Byla C-44/08

Akavan Erityisalojen Keskusliitto AEK ry ir kt.

prieš

Fujitsu Siemens Computers Oy

(Korkein oikeus prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prejudicinio sprendimo priėmimo procedūra — Direktyva 98/59/EB — Valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, derinimas — 2 straipsnis — Darbuotojų apsauga — Darbuotojų informavimas ir konsultavimasis su jais — Įmonių grupė — Patronuojanti bendrovė — Dukterinė bendrovė“

Generalinio advokato P. Mengozzi išvada, pateikta 2009 m. balandžio 22 d.   I ‐ 8166

2009 m. rugsėjo 10 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas   I ‐ 8188

Sprendimo santrauka

1. Socialinė politika – Teisės aktų derinimas – Kolektyviniai atleidimai iš darbo – Direktyva 98/59 – Darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais tvarka

   (Tarybos direktyvos 98/59 2 straipsnio 1 ir 2 dalys)

2. Socialinė politika – Teisės aktų derinimas – Kolektyviniai atleidimai iš darbo – Direktyva 98/59 – Darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais tvarka

   (Tarybos direktyvos 98/59 2 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos b punktas)

3. Socialinė politika – Teisės aktų derinimas – Kolektyviniai atleidimai iš darbo – Direktyva 98/59 – Darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais tvarka

   (Tarybos direktyvos 98/59 2 straipsnio 1 ir 4 dalys)

4. Socialinė politika – Teisės aktų derinimas – Kolektyviniai atleidimai iš darbo – Direktyva 98/59 – Darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais tvarka

   (Tarybos direktyvos 98/59 2 straipsnio 1 ir 4 dalys)

1.  Direktyvos 98/59 dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo 2 straipsnio 1 dalis aiškintina taip, kad priėmus strateginius sprendimus ar padarius veiklos pakeitimų įmonių grupėje, dėl kurių darbdavys turi numatyti ar planuoti kolektyvinį atleidimą, atsiranda darbdavio pareiga konsultuotis su darbuotojų atstovais. Iš tiesų, kaip matyti iš šio 2 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos, konsultacijos pirmiausia turi būti siejamos su galimybe išvengti numatyto kolektyvinio atleidimo ar sumažinti atleidžiamų darbuotojų skaičių. Tačiau kai pradedama konsultuotis jau priėmus sprendimą, dėl kurio būtina vykdyti tokį kolektyvinį atleidimą, nebegalima veiksmingai išnagrinėti galimų alternatyvų jam išvengti.

   (žr. 47, 49 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.  Darbdavio pareigos konsultuotis dėl numatyto kolektyvinio atleidimo atsiradimas nepriklauso nuo to, ar jis jau gali pateikti darbuotojų atstovams visą Direktyvos 98/59 dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo 2 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos b punkte reikalaujamą informaciją. Konsultacijų pradžios momentas nepriklauso nuo to, ar darbdavys jau gali pateikti darbuotojų atstovams visą minėtoje nuostatoje numatytą informaciją. Iš tiesų pagal šios nuostatos logiką darbdavys turi teikti svarbią informaciją darbuotojų atstovams per visą konsultacijų laikotarpį. Lankstumas šiuo atžvilgiu yra būtinas, nes tokia informacija gali paaiškėti tik tam tikru konsultacijų momentu, o tai reiškia, kad darbdavys turi galimybę ir pareigą per šias konsultacijas ją papildyti.

   (žr. 53–55 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)

3.  Direktyvos 98/59 dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo 2 straipsnio 1 dalį, skaitomą kartu su tos pačios direktyvos 2 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa, reikia aiškinti taip, kad įmonių grupės, kurią sudaro patronuojanti bendrovė ir viena ar kelios dukterinės bendrovės, atveju dukterinei bendrovei, kaip darbdaviui, pareiga konsultuotis su darbuotojų atstovais kyla, tik jeigu ši bendrovė, kurioje gali būti vykdomas kolektyvinis atleidimas iš darbo, yra identifikuota. Iš tiesų pradėti konsultacijas su darbuotojų atstovais galima, tik jei yra žinoma įmonė, kurioje gali būti vykdomas kolektyvinis atleidimas. Kai įmonių grupės patronuojanti bendrovė priima sprendimus, turinčius įtakos šios grupės darbuotojų darbo vietoms, būtent dukterinei bendrovei, kurios darbuotojams gali būti taikomas kolektyvinis atleidimas, kaip darbdaviui, kyla pareiga pradėti konsultacijas su darbuotojų atstovais. Taigi neįmanoma pradėti tokių konsultacijų neidentifikavus šios dukterinės bendrovės.

   (žr. 63, 65 punktus ir rezoliucinės dalies 3 punktą)

4.  Direktyvos 98/59 dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo 2 straipsnio 1 dalį, skaitomą kartu su jos 2 straipsnio 4 dalimi, reikia aiškinti taip, kad įmonių grupės atveju dukterinė bendrovė, kurioje numatyta taikyti kolektyvinį atleidimą, turi užbaigti konsultavimosi procedūrą prieš nutraukdama, prireikus gavusi tiesioginius patronuojančios bendrovės nurodymus, darbuotojų, kuriuos numatyta atleisti, darbo sutartis.

   (žr. 72 punktą ir rezoliucinės dalies 4 punktą)