EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62010CJ0566

Sprendimo santrauka

Byla C-566/10 P

Italijos Respublika

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas — Kalbinis režimas — Pranešimai apie viešuosius administratorių ir padėjėjų įdarbinimo konkursus — Viso teksto paskelbimas trimis oficialiosiomis kalbomis — Egzaminų kalba — Antrosios kalbos pasirinkimas iš trijų oficialiųjų kalbų“

Santrauka – 2012 m. lapkričio 27 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

  1. Europos Sąjunga – Kalbinis režimas – Reglamentas Nr. 1 – Taikymo sritis – Institucijų ir jų darbuotojų santykiai – Įtraukimas nesant specialiųjų reglamentuojančių nuostatų

    (Tarybos reglamentas Nr. 1)

  2. Pareigūnai – Konkursas – Pranešimas apie viešąjį konkursą – Viso teksto paskelbimas Oficialiajame leidinyje tik tam tikromis oficialiosiomis kalbomis – Neleistinumas – Diskriminacija dėl kalbos – Proporcingumo principo pažeidimas – Pakeitimų paskelbimas visomis oficialiosiomis kalbomis – Poveikio nebuvimas

    (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 1 dalis, III priedo 1 straipsnio 2 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1 5 straipsnis)

  3. Pareigūnai – Konkursas – Viešojo konkurso eiga – Egzaminų kalbos – Vienodas požiūris – Reikalavimas mokėti konkrečias kalbas – Motyvavimas – Pateisinimas atsižvelgiant į tarnybos interesą – Proporcingumo principo paisymas

    (Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnis ir 27 straipsnio pirma pastraipa)

  4. Pareigūnai – Ieškinys – Sprendimas dėl panaikinimo – Poveikis – Pranešimo apie viešąjį konkursą panaikinimas – Atrinktų kandidatų teisėti lūkesčiai – Konkursų rezultatų neginčijimas

    (SESV 266 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnis)

  1.  Nesant pareigūnams ir tarnautojams taikytinų specialiųjų reglamentuojančių nuostatų ir tokių nuostatų darbo tvarkos taisyklėse, kurias gali priimti institucijos, joks teisės aktas neleidžia daryti išvados, kad santykiai tarp institucijų ir jų pareigūnų bei tarnautojų, su kuriais susiję ir pranešimai apie konkursus, visiškai nepatenka į Reglamento Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje, kurio 1 straipsnyje aiškiai nurodyta, kokios yra institucijų darbo kalbos, taikymo sritį. Juo labiau taip yra santykių tarp institucijų ir išorinio konkurso dalyvių, kurie iš esmės nėra nei pareigūnai, nei tarnautojai, atveju.

    (žr. 67–69 punktus)

  2.  Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 1 straipsnio 2 dalį, siejamą su Reglamento Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje, 5 straipsniu, kuriame numatyta, kad Europos Sąjungos oficialusis leidinys leidžiamas visomis oficialiosiomis kalbomis, visas pranešimų apie viešuosius konkursus tekstas turi būti paskelbtas visomis oficialiosiomis kalbomis.

    Kadangi šiose nuostatose nenumatyta išimčių, paskesniu pakeitimų, kuriuose buvo pateikta tik trumpa informacija, paskelbimu nekompensuojamas viso pranešimų apie konkursus teksto nepaskelbimas Oficialiajame leidinyje visomis oficialiosiomis kalbomis. Bet kuriuo atveju, net jei šiuose pakeitimuose yra tam tikra su konkursu susijusi informacija, remiantis prielaida, kad Europos Sąjungos piliečiai Europos Sąjungos oficialųjį leidinį skaito savo gimtąja kalba ir ši kalba yra viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų, potencialus kandidatas, kurio gimtoji kalba nėra viena iš tų, kuriomis paskelbtas visas pranešimų apie konkursus tekstas, turi gauti šį leidinį viena iš šių kalbų ir perskaityti pranešimą šia kalba prieš nuspręsdamas, ar ketina dalyvauti viename iš šių konkursų. Toks kandidatas yra nepalankesnėje situacijoje, palyginti su kandidatu, kurio gimtoji kalba yra viena iš kalbų, kuriomis buvo paskelbtas visas pranešimų apie konkursus tekstas, kiek tai susiję su teisingu šių pranešimų supratimu ir terminu parengti ir išsiųsti dalyvavimo šiuose konkursuose paraišką.

    Ši nepalankesnė situacija yra skirtingo požiūrio dėl kalbos, kuris draudžiamas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsniu ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 1 dalimi ir kuris atsiranda dėl tokio paskelbimo, pasekmė. Sutrumpintų pranešimų skelbimo praktika nesilaikoma proporcingumo principo ir dėl to atsiranda diskriminacija dėl kalbos, kuri draudžiama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnį.

    (žr. 71–75, 77 punktus)

  3.  Kurios nors kalbos pasirinkimo kaip antrosios kalbos dalyvaujant Sąjungos viešuosiuose konkursuose, apribojimas gali būti pateisinamas tarnybos interesais. Visų pirma Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsniu leidžiama taikyti nediskriminavimo ir proporcingumo principų apribojimus. Tačiau svarbu, kad šie tarnybos interesai būtų objektyviai pateisinami ir reikalaujamas kalbų mokėjimo lygis būtų proporcingas realiems tarnybos poreikiams. Be to, antrosios kalbos pasirinkimą apribojančiose taisyklėse turi būti numatyti aiškūs, objektyvūs ir numatomi kriterijai tam, kad kandidatai pakankamai anksti galėtų žinoti, kokie reikalavimai keliami kalbų žinioms, ir galėtų geriausiomis sąlygomis pasiruošti konkursams.

    Tiek, kiek gali būti nurodytas ir įrodytas teisėtas bendrojo intereso tikslas, pažymėtina, kad taikant skirtingą požiūrį dėl kalbos taip pat reikia laikytis proporcingumo principo, t. y. jis turi būti tinkamas įgyvendinti siekiamą tikslą ir neviršyti to, kas būtina jam pasiekti. Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnio pirmą pastraipą priimant į darbą pareigūnus siekiama užtikrinti, kad institucijoje dirbtų aukščiausio lygio gebėjimų, darbingumo ir patikimumo pareigūnai. Kadangi šis tikslas gali būti lengviau pasiektas, kai kandidatams atrankos testus leidžiama laikyti jų gimtąja kalba arba antrąja kalba, kurią jie mano mokantys geriausiai, šiuo atžvilgiu institucijos turi rasti balansą tarp teisėto tikslo, pateisinančio konkursų kalbų skaičiaus apribojimą, ir tikslo nustatyti kandidatus, kurių gebėjimai yra aukščiausio lygio.

    Be to, kalbų mokėjimas pareigūnams yra esminis jų karjeros dalykas ir paskyrimų tarnybos turi įvairių priemonių patikrinti šias žinias ir pastangas, kurias pareigūnai deda siekdami pritaikyti šias žinias praktiškai ir tam tikrais atvejais įgyti naujų žinių. Taigi institucijos turi rasti balansą tarp teisėto tikslo, pateisinančio konkursų kalbų skaičiaus apribojimą, ir galimybių įdarbintiems pareigūnams institucijose mokytis kalbų, kurios yra būtinos dėl tarnybos interesų.

    (žr. 87, 88, 90, 91, 93, 94, 96, 97 punktus)

  4.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 102, 103 punktus)

Top

Byla C-566/10 P

Italijos Respublika

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas — Kalbinis režimas — Pranešimai apie viešuosius administratorių ir padėjėjų įdarbinimo konkursus — Viso teksto paskelbimas trimis oficialiosiomis kalbomis — Egzaminų kalba — Antrosios kalbos pasirinkimas iš trijų oficialiųjų kalbų“

Santrauka – 2012 m. lapkričio 27 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

  1. Europos Sąjunga — Kalbinis režimas — Reglamentas Nr. 1 — Taikymo sritis — Institucijų ir jų darbuotojų santykiai — Įtraukimas nesant specialiųjų reglamentuojančių nuostatų

    (Tarybos reglamentas Nr. 1)

  2. Pareigūnai — Konkursas — Pranešimas apie viešąjį konkursą — Viso teksto paskelbimas Oficialiajame leidinyje tik tam tikromis oficialiosiomis kalbomis — Neleistinumas — Diskriminacija dėl kalbos — Proporcingumo principo pažeidimas — Pakeitimų paskelbimas visomis oficialiosiomis kalbomis — Poveikio nebuvimas

    (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 1 dalis, III priedo 1 straipsnio 2 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1 5 straipsnis)

  3. Pareigūnai — Konkursas — Viešojo konkurso eiga — Egzaminų kalbos — Vienodas požiūris — Reikalavimas mokėti konkrečias kalbas — Motyvavimas — Pateisinimas atsižvelgiant į tarnybos interesą — Proporcingumo principo paisymas

    (Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnis ir 27 straipsnio pirma pastraipa)

  4. Pareigūnai — Ieškinys — Sprendimas dėl panaikinimo — Poveikis — Pranešimo apie viešąjį konkursą panaikinimas — Atrinktų kandidatų teisėti lūkesčiai — Konkursų rezultatų neginčijimas

    (SESV 266 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnis)

  1.  Nesant pareigūnams ir tarnautojams taikytinų specialiųjų reglamentuojančių nuostatų ir tokių nuostatų darbo tvarkos taisyklėse, kurias gali priimti institucijos, joks teisės aktas neleidžia daryti išvados, kad santykiai tarp institucijų ir jų pareigūnų bei tarnautojų, su kuriais susiję ir pranešimai apie konkursus, visiškai nepatenka į Reglamento Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje, kurio 1 straipsnyje aiškiai nurodyta, kokios yra institucijų darbo kalbos, taikymo sritį. Juo labiau taip yra santykių tarp institucijų ir išorinio konkurso dalyvių, kurie iš esmės nėra nei pareigūnai, nei tarnautojai, atveju.

    (žr. 67–69 punktus)

  2.  Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 1 straipsnio 2 dalį, siejamą su Reglamento Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje, 5 straipsniu, kuriame numatyta, kad Europos Sąjungos oficialusis leidinys leidžiamas visomis oficialiosiomis kalbomis, visas pranešimų apie viešuosius konkursus tekstas turi būti paskelbtas visomis oficialiosiomis kalbomis.

    Kadangi šiose nuostatose nenumatyta išimčių, paskesniu pakeitimų, kuriuose buvo pateikta tik trumpa informacija, paskelbimu nekompensuojamas viso pranešimų apie konkursus teksto nepaskelbimas Oficialiajame leidinyje visomis oficialiosiomis kalbomis. Bet kuriuo atveju, net jei šiuose pakeitimuose yra tam tikra su konkursu susijusi informacija, remiantis prielaida, kad Europos Sąjungos piliečiai Europos Sąjungos oficialųjį leidinį skaito savo gimtąja kalba ir ši kalba yra viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų, potencialus kandidatas, kurio gimtoji kalba nėra viena iš tų, kuriomis paskelbtas visas pranešimų apie konkursus tekstas, turi gauti šį leidinį viena iš šių kalbų ir perskaityti pranešimą šia kalba prieš nuspręsdamas, ar ketina dalyvauti viename iš šių konkursų. Toks kandidatas yra nepalankesnėje situacijoje, palyginti su kandidatu, kurio gimtoji kalba yra viena iš kalbų, kuriomis buvo paskelbtas visas pranešimų apie konkursus tekstas, kiek tai susiję su teisingu šių pranešimų supratimu ir terminu parengti ir išsiųsti dalyvavimo šiuose konkursuose paraišką.

    Ši nepalankesnė situacija yra skirtingo požiūrio dėl kalbos, kuris draudžiamas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsniu ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 1 dalimi ir kuris atsiranda dėl tokio paskelbimo, pasekmė. Sutrumpintų pranešimų skelbimo praktika nesilaikoma proporcingumo principo ir dėl to atsiranda diskriminacija dėl kalbos, kuri draudžiama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnį.

    (žr. 71–75, 77 punktus)

  3.  Kurios nors kalbos pasirinkimo kaip antrosios kalbos dalyvaujant Sąjungos viešuosiuose konkursuose, apribojimas gali būti pateisinamas tarnybos interesais. Visų pirma Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsniu leidžiama taikyti nediskriminavimo ir proporcingumo principų apribojimus. Tačiau svarbu, kad šie tarnybos interesai būtų objektyviai pateisinami ir reikalaujamas kalbų mokėjimo lygis būtų proporcingas realiems tarnybos poreikiams. Be to, antrosios kalbos pasirinkimą apribojančiose taisyklėse turi būti numatyti aiškūs, objektyvūs ir numatomi kriterijai tam, kad kandidatai pakankamai anksti galėtų žinoti, kokie reikalavimai keliami kalbų žinioms, ir galėtų geriausiomis sąlygomis pasiruošti konkursams.

    Tiek, kiek gali būti nurodytas ir įrodytas teisėtas bendrojo intereso tikslas, pažymėtina, kad taikant skirtingą požiūrį dėl kalbos taip pat reikia laikytis proporcingumo principo, t. y. jis turi būti tinkamas įgyvendinti siekiamą tikslą ir neviršyti to, kas būtina jam pasiekti. Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnio pirmą pastraipą priimant į darbą pareigūnus siekiama užtikrinti, kad institucijoje dirbtų aukščiausio lygio gebėjimų, darbingumo ir patikimumo pareigūnai. Kadangi šis tikslas gali būti lengviau pasiektas, kai kandidatams atrankos testus leidžiama laikyti jų gimtąja kalba arba antrąja kalba, kurią jie mano mokantys geriausiai, šiuo atžvilgiu institucijos turi rasti balansą tarp teisėto tikslo, pateisinančio konkursų kalbų skaičiaus apribojimą, ir tikslo nustatyti kandidatus, kurių gebėjimai yra aukščiausio lygio.

    Be to, kalbų mokėjimas pareigūnams yra esminis jų karjeros dalykas ir paskyrimų tarnybos turi įvairių priemonių patikrinti šias žinias ir pastangas, kurias pareigūnai deda siekdami pritaikyti šias žinias praktiškai ir tam tikrais atvejais įgyti naujų žinių. Taigi institucijos turi rasti balansą tarp teisėto tikslo, pateisinančio konkursų kalbų skaičiaus apribojimą, ir galimybių įdarbintiems pareigūnams institucijose mokytis kalbų, kurios yra būtinos dėl tarnybos interesų.

    (žr. 87, 88, 90, 91, 93, 94, 96, 97 punktus)

  4.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 102, 103 punktus)

Top