Byla C-455/06

Heemskerk BV ir Firma Schaap

prieš

Productschap Vee en Vlees

(College van Beroep voor het bedrijfsleven prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Reglamentai (EB) Nr. 615/98, 1254/1999 ir 800/1999 — Direktyva 91/628/EEB — Eksporto grąžinamosios išmokos — Vežamų galvijų apsauga — Valstybės narės administracinės institucijos kompetencija nuspręsti, priešingai nei nurodyta oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo išduotame sertifikate, kad gyvūnų vežimo priemonė neatitinka Bendrijos nuostatų — Valstybių narių teismų kompetencija — Bendrijos teise pagrįstų pagrindų nagrinėjimas ex officio — Nacionalinė taisyklė, draudžianti reformatio in pejus“

Generalinio advokato Y. Bot išvada, pateikta 2008 m. gegužės 6 d.   I ‐ 8766

2008 m. lapkričio 25 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas   I ‐ 8799

Sprendimo santrauka

1. Žemės ūkis – Bendras rinkų organizavimas – Eksporto grąžinamosios išmokos – Skyrimo sąlygos

   (Komisijos reglamento Nr. 615/98 1 straipsnis, 5 straipsnio 3 ir 7 dalys; Tarybos direktyva 91/628, iš dalies pakeista Direktyva 95/29)

2. Žemės ūkis – Bendras rinkų organizavimas – Eksporto grąžinamosios išmokos – Skyrimo sąlygos

   (Komisijos reglamentas Nr. 800/1999; Tarybos direktyva 91/628, iš dalies pakeista Direktyva 95/29)

3. Žemės ūkis – Bendras rinkų organizavimas – Eksporto grąžinamosios išmokos – Skyrimo sąlygos

   (Tarybos reglamento Nr. 1254/1999 33 straipsnio 9 dalis; Tarybos direktyvos 91/628, iš dalies pakeistos Direktyva 95/29, priedo VI skyriaus 47 punkto B papunktis)

4. Bendrijos teisė – Ieškinys nacionaliniame teisme – Bendrijos teisės nuostatos, dėl kurios nebus atsižvelgta į nacionalinę taisyklę, draudžiančią reformato in pejus, taikymas ex officio – Nacionalinio teismo pareiga – Nebuvimas

1.  Reglamentas Nr. 615/98, nustatantis išsamias reikalavimų skiriant eksporto grąžinamąsias išmokas taisykles, susijusias su gyvų galvijų gerove juos transportuojant, būtent jo 1 straipsnis bei 5 straipsnio 3 ir 7 dalys, turi būti aiškinami taip, kad eksporto grąžinamųjų išmokų srityje kompetentinga nacionalinė valdžios institucija turi teisę nuspręsti, jog galvijai buvo vežami nesilaikant Direktyvos 91/628 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant, iš dalies pakeistos Direktyva 95/29, nuostatų, nors pagal to paties reglamento 2 straipsnio 3 dalį oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas patvirtino, kad šis vežimas atitiko šios direktyvos nuostatas. Tam, kad padarytų šią išvadą, minėta valdžios institucija turi remtis objektyviais įrodymais, susijusiais su šių galvijų gerove, galinčiais sukelti abejonių dėl eksportuotojo pateiktų dokumentų, o pastarasis tokiu atveju turi įrodyti, jog kompetentingos valdžios institucijos pateikti įrodymai, kad nebuvo laikytasi Direktyvos 91/628, iš dalies pakeistos Direktyva 95/29, yra netinkami.

   (žr. 32 punktą ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.  Spręsdama, ar egzistuoja teisė gauti grąžinamąją išmoką Reglamento Nr. 800/1999, nustatančio bendrąsias išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų sistemos taikymo žemės ūkio produktams taisykles, numatytais atvejais, kai laivo vėliavos valstybė narė išdavė leidimą vežti gyvūnus tam tikrame laivo plote, eksporto valstybės narės kompetentinga valdžios institucija, norėdama įvertinti, ar buvo laikytasi Bendrijos nuostatų dėl gyvūnų gerovės juos vežant, turi remtis šiuo leidimu.

   Iš tikrųjų, norėdama suteikti leidimą, laivo vėliavos valstybės narės kompetentinga valdžios institucija neišvengiamai turi atlikti išsamesnį patikrinimą tam, kad galėtų apskaičiuoti bendrą naudingą laivo plotą, kur gali būti užtikrinta vežamų galvijų gerovė. Taigi reikia manyti, kad leidime nurodytas plotas reiškia laivo plotą, kuriame užtikrinama galvijų gerovė.

   (žr. 36 ir 38 punktus bei rezoliucinės dalies 2 punktą)

3.  „Bendrijos teisės aktų dėl gyvūnų gerovės laikymosi“ sąvoka, esanti Reglamento Nr. 1254/1999 dėl bendro galvijienos rinkos organizavimo 33 straipsnio 9 dalyje, numatančioje, kad eksporto grąžinamoji išmoka mokama, tik jei laikomasi šių nuostatų, turi būti aiškinama taip, kad nustačius, jog vežant gyvūnus nebuvo laikytasi Direktyvos 91/628 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant, iš dalies pakeistos Direktyva 95/29, priedo VI skyriaus 47 punkto B papunktyje numatytų Bendrijos reikalavimų dėl pakrovimo tankumo, iš principo reikia padaryti išvadą, kad šių nuostatų nesilaikyta visų vežamų gyvų gyvūnų atžvilgiu.

   (žr. 39 punktą, rezoliucinės dalies 3 punktą)

4.  Bendrijos teisė neįpareigoja nacionalinio teismo ex officio taikyti Bendrijos nuostatą, jei dėl to nebūtų atsižvelgta į atitinkamoje nacionalinėje teisėje įtvirtintą reformatio in pejus draudimo principą.

   Iš tiesų tokia pareiga pažeistų ne tik teisės gynybą, teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kuriuos šiuo draudimu siekiama apsaugoti; taip pat gali kilti rizika, kad asmuo, pareiškęs ieškinį dėl jo nenaudai priimto akto, dėl tokio ieškinio atsidurs nepalankesnėje padėtyje, palyginti su ta, kurioje būtų buvęs, jeigu nebūtų jo pareiškęs.

   (žr. 47, 48 punktus ir rezoliucinės dalies 4 punktą)