipsnius suteiktą pagalbą turi grąžinti valstybė narė pagalbos gavėja, o vadovaujantis minėtos sutarties 20 straipsnio 1 dalimi prie grąžintinos sumos pridedama atitinkama marža. Dėl tų pačių priežasčių pirkdamas tokius vertybinius popierius pirminėje rinkoje ESM neprisiima valstybės narės pagalbos gavėjos skolos. Be to, valstybė narė emitentė išlieka vienintele skolų, susidariusių dėl išleistų vertybinių popierių pirkimo antrinėje rinkoje, mokėtoja.

    Antra, pagalba stabilumui gali būti suteikta tik jei tokia pagalba yra būtina euro zonos kaip visumos ir jos valstybių narių finansiniam stabilumui apsaugoti, ir teikiant šią pagalbą nustatytos griežtos sąlygos, pritaikytos prie pasirinkto finansinės pagalbos instrumento, siekiant, be kita ko, užtikrinti, kad valstybės narės vykdytų patikimą biudžeto politiką.

    Galiausia, kai valstybė narė ESM narė neperveda reikalaujamų lėšų, visoms kitoms narėms pateikiamas kvietimas įmokėti didesnes lėšas, tačiau valstybė narė, likusi skolinga šiam mechanizmui, privalo įmokėti savo kapitalo dalį. Vadinasi, kitos ESM narės nėra laiduotojos už kapitalo nesumokėjusios narės skolą.

    Taigi toks mechanizmas, kaip antai ESM, ir jame dalyvaujančios valstybės narės neatsako už valstybės narės, pagalbos stabilumui gavėjos, įsipareigojimus ir neprisiima šių įsipareigojimų, kaip tai suprantama pagal SESV 125 straipsnį.

    (žr. 130, 136–143, 145–147 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

12.  ESS 13 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad kiekviena institucija veikia neviršydama Sutartimis jai suteiktų įgaliojimų ir laikydamasi jose nustatytų procedūrų, sąlygų bei tikslų, valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, nedraudžiama nei sudaryti tokios sutarties, kaip Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartis (ESM sutartis), nei jos ratifikuoti, o naujų funkcijų Komisijai, Europos Centriniam Bankui ir Teisingumo Teismui suteikimas ESM sutartimi yra suderinamas su Sutartyse apibrėžtais jų įgaliojimais.

    Iš tiesų srityse, kurios nepriklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai, už Sąjungos sistemos ribų valstybės narės turi teisę skirti užduotis institucijoms, kaip antai veiksmų, kurių kartu ėmėsi valstybės narės, koordinavimas ar finansinės pagalbos valdymas, tiek, kiek šiomis užduotimis neiškraipomi ES ir ESV sutartimis šioms institucijoms suteikti įgaliojimai. ESM sutartyje Komisijai ir Europos Centriniam Bankui skirtos funkcijos yra tokios užduotys.

    Šiomis funkcijomis, nustatytomis ESM sutartyje, jiems nesuteikiama kompetencija priimti sprendimų. Be to, šių dviejų institucijų atliekami veiksmai pagal tą pačią sutartį įpareigoja tik ESM. Šiomis užduotimis taip pat neiškraipomi sutartimis šioms institucijoms suteikti įgaliojimai, nes pagal ESS 17 straipsnio 1 dalį Komisija remia bendruosius Sąjungos interesus, o vadovaujantis SESV 282 straipsnio 2 dalimi Europos Centrinis Bankas remia Sąjungos bendrąją ekonomikos politiką.

    Kalbant apie jurisdikcijos suteikimą Teisingumo Teismui ESM sutarties 37 straipsnio 3 dalimi, jis tiesiogiai pagrįstas SESV 273 straipsniu. Pagal šį straipsnį Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti visus valstybių narių tarpusavio ginčus, susijusius su Sutarčių dalyku, jei tokie ginčai jam pateikiami pagal specialų šalių susitarimą. Nors tam, kad atsirastų Teisingumo Teismo jurisdikcija, pagal SESV 273 straipsnį reikalaujama, jog būtų susitarta, atsižvelgiant į šios nuostatos tikslą niekas neužkerta kelio tam, kad dėl iš anksto nustatytų ginčų toks susitarimas būtų pateiktas iš anksto remiantis tokia sutarties sąlyga, kaip antai ESM sutarties 37 straipsnio 3 dalis. Be to, ginčas dėl ESM sutarties aiškinimo ar taikymo taip pat gali būti susijęs su Sąjungos teisės nuostatų aiškinimu ar taikymu. Galiausiai nors pagal SESV 273 straipsnį tam, jog atsirastų Teisingumo Teismo jurisdikcija, reikalaujama, kad jam pateiktame ginče dalyvautų tik valstybės narės, tačiau kadangi ESM yra sudaryta išimtinai iš valstybių narių, ginčas, kurio šalis yra ESM, gali būti laikomas valstybių narių ginču, kaip jis suprantamas pagal SESV 273 straipsnį.

    (žr. 153, 158–165, 171, 172, 174–177 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

13.  Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnyje įtvirtintu bendruoju veiksmingos teisminės apsaugos principu valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, nedraudžiama nei sudaryti tokios sutarties, kaip Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartis (ESM sutartis), nei šios sutarties ratifikuoti.

    Pagal Chartijos 51 straipsnį jos nuostatos valstybėms narėms taikomos tik tuomet, kai šios įgyvendina ES teisę. Pagal to paties straipsnio 2 dalį ši chartija neišplečia Sąjungos teisės taikymo srities už Sąjungos įgaliojimų ribų, nenustato Sąjungai naujų įgaliojimų ar užduočių ir nepakeičia Sutartyse nustatytųjų. Taigi Teisingumo Teismo prašoma atsižvelgiant į Chartiją išaiškinti Sąjungos teisę, neviršijant jam suteiktų įgaliojimų.

    Tačiau kai valstybės narės nustato tokį stabilumo mechanizmą, kaip ESM, kuriam nustatyti ES ir ESV sutartyse Sąjungai nesuteikta jokia konkreti kompetencija, jos neįgyvendina Sąjungos teisės, kaip tai suprantama pagal Chartijos 51 straipsnio 1 dalį.

    (žr. 179, 180 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

14.  Valstybės narės teisė sudaryti ir ratifikuoti Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartį nesietina su Europos Vadovų Tarybos sprendimo 2011/199, kuriuo iš dalies keičiamas SESV 136 straipsnis tiek, kiek tai susiję su stabilumo mechanizmu, taikytinu valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, įsigaliojimu. Iš tiesų Sprendimo 2011/199 1 straipsniu atliktu SESV 136 straipsnio pakeitimu patvirtinama valstybių narių kompetencija. Taigi šiuo sprendimu valstybėms narėms nesuteikiama jokia nauja kompetencija.

    (žr. 184, 185 punktus, rezoliucinės dalies 3 punktą)