Byla C-437/06

Securenta Göttinger Immobilienanlagen und Vermögensmanagement AG

prieš

Finanzamt Göttingen

(Niedersächsisches Finanzgericht prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Šeštoji PVM direktyva — Apmokestinamą arba neapmokestinamą ekonominę ir neekonominę veiklą tuo pačiu metu vykdantis apmokestinamasis asmuo — Teisė į sumokėto pirkimo PVM atskaitą — Su akcijų ir netipinių dalių emisija susijusios išlaidos — Sumokėto pirkimo PVM paskirstymas pagal veiklos ekonominį pobūdį — Atskaitytinos proporcingos dalies apskaičiavimas“

Generalinio advokato J. Mazák išvada, pateikta 2007 m. gruodžio 11 d.   I - 1599

2008 m. kovo 13 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas   I - 1614

Sprendimo santrauka

1. Mokesčių nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Apyvartos mokesčiai – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Perkant sumokėto mokesčio atskaita – Ekonominę ir neekonominę veiklą tuo pačiu metu vykdantis apmokestinamasis asmuo

   (Tarybos direktyvos 77/388 2 straipsnio 1 dalis)

2. Mokesčių nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Apyvartos mokesčiai – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Perkant sumokėto mokesčio atskaita – Ekonominę ir neekonominę veiklą tuo pačiu metu vykdantis apmokestinamasis asmuo

   (Tarybos direktyva 77/388)

1.  Tuo atveju, kai apmokestinamasis asmuo tuo pačiu metu vykdo ir ekonominę apmokestinamą arba neapmokestinamą veiklą, ir į Šeštosios direktyvos 77/388 dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo taikymo sritį nepatenkančią neekonominę veiklą, su akcijų ir netipinių balsavimo teisių nesuteikiančių dalių emisija susijusioms išlaidoms tenkantį pridėtinės vertės mokestį leidžiama atskaityti tik tiek, kiek šias išlaidas galima priskirti apmokestinamojo asmens ekonominei veiklai šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies prasme.

   (žr. 31 punktą ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.  Diskreciją nustatyti metodus ir kriterijus, skirtus sumokėtam pirkimo pridėtinės vertės mokesčiui tarp ekonominės ir neekonominės veiklos paskirstyti Šeštosios direktyvos 77/388 dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo prasme, turi valstybės narės, kurios, naudodamosi šia diskrecija, privalo atsižvelgti į šios direktyvos tikslą bei sistemą ir pagal tai numatyti skaičiavimo būdą, kuris objektyviai atspindėtų realų pirkimo išlaidų priskyrimą kiekvienai iš šių dviejų veiklos rūšių.

   Valstybės narės prireikus gali taikyti tiek su investicijų, tiek su operacijos pobūdžiu susijusį, tiek bet kokį kitą atitinkamą paskirstymo kriterijų, neprivalėdamos pasirinkti tik vieną iš šių metodų.

   (žr. 38, 39 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)