Byla C-538/07

Assitur Srl

prieš

Camera di Commercio, Industria, Artigianato e Agricoltura di Milano

(Tribunale Amministrativo Regionale per la Lombardia prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Direktyva 92/50/EEB — 29 straipsnio pirmoji pastraipa — Viešojo paslaugų pirkimo sutartys — Nacionalinės teisės aktai, neleidžiantys konkuruojant tarpusavyje dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje kontrole ar reikšminga įtaka pagrįstais santykiais susijusioms bendrovėms“

Generalinio advokato J. Mazák išvada, pateikta 2009 m. vasario 10 d.   I ‐ 4221

2009 m. gegužės 19 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas   I ‐ 4236

Sprendimo santrauka

Teisės aktų derinimas – Viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarka – Direktyva 92/50 – Sutarčių sudarymas

(Tarybos direktyvos 92/50 29 straipsnio pirmoji pastraipa)

Direktyvos 92/50 dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 29 straipsnio pirmoji pastraipa turi būti aiškinama taip, kad ja netrukdoma valstybei narei numatyti kitų neleidimo dalyvauti konkurse pagrindų, be tų, kurie jau numatyti šioje nuostatoje, skirtų užtikrinti, kad būtų laikomasi vienodo vertinimo ir skaidrumo principų, su sąlyga, kad tokios priemonės neviršija to, kas būtina šiam tikslui pasiekti.

Tačiau Bendrijos teisė draudžia nacionalines nuostatas, kuriose, siekiant teisėtų konkurso dėl viešojo pirkimo sutarčių sudarymo dalyvių vienodo vertinimo ir skaidrumo tikslų, numatytas absoliutus draudimas įmonėms, tarp kurių yra kontrolės santykiai ar kurios susijusios tarpusavyje, tuo pačiu metu ir konkuruojant dalyvauti tame pačiame konkurse, nepaliekant joms galimybės įrodyti, kad šie santykiai nedarė įtakos jų veiksmams šioje konkurso procedūroje.

Su veiksmingu Bendrijos teisės taikymu būtų nesuderinama, jeigu tarpusavyje susijusioms įmonėms sistemingai būtų neleidžiama dalyvauti toje pačioje viešojo pirkimo procedūroje. Toks sprendimas labai sumažintų konkurenciją Bendrijoje. Iš to išplaukia, kad nacionalinės teisės aktai tiek, kiek draudimas dalyvauti toje pačioje viešojo pirkimo procedūroje taikomas ir situacijoms, kai kontrolės santykiai tarp atitinkamų įmonių yra nereikšmingi jų veiksmams šioje procedūrose, viršija tai, kas būtina siekiant tikslo užtikrinti vienodo požiūrio ir skaidrumo principų taikymą. Toks reglamentavimas, pagrįstas neginčytina prezumpcija, kad atitinkamų susijusių įmonių pasiūlymai toje pačioje procedūroje neabejotinai bus paveikti vienas kito, pažeidžia proporcingumo principą, nes šioms įmonėms nepaliekama galimybė įrodyti, jog jų atveju nėra jokios realios grėsmės, kad atsiras praktika, galinti kelti grėsmę skaidrumui ir iškreipti dalyvių konkurenciją.

(žr. 23, 28–30 punktus ir rezoliucinę dalį)