Sujungtos bylos C-439/07 ir C-499/07

Belgische Staat

prieš

KBC Bank NV

ir

Beleggen, Risicokapitaal, Beheer NV

prieš

Belgische Staat

(Hof van beroep te Brussel ir Rechtbank van eerste aanleg te Brugge prašymai priimti prejudicinius sprendimus)

„Procedūros reglamento 104 straipsnio 3 dalies pirmoji pastraipa — EB 43 ir 56 straipsniai — Direktyva 90/435/EEB — 4 straipsnio 1 dalis — Nacionalinės teisės aktai dėl dvigubo paskirstyto pelno apmokestinimo panaikinimo — Gautų dividendų sumos atskaitymas iš patronuojančios bendrovės mokesčio bazės, tik jeigu ji gavo apmokestinamojo pelno“

2009 m. birželio 4 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) nutartis   I ‐ 4414

Nutarties santrauka

1. Teisės aktų derinimas – Bendroji mokesčių sistema, taikoma skirtingų valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms – Direktyva 90/435 – Dvigubo ekonominio apmokestinimo prevencija

   (Tarybos direktyvos 90/435 4 straipsnio 1 dalies pirmoji įtrauka)

2. Teisės aktų derinimas – Bendroji mokesčių sistema, taikoma skirtingų valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms – Direktyva 90/435 – Dvigubo ekonominio apmokestinimo prevencija

   (Tarybos direktyvos 90/435 4 straipsnio 1 dalies pirmoji įtrauka ir 2 dalis)

3. Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Ribos – Prašymas išaiškinti į nacionalinę teisę perkeltų direktyvos nuostatų taikymą tik vidaus situacijoms

   (EB 234 straipsnis)

4. Laisvas kapitalo judėjimas – Sutarties nuostatos

   (EB 56 straipsnio 1 dalis, EB 57, EB 58 straipsniai)

5. Laisvas asmenų judėjimas – Įsisteigimo laisvė – Mokesčių teisės aktai – Pelno mokestis

   (EB 43 straipsnis)

1.  Direktyvos 90/435 dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos skirtingų valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, 4 straipsnio 1 dalies pirma įtrauka turi būti aiškinama taip, kad ji draudžia valstybės narės reglamentavimą, pagal kurį numatyta, jog tam, kad dividendai, kuriuos šioje valstybėje narėje įsteigta patronuojanti bendrovė gavo iš dukterinės bendrovės, turinčios buveinę kitoje valstybėje narėje, būtų atleisti nuo mokesčio, šie dividendai visiškai įskaitomi į patronuojančios bendrovės mokesčio bazę, o vėliau 95% gautų dividendų iš jos atskaitomi, jeigu atitinkamu mokestiniu laikotarpiu atėmus kitą neapmokestinamąjį pelną gaunamas teigiamas rezultatas, ir dėl to:

   —	patronuojančios bendrovės gautas paskirstytas pelnas apmokestinamas per vėlesnį mokestinį laikotarpį, jeigu ji negauna ar gauna nepakankamai apmokestinamojo pelno per mokestinį laikotarpį, per kurį buvo gautas šis paskirstytas pelnas, arba

   —	šio mokestinio laikotarpio nuostoliai kompensuojami paskirstytu pelnu ir nuostolių suma, atitinkanti gautą paskirstyto pelno sumą, negali būti perkelta į vėlesnį mokestinį laikotarpį.

   (žr. 44 punktą, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.  Direktyvos 90/435 dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos skirtingų valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, 4 straipsnio 1 dalies pirma įtrauka kartu su šio straipsnio 2 dalimi turi būti aiškinamos taip, kad valstybė narė nėra įpareigojama leisti visą paskirstytą pelną, kurį šioje valstybėje įsteigta patronuojanti bendrovė gavo iš savo dukterinės bendrovės, turinčios buveinę kitoje valstybėje narėje, atskaityti iš patronuojančios bendrovės mokestinių metų pelno sumos ir leisti iš to atsiradusius nuostolius perkelti į vėlesnius mokestinius metus. Valstybės narės, atsižvelgdamos į savo nacionalinės teisės sistemos poreikius ir į Direktyvos 90/435 4 straipsnio 2 dalyje numatytą galimybę, turi teisę nustatyti būdus to paties straipsnio 1 dalies pirmoje įtraukoje numatytam rezultatui pasiekti.

   Tačiau jeigu valstybė narė pasirinko atleidimo nuo mokesčio sistemą, numatytą Direktyvos 90/435 4 straipsnio 1 dalies pirmoje įtraukoje, ir jeigu iš esmės šios valstybės narės teisės aktai leidžia nuostolius perkelti į vėlesnius mokestinius metus, ši nuostata draudžia valstybės narės reglamentavimą, dėl kurio patronuojančios bendrovės nuostoliai, kuriuos galima taip perkelti, sumažinami gautų dividendų suma.

   (žr. 53–54 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

3.  Jeigu nacionalinės teisės aktuose vien vidaus situacijoms numatyti sprendimai atitinka numatytuosius Bendrijos teisėje, remiantis EB 234 straipsnyje numatytu nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo teisminių funkcijų atskyrimu, vertinti tikslią šios nuorodos į Bendrijos teisę apimtį turi išimtinai nacionalinis teismas, nes atsižvelgimas į ribas, kurias nacionalinis teisės aktų leidėjas galėjo nustatyti Bendrijos teisės taikymui vien vidaus situacijoms, priskiriamas atitinkamos valstybės narės teisei, taigi ir išimtinei jos teismų kompetencijai.

   (žr. 60 punktą, rezoliucinės dalies 3 punktą)

4.  Jeigu taikant nacionalinį reglamentavimą dividendų, gautų iš trečiojoje šalyje įsteigtos bendrovės, vertinimas yra mažiau palankus nei dividendų, gautų iš bendrovės, turinčios buveinę šioje valstybėje narėje, nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į nacionalinės teisės aktų dalyką ir į savo nagrinėjamos bylos aplinkybes, turi patikrinti, ar EB 56 straipsnis taikytinas, ir, jeigu taip, ar jis prieštarauja šiam skirtingam vertinimui.

   Šiuo atžvilgiu apimtis, kuria valstybėms narėms leidžiama taikyti kai kurias su kapitalo judėjimu susijusias ribojamąsias priemones, negali būti nustatyta neatsižvelgiant į aplinkybę, kad kapitalo judėjimas į trečiąsias šalis ar iš jų vyksta teisiniame kontekste, kuris skiriasi nuo kapitalo judėjimo Europos bendrijos viduje teisinio konteksto. Taigi dėl tarp Bendrijos valstybių narių egzistuojančio teisinio integravimosi lygio ir ypač dėl esamų Bendrijos teisėkūros priemonių, skirtų nacionalinių mokesčių institucijų bendradarbiavimui, kaip antai Direktyva 77/799 dėl valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalbos tiesioginio apmokestinimo srityje, ekonominei veiklai su Bendrijos masto užsienio elementais valstybės narės taikomas apmokestinimas ne visada gali būti prilygintas taikomajam ekonominei veiklai, susijusiai su santykiais tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių. Taip pat negali būti atmesta valstybės narės galimybė įrodyti, jog kapitalo judėjimo į trečiąsias šalis ar iš jų apribojimas pateisinamas tam tikru motyvu, net jei šis motyvas nebūtų galėjęs pagrįstai pateisinti kapitalo judėjimo apribojimo tarp valstybių narių.

   (žr. 72–74 punktus ir rezoliucinės dalies 4 punktą)

5.  EB 43 straipsnis nedraudžia valstybės narės reglamentavimo, pagal kurį vienoje valstybėje narėje įsteigtos patronuojančios bendrovės gautų dividendų, kuriuos išmokėjo jos dukterinė bendrovė, turinti buveinę kitoje valstybėje narėje, atskaita iš jos apmokestinamųjų pajamų ribojama mokestinio laikotarpio, per kurį pelnas buvo paskirstytas, pelno dydžiu, nors visiškas šio paskirstyto pelno atleidimas nuo mokesčio būtų įmanomas, jeigu kitoje valstybėje narėje patronuojanti bendrovė būtų įsteigusi nuolatinį padalinį, su sąlyga, kad pelno, gaunamo iš kitoje valstybėje esančių padalinių, vertinimas nėra diskriminuojantis, palyginti su pelno, gaunamo iš panašių nacionalinių padalinių, vertinimu.

   Dėl kilmės valstybės narės pareigų pažymėtina, jog autonomija mokesčių srityje, kurią pagal dabartinę Bendrijos teisę turi valstybės narės, reiškia, kad jos gali laisvai nustatyti skirtingų formų nacionalinių bendrovių padalinių, veikiančių užsienyje, apmokestinimo sąlygas ir dydį su sąlyga, kad jos nebus diskriminuojamos panašių nacionalinių padalinių atžvilgiu.

   (žr. 80, 82 punktus, rezoliucinės dalies 5 punktą)