Byla C-37/08

RCI Europe

prieš

Commissioners for Her Majesty’s Revenue and Customs

(VAT and Duties Tribunal, London prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Šeštoji PVM direktyva — Mokestinis priklausomumas — Su nekilnojamuoju turtu susijusių paslaugų teikimas — Paslaugos, skirtos teisių naudotis atostogų paskirties nekilnojamuoju turtu turėtojų mainams palengvinti“

Generalinės advokatės V. Trstenjak išvada, pateikta 2009 m. balandžio 2 d.   I ‐ 7535

2009 m. rugsėjo 3 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas   I ‐ 7568

Sprendimo santrauka

Mokesčių nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Apyvartos mokesčiai – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Paslaugų teikimas – Apmokestinimo vietos nustatymas – Su nekilnojamuoju turtu susijusių paslaugų teikimas

(Tarybos direktyvos 77/388 9 straipsnio 2 dalies a punktas)

Šeštosios direktyvos 77/388 dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo 9 straipsnio 2 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad paslaugų teikimo vieta, kai šias paslaugas teikia asociacija, kuri organizuoja pakaitinio naudojimosi atostogų būstu teisių mainus tarp savo narių, o jie už tai jai moka stojamąjį mokestį, metines nario įmokas bei mainų mokestį, yra ten, kur yra nekilnojamasis turtas, į kurį atitinkamas narys turi pakaitinio naudojimosi teisę.

Santykį tarp mainus organizuojančios asociacijos ir jos narių sunku nustatyti neatsižvelgiant į šio santykio tikslą. Be to, pakaitinio naudojimosi teisės yra teisės į nekilnojamąjį turtą, o jų perleidimas mainais į naudojimąsi analogiškomis teisėmis yra su nekilnojamuoju turtu susijęs sandoris. Savininkas, norintis išmainyti savo pakaitinio naudojimosi teisę į kito savininko teisę, susisiekia ne tiesiogiai su juo, o su mainus organizuojančia asociacija. Požymis, skiriantis šią sistemą nuo paprastos nuomos bet kurioje kelionių agentūroje, yra tai, kad tokioje sistemoje atitinkamas asmuo moka ne už atostogų paslaugą, o už šios asociacijos suteiktą paslaugą, skirtą sąlygoms išmainyti jo turimą teisę, susijusią su konkrečiu nekilnojamuoju turtu, sudaryti. Vadinasi, nekilnojamasis turtas, su kuriuo susijęs asociacijos paslaugų teikimas, yra tas nekilnojamasis turtas, į kurį norintis mainytis savininkas turi teisę. Be to, samprotavimų logika, kuria pagrįstos Šeštosios direktyvos 9 straipsnio nuostatos dėl paslaugų teikimo vietos, reikalauja, kad apmokestinama būtų kiek įmanoma toje vietoje, kur prekės ir paslaugos yra suvartojamos. Pagal pakaitinio naudojimosi atostogų būstu teisių mainų organizavimo sistemą paslaugomis naudojamasi ne mainų asociacijos įsteigimo vietoje, o nekilnojamojo turto, su kuriuo susijusios išmainytinos pakaitinio naudojimosi teisės, buvimo vietoje. Stojamųjų mokesčių, metinių nario įmokų ir mainų mokesčių atveju toks nekilnojamasis turtas yra tas, į kurį atitinkamas narys turi pakaitinio naudojimosi teises, kurias jis pateikia į mainų sistemą.

(žr. 37–39, 41, 43 punktus ir rezoliucinę dalį)