Keywords
Summary

Keywords

1. Procesas – Kalbinis režimas – Kita nei proceso kalba parengto dokumento pateikimas – Priimtinumo sąlygos

(Teisingumo Teismo procedūros reglamento 29 straipsnio 2 dalies a punktas ir 3 dalis)

2. Procesas – Res judicata principas – Taikymo sritis

3. Aplinka – Vandenų apsauga nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių – Direktyva 91/676

(Tarybos direktyvos 91/676 4 ir 5 straipsniai, II priedo A dalies 1, 2, 5 ir 6 punktai ir III priedo 1 dalies 1 ir 2 punktai)

Summary

1. Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 29 straipsnio 2 dalies a punktą ir 3 dalies pirmą ir antrą pastraipas rašytiniai pareiškimai ir jų priedai turi būti pateikiami proceso kalba, o dokumentai kita kalba turi būti pateikiami kartu su vertimu į proceso kalbą.

Tačiau pagal Procedūros reglamento 29 straipsnio 3 dalies trečią pastraipą, jeigu dokumentas yra didelės apimties, gali būti pateikiami jo ištraukų vertimai. Be to, Teisingumo Teismas savo iniciatyva arba vienos iš šalių prašymu gali bet kuriuo metu pareikalauti viso arba papildyto vertimo.

Dėl šios priežasties iš bylos medžiagos nereikia pašalinti dviejų priedų, pateiktų kita nei proceso kalba kartu su ieškiniu, kurių reikšmingos ištraukos buvo išverstos ir įtrauktos į ieškinio pareiškimą ir kurių vertimas į proceso kalbą buvo pateiktas vėliau, vykdant Teisingumo Teismo kanceliarijos prašymą.

(žr. 16–17, 19–20 punktus)

2. Res judicata principas taip pat taikomas bylose dėl įsipareigojimų neįvykdymo. Tačiau res judicata galia siejama tik su tais faktinių ir teisinių aplinkybių klausimais, kurie realiai arba neišvengiamai išspręsti atitinkamame teismo sprendime. Pareiškus valstybei narei ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo, ši valstybė negali veiksmingai remtis ankstesnio teismo sprendimo res judicata galia, jeigu, atsižvelgiant į Komisijos pareikštų kaltinimų turinį, šios dvi bylos iš esmės nėra faktiškai ir teisiškai tapačios.

(žr. 27, 34 punktus)

3. Nacionalinės teisės aktuose neįtvirtinusi laikotarpių, kuriais draudžiama tręšti visų rūšių trąšomis, įskaitant chemines trąšas, numačiusi, kad laikotarpiai, kuriais draudžiama tręšti tam tikrų rūšių trąšomis, netaikomi pievoms, suteikusi kompetentingiems ministrams teisę savo nuožiūra nukrypti nuo tręšimo draudimo laikotarpių dėl ypatingų klimato sąlygų arba neįprastų įvykių, turinčių įtakos žemės ūkio veiklai, nenumačiusi gyvulių mėšlo saugojimui skirtiems esamiems nemodernizuotiems įrenginiams taisyklių dėl gyvulių mėšlo saugojimo talpyklų dydžio ir kad šios talpyklos turi būti didesnės negu reikia gyvulių mėšlui saugoti ilgiausią laiką, kai pažeidžiamose zonose tręšti yra draudžiama, išskyrus kai galima įrodyti, kad visas mėšlo kiekis, kuris viršija talpyklų tūrį, bus sutvarkytas taip, kad aplinkai žalos nedarys, uždraudusi stačių šlaitų dirvas tręšti tik organinėmis trąšomis, bet ne cheminėmis trąšomis, ir nenustačiusi taisyklių, reglamentuojančių tręšimo cheminėmis trąšomis bei gyvulių mėšlu tvarką, ypač tręšimo normas bei paskleidimo tolygumą, kad būtų galima išlaikyti patenkančių į vandenis maistingųjų medžiagų leistiną lygį, valstybė narė neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 91/676 dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių 4 ir 5 straipsnius kartu su šios direktyvos II priedo A dalies 1, 2, 5 ir 6 punktais bei III priedo 1 dalies 1 ir 2 punktais.

(žr. 54–55, 58, 60, 62–66, 68, 70–71 punktus ir rezoliucinę dalį)