Keywords
Summary

Keywords

1. Teisės aktų derinimas – Nesąžininga įmonių komercinė veikla vartotojų atžvilgiu – Direktyva 2005/29 – Kvietimas pirkti

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29 2 straipsnio i punktas ir 7 straipsnio 4 dalis)

2. Teisės aktų derinimas – Nesąžininga įmonių komercinė veikla vartotojų atžvilgiu – Direktyva 2005/29 – Kvietimas pirkti

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29 2 straipsnio i punktas)

3. Teisės aktų derinimas – Nesąžininga įmonių komercinė veikla vartotojų atžvilgiu – Direktyva 2005/29 – Kvietimas pirkti

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29 2 straipsnio i punktas)

4. Teisės aktų derinimas – Nesąžininga įmonių komercinė veikla vartotojų atžvilgiu – Direktyva 2005/29 – Klaidinantis informacijos neatskleidimas

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29 7 straipsnio 4 dalies a punktas)

5. Teisės aktų derinimas – Nesąžininga įmonių komercinė veikla vartotojų atžvilgiu – Direktyva 2005/29 – Klaidinantis informacijos neatskleidimas

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29 7 straipsnio 4 dalies c punktas)

Summary

1. Direktyvos 2005/29 dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičiančios direktyvas 84/450, 97/7, 98/27 bei 2002/65 ir Reglamentą Nr. 2006/2004 2 straipsnio i punkte esančią frazę „tuo suteikiantis vartotojui galimybę pirkti“ reikia aiškinti taip, jog kvietimas pirkti yra tada, kai informacijos apie parduodamą produktą ir jo kainą pakanka tam, kad vartotojas galėtų priimti sprendimą dėl sandorio, ir nėra būtina, jog komerciniu pranešimu būtų sudaryta konkreti galimybė įsigyti produktą arba kad būtų sudarytos sąlygos pasinaudoti tokia galimybe.

Iš tiesų kvietimas pirkti yra specifinė reklamos forma, su kuria susijusi griežtesnė informavimo prievolė pagal Direktyvos 2005/29 7 straipsnio 4 dalį. Tik ne siauras kvietimo pirkti sąvokos aiškinimas atitinka vieną iš šia direktyva siekiamų tikslų, kuris, remiantis jos 1 straipsniu, yra užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą. Todėl frazė „tuo suteikiantis vartotojui galimybę pirkti“ turi būti analizuojama ne kaip apimanti papildomą sąlygą, kurios reikia kvietimui pirkti kvalifikuoti, bet kaip parodanti reikalavimų, numatytų produktų savybių ir kainos atžvilgiu, tikslą tam, kad vartotojas turėtų pakankamai informacijos, leidžiančios jam pirkti produktą.

(žr. 28–30, 33 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

2. Direktyvos 2005/29 dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičiančios direktyvas 84/450, 97/7, 98/27 bei 2002/65 ir Reglamentą Nr. 2006/2004 2 straipsnio i punktas turi būti aiškinamas taip, kad reikalavimas nurodyti produkto kainą gali būti įvykdytas, jei komerciniame pranešime nurodoma pradinė kaina, t. y. mažiausia kaina, už kurią galima įsigyti reklamuojamą produktą ar reklamuojamos kategorijos produktus, nors ir galima įsigyti kitų atmainų ar turinio reklamuojamą produktą ar reklamuojamos kategorijos produktus, kurių kaina nenurodyta. Nacionalinis teismas privalo patikrinti, ar, atsižvelgiant į produkto pobūdį ir savybes bei naudojamą komercinio pranešimo priemonę, nurodant pradinę kainą vartotojui suteikiama galimybė priimti sprendimą dėl sandorio.

(žr. 41 punktą ir rezoliucinės dalies 2 punktą)

3. Direktyvos 2005/29 dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičiančios direktyvas 84/450, 97/7, 98/27 bei 2002/65 ir Reglamentą Nr. 2006/2004 2 straipsnio i punktas turi būti aiškinamas taip, kad produkto žodinis ir vaizdinis pateikimas leidžia įvykdyti sąlygą, susijusią su produkto savybių nurodymu, įskaitant ir tą atvejį, kai tas pats žodinis ar vaizdinis pateikimas naudojamas įvairioms siūlomo produkto atmainoms apibūdinti.

Kadangi Direktyvos 2005/29 2 straipsnio i punktu reikalaujama, kad produkto savybės būtų nurodytos tokiu būdu, kuris yra būdingas naudojamai priemonei, dėl to reikia atsižvelgti į naudojamą komercinio pranešimo priemonę. Negalima reikalauti tokio paties lygio produkto aprašymo tikslumo, nepaisant komercinio pranešimo pateikimo formos: transliacija per radiją, televiziją, elektroninė ar popierinė.

Žodinis ir vaizdinis pateikimas leidžia vartotojui susidaryti nuomonę apie produkto pobūdį ir savybes tam, kad jis galėtų priimti sprendimą dėl sandorio, įskaitant ir tą atvejį, kai tas pats pateikimas naudojamas įvairioms siūlomo produkto atmainoms apibūdinti. Nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į produkto pobūdį ir savybes bei į naudojamą pranešimo priemonę, kiekvienu konkrečiu atveju privalo nustatyti, ar vartotojui pakanka informacijos tam, kad jis galėtų identifikuoti ir išskirti produktą siekdamas priimti sprendimą dėl sandorio.

(žr. 45 ir 46, 49 punktus ir rezoliucinės dalies 3 punktą)

4. Direktyvos 2005/29 dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičiančios direktyvas 84/450, 97/7, 98/27 bei 2002/65 ir Reglamentą Nr. 2006/2004 7 straipsnio 4 dalies a punktą reikia aiškinti taip, kad gali pakakti nurodyti tik kai kurias pagrindines produkto savybes, jei prekybininkas papildomai nurodo savo interneto svetainę, su sąlyga, kad joje pateikta esminė informacija apie produkto pagrindines savybes, kainą ir kitas sąlygas, kaip reikalaujama šios direktyvos 7 straipsnyje.

Šiuo aspektu minėtos Direktyvos 2005/29 7 straipsnio 4 dalies a punkte daroma nuoroda į pagrindines produkto savybes, tačiau ši sąvoka neapibrėžiama ir nepateikiamas išsamus jų sąrašas. Vis dėlto nurodyta, kad reikia atsižvelgti, pirma, į naudojamą pranešimo priemonę ir, antra, į atitinkamą produktą. Šią nuostatą reikia taikyti kartu su šios direktyvos 7 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią komercinę veiklą reikia vertinti atsižvelgiant, be kita ko, į jos faktinę situaciją ir į naudojamos pranešimo priemonės ribotumą. Be to, minėtos direktyvos 7 straipsnio 3 dalyje aiškiai numatyta, kad siekiant nustatyti, ar informacija nebuvo atskleista, turi būti atsižvelgta į naudojamos pranešimo priemonės ribotumą apimties bei laiko prasme ir į priemones, kurių prekybininkas ėmėsi tam, kad informacija būtų prieinama vartotojams kitais būdais.

Todėl informacijos, susijusios su pagrindinėmis produkto savybėmis, kurią prekybininkas privalo nurodyti kvietime pirkti, apimtis turi būti vertinama atsižvelgiant į šio kvietimo aplinkybes, produkto pobūdį ir savybes bei į naudojamo pranešimo priemonę. Nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į minėtus kriterijus, kiekvienu konkrečiu atveju privalo įvertinti, ar vien nuorodos apie tam tikras pagrindines produkto savybes pakanka tam, kad vartotojas galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio.

(žr. 52–56, 58 ir 59 punktus ir rezoliucinės dalies 4 punktą)

5. Direktyvos 2005/29 dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičiančios direktyvas 84/450, 97/7, 98/27 bei 2002/65 ir Reglamentą Nr. 2006/2004 7 straipsnio 4 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad vien pradinės kainos nuoroda kvietime pirkti savaime neturėtų būti traktuojama kaip klaidinantis informacijos neatskleidimas.

Vien pradinės kainos nuoroda gali būti pateisinama tais atvejais, kai kainos negalima pagrįstai apskaičiuoti iš anksto atsižvelgiant, be kita ko, į produkto pobūdį ir savybes. Nacionalinis teismas privalo nustatyti, ar pradinės kainos nuorodos pakanka tam, kad minėto 7 straipsnio 4 dalies c punkte įtvirtinti reikalavimai dėl kainos nurodymo būtų laikomi įvykdytais. Šis teismas turės, be kita ko, patikrinti, ar dėl galutinės kainos apskaičiavimo metodo nenurodymo vartotojui nebus sutrukdyta priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, todėl jis nebus paskatintas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėms nebūtų priėmęs. Jis taip pat privalo atsižvelgti į naudojamos pranešimo priemonės ribotumą, produkto pobūdį bei savybes ir į kitas priemones, kurių prekybininkas veiksmingai ėmėsi tam, kad informacija būtų prieinama vartotojui.

(žr. 64, 69–72 punktus ir rezoliucinės dalies 5 punktą)