Byla C-201/08

Plantanol GmbH & Co. KG

prieš

Hauptzollamt Darmstadt

(Hessisches Finanzgericht prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Direktyva 2003/30/EB — Biodegalų ir kitų atsinaujinančių degalų naudojimo transporte skatinimas — Direktyva 2003/96/EB — Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūra — Augalinio aliejaus, priedų ir degalų mišinys — Biodegalai — Nacionalinės teisės aktai — Atleidimas nuo mokesčio — Atleidimo nuo mokesčio pakeitimas pareiga užtikrinti minimalią biodegalų dalį degaluose — Atitiktis direktyvoms 2003/30/EB ir 2003/96/EB — Bendrieji teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai“

2009 m. rugsėjo 10 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas   I ‐ 8346

Sprendimo santrauka

1. Aplinka – Biodegalų ir kitų atsinaujinančių degalų naudojimo transporte skatinimas – Direktyva 2003/30

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/30 3 straipsnis)

2. Aplinka – Biodegalų ir kitų atsinaujinančių degalų naudojimo transporte skatinimas – Direktyva 2003/30

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/30)

1.  Direktyvos 2003/30 dėl skatinimo naudoti biokurą ir kitą atsinaujinantį kurą transporte 3 straipsnis turi būti aiškinamas kaip nedraudžiantis nacionalinės teisės aktų, pagal kuriuos juose numatytas atleidimas nuo mokesčio biodegalams panaikintas tokiam produktui, pagamintam iš augalinio aliejaus, iškastinio dyzelino ir specialių priedų mišinio.

   Iš tiesų, viena vertus, iš šios direktyvos 19 konstatuojamosios dalies matyti, jog atleidimas nuo mokesčio yra viena iš priemonių, kuriomis disponuoja valstybės narės, kad pasiektų šioje direktyvoje numatytus tikslus, tačiau kitos priemonės, kaip antai finansinė pagalba perdirbimo pramonei ir privalomo biodegalų procento įvedimas naftos produktų bendrovėms, taip pat gali būti naudojamos.

   Kita vertus, iš Direktyvos 2003/30 3 straipsnio 4 dalies matyti, jog valstybės narės taip pat turi didelę diskreciją pasirinkti produktus, kurių naudojimą jos nori skatinti, kad pasiektų direktyvoje numatytus tikslus, minėtos valstybės gali pasirinkti visų pirma skatinti naudoti tam tikras biodegalų rūšis, atsižvelgdamos į jų klimato ir ekologinę pusiausvyrą, rentabilumą ir konkurencingumą, taip pat tiekimo saugumą.

   (žr. 36–37, 41 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.  Atsižvelgiant į Direktyvą 2003/30 dėl skatinimo naudoti biokurą ir kitą atsinaujinantį kurą transporte, bendrieji teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai iš esmės nedraudžia, kad valstybė narė panaikintų produktui, pagamintam iš augalinio aliejaus, iškastinio dyzelino ir specialių priedų mišinio, taikytą atleidimą nuo mokesčio nesulaukusi, kol pasibaigs jo galiojimo terminas, iš pradžių numatytas nacionalinės teisės aktuose. Bet kuriuo atveju toks panaikinimas nereikalauja, kad būtų išimtinių aplinkybių. Vis dėlto nacionalinis teismas, turi išsamiai ir in concreto vertindamas išnagrinėti, ar konkrečiomis aplinkybėmis laikytasi minėtų principų.

   (žr. 68 punktą ir rezoliucinės dalies 2 punktą)