Sujungtos bylos C-611/10 ir C-612/10

Waldemar Hudzinski

prieš

Agentur für Arbeit Wesel – Familienkasse

ir

Jaroslaw Wawrzyniak

prieš

Agentur für Arbeit Mönchengladbach ‐ Familienkasse

(Bundesfinanzhof prašymai priimti prejudicinį sprendimą)

„Darbuotojų migrantų socialinė apsauga — Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 — 14 straipsnio 1 dalies a punktas ir 14a straipsnio 1 dalies a punktas — SESV 45 ir 48 straipsniai — Laikinas darbas kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje veikla paprastai atliekama — Šeimos išmokos — Taikytina teisė — Valstybės narės, kurioje asmuo laikinai dirba, tačiau kuri nėra kompetentinga valstybė, galimybė skirti vaiko išmokas — Kumuliaciją draudžiančios nacionalinės teisės normos taikymas, dėl kurio ši išmoka nemokama, jei panaši išmoka gaunama kitoje valstybėje“

Sprendimo santrauka

1. Darbuotojų migrantų socialinė apsauga – Šeimos išmokos – Taikytini teisės aktai – Darbuotojas, laikinai dirbantis kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje jis paprastai vykdo veiklą, kur nei jis, nei jo šeimos nariai neturi nuolatinės gyvenamosios vietos – Šeimos išmokų gavimas kompetentingoje nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje narėje

   (Tarybos reglamento Nr. 1408/71, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 647/2005, 14 straipsnio 1 dalies a punktas ir 14a straipsnio 1 dalies a punktas)

2. Darbuotojų migrantų socialinė apsauga – Šeimos išmokos – Darbuotojas, laikinai dirbantis kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje jis paprastai vykdo veiklą

   (SESV 45 ir 48 straipsniai)

1.  Reglamento Nr. 1408/71, iš dalies pakeisto ir atnaujinto Reglamentu Nr. 118/97, iš dalies pakeistu Reglamentu Nr. 647/2005, 14 straipsnio 1 dalies a punktas ir 14a straipsnio 1 dalies a punktas turi būti aiškinami taip, kad jais nedraudžiama valstybei narei, kuri pagal šias nuostatas nėra laikoma kompetentinga valstybe nare, pagal savo nacionalinę teisę skirti vaiko išmokas darbuotojui migrantui, kuris laikinai dirba tos valstybės narės, kurioje jis yra neribotai apmokestinamas pajamų mokesčiu, teritorijoje, tačiau yra apdraustas kompetentingos valstybės socialiniu draudimu, įskaitant ir tuomet, kai konstatuojama, pirma, kad darbuotojas nepatyrė jokių neigiamų teisinių pasekmių dėl to, kad įgyvendino savo teisę į laisvą judėjimą, nes išsaugojo teisę į tokio pat pobūdžio šeimos išmokas kompetentingoje valstybėje narėje, ir, antra, kad nei darbuotojas, nei vaikas, už kurį prašoma išmokos, įprastai negyvena valstybės narės, kurioje atliekamas laikinas darbas, teritorijoje.

   (žr. 68 punktą ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.  ESV sutarties nuostatos dėl laisvo darbuotojų judėjimo turi būti aiškinamos taip, kad kai darbuotojas laikinai komandiruojamas į kitą nei kompetentinga valstybė narė valstybę narę, jos draudžia taikyti nacionalinės teisės normą, kuria draudžiama vaiko išmokų kumuliacija, jei toks taikymas lemia ne išmokos sumažinimą suma, lygia kitoje valstybėje gaunamai panašios išmokos sumai, o visišką jos nemokėjimą.

   (žr. 85 punktą ir rezoliucinės dalies 2 punktą)