Byla C-372/06

Asda Stores Ltd

prieš

Commissioners of Her Majesty’s Revenue and Customs

(VAT and Duties Tribunal (Londonas) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Bendrijos muitinės kodeksas — Taikymo priemonės — Reglamentas (EEB) Nr. 2454/93 — 11 priedas — Nelengvatinė prekių kilmė — Televizijos signalų imtuvai — Svarbaus perdirbimo arba apdorojimo sąvoka — Pridėtinės vertės kriterijus — Galiojimas ir aiškinimas — EEB ir Turkijos asociacijos susitarimas — Asociacijos tarybos sprendimas Nr. 1/95 — Tiesioginis veikimas — Aiškinimas“

2007 m. gruodžio 13 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas   I - 11228

Sprendimo santrauka

1. Prekių kilmė – Nustatymas – Svarbus perdirbimas arba apdorojimas

   (Tarybos reglamento Nr. 2913/92 24 ir 249 straipsniai; Komisijos reglamento Nr. 2454/93 11 priedas)

2. Prekių kilmė – Nustatymas – Svarbus perdirbimas arba apdorojimas

   (Tarybos reglamento Nr. 2913/92 24 straipsnis; Komisijos reglamento Nr. 2454/93 11 priedas)

3. Tarptautiniai susitarimai – EEB ir Turkijos asociacijos susitarimas – Muitų sąjunga

   (Papildomo protokolo, pridėto prie EEB ir Turkijos asociacijos susitarimo, 47 straipsnio 1–3 dalys; EEB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/95 44–47 punktai)

4. Tarptautiniai susitarimai – EEB ir Turkijos asociacijos susitarimas – Muitų sąjunga

   (EEB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/95 47 straipsnis)

5. Tarptautiniai susitarimai – EEB ir Turkijos asociacijos susitarimas – Muitų sąjunga

   (Papildomo protokolo, pridėto prie EEB ir Turkijos asociacijos susitarimo, 47 straipsnio 2 dalis; EEB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/95 46 ir 47 straipsniai)

1.  Įvairių elementų surinkimo operacija yra svarbus perdirbimas arba apdorojimas ir gali būti laikoma suteikianti kilmę, jeigu techniniu požiūriu ir atsižvelgiant į nagrinėjamos prekės aprašymą ši operacija sudaro lemiamą gamybos etapą, per kurį panaudotos sudedamosios dalys įgyja galutinę paskirtį ir atitinkamai prekei suteikiamos konkrečios kokybinės savybės.

   Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog surinkimo sąvoka apima įvairias operacijas, būna situacijų, kai įvertinimas remiantis techninio pobūdžio kriterijais gali būti ne galutinis nustatant prekės kilmę. Tokiais atvejais į surinkimo pridėtinę vertę reikia atsižvelgti kaip į papildomą kriterijų.

   Šiuo požiūriu priimti bendras nuostatas, kuriomis, siekiant užtikrinti teisinį saugumą, būtų atsižvelgta į situaciją tam tikru laikotarpiu visame pramonės sektoriuje ir kurių dėl to negalėtų paveikti ypatinga vienos ar kitos šio sektoriaus įmonės padėtis tam tikru momentu, tenka Komisijai, kuri turi diskreciją priimti priemones, reikalingas įgyvendinti Reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, nuostatas, be kita ko, susijusias su prekių kilme.

   Todėl Komisijos atsižvelgimas į didelę operacijų, patenkančių į surinkimo sąvoką, įvairovę visame atitinkamame pramonės sektoriuje gali pateisinti rėmimąsi pridėtinės vertės kriterijumi.

   (žr. 36, 37, 45, 46, 51 punktus ir rezoliucinės dalį 1 punktą)

2.  Reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio Reglamento Nr. 2913/92 įgyvendinimo nuostatas, 11 priede nurodytos Kombinuotosios nomenklatūros 3 skilties 8528 pozicijos nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad siekiant apskaičiuoti gamybos procese spalvoto vaizdo televizijos signalų imtuvų įgytą vertę nereikia atskirai nustatyti atskirų detalių, kaip antai galutinio produkto tiekėjo surinktų televizijos signalų imtuvų korpusų, nelengvatinę kilmę. Nagrinėjamos nuostatos yra suformuluotos bendrai ir nustatant atitinkamo gaminio kilmę nesuteikia jokios lemiamos svarbos konkrečiai jo sudedamajai daliai. Svarbu atsižvelgti į visas sudedamąsias dalis, realiai ir objektyviai naudojamas galutinį produktą gaminančios įmonės surinkimo procese. Šia prasme nei Reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 24 straipsnio nuostatos, nei Reglamento Nr. 2454/93 11 priedo nuostatos nenumato, kad būtų galima atlikti tokį vertinimą, neatsižvelgiant į visas surinkimo operacijas. Šiomis nuostatomis nesiekiama atsižvelgti į konkrečias produkto gamybos procese atliekamas montavimo operacijas neatsižvelgiant į kitas ir nesiekiama tokiu būdu dirbtinai atskirti vieną ar kitą detalę, panaudotą to paties tiekėjo surinkimo procese. Šiuo požiūriu pripažinus, kad viena iš televizijos signalų imtuvų tiekėjo surinka detalė turi būti traktuojama atskirai nuo surinkimo proceso, nes ji pati gali įgyti pirminio produkto statusą, importuotojui ar jo tiekėjui būtų paliktas rūpestis nustatyti, kurioje šio surinkimo proceso stadijoje viena iš importuoto produkto sudėtinių dalių, kaip toje pačioje įmonėje kito produkto gamybos procese naudojama medžiaga, įgyja galutinio produkto statusą. Dėl tokio požiūrio, kuris produkto kilmę padarytų priklausomą nuo subjektyvaus vertinimo, o tai nesuderinama su aptariamų nuostatų objektyvumu ir nuspėjamumu, Reglamento Nr. 2454/93 11 priedo nuostatos netektų jokios prasmės.

   (žr. 57–59, 73 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)

3.  EEB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/95 dėl muitų sąjungos baigiamojo etapo įgyvendinimo 44 straipsnio nuostatos, skaitomos kartu su papildomo protokolo, pridėto prie EEB ir Turkijos asociacijos susitarimo, 47 straipsnio 1–3 dalimis, ir minėto sprendimo 45 bei 46 straipsnių nuostatos neturi tiesioginio veikimo nacionaliniuose teismuose ir todėl nesuteikia galimybės privatiems subjektams teisėtai remtis jų pažeidimu ginčijant paprastai mokėtinų antidempingo muitų mokėjimą.

   Pirmiausia, nors Sprendimo Nr. 1/95 44 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia EEB ir Turkijos asociacijos tarybai galimybę sustabdyti prekybos apsaugos priemonių taikymą, jos yra sąlyginės, nes šios kompetencijos vykdymą sieja su sąlyga, kad Turkijos Respublika taikė su konkurencija ir valstybės pagalbos kontrole susijusias nuostatas ir kitas su vidaus rinka susijusias acquis communautaire nuostatas bei užtikrino veiksmingą jų taikymą. Taigi, kad turėtų poveikį subjektų teisėms, tokios nuostatos turi būti papildytos kitomis priemonėmis ir negali tiesiogiai reglamentuoti teisinės subjektų padėties.

   Antra, papildomo protokolo, pridėto prie EEB ir Turkijos asociacijos susitarimo, 47 straipsnio 1–3 dalių ir Sprendimo Nr. 1/95 46 straipsnio nuostatos tiek, kiek jos palieka susitariančiosioms šalims galimybę imtis atitinkamų apsaugos priemonių, nenustato jokių įpareigojimų. Nors, antra vertus, šiose nuostatose numatyta, kad priemonę priėmusioji susitariančioji šalis praneša apie ją Asociacijos tarybai, kaip numatyta papildomo protokolo 47 straipsnyje, arba Muitų sąjungos mišriam komitetui, kaip numatyta Sprendimo Nr. 1/95 46 straipsnyje, jomis pareigos sukuriamos tik EEB ir Turkijos asociacijos susitarimo šalims. Šis paprastas tarpinstitucinis informavimo formalumas, kuris nedaro jokios įtakos subjektų teisėms ar pareigoms ir kurio pažeidimas neturi reikšmės pastarųjų padėčiai, taip pat nelemia šių nuostatų tiesioginio veikimo.

   Trečia, kalbant apie Sprendimo Nr. 1/95 45 straipsnį, juo susitariančiosios šalys tik skatinamos koordinuoti savo veiksmus pasikeičiant informacija ir konsultuojantis, taigi tai irgi nėra pareiga. Todėl Teisingumo Teismo praktika, susijusi su tiesioginiu veikimu, iš pirmo žvilgsnio nėra taikytina šiai nuostatai.

   (žr. 85–89, 91 punktus ir rezoliucinės dalies 3 punktą)

4.  EEB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/95 dėl muitų sąjungos baigiamojo etapo įgyvendinimo 47 straipsnio nuostatos yra tiesioginio veikimo ir teisės subjektai, kuriems jos taikomos, turi teisę jomis remtis valstybių narių teismuose. Jose aiškiais, tiksliais ir besąlyginiais terminais bei nekeliant įgyvendinimo ar veikimo kitu aktu sąlygos įtvirtinama importuojančios valstybės valdžios institucijų pareiga reikalauti importuotojo nurodyti atitinkamų prekių kilmę muitinės deklaracijoje. Taigi, atsižvelgiant į nagrinėjamų nuostatų tikslą ir pobūdį, tokia pareiga, išreiškianti susitariančiųjų šalių valią reikalauti importuotojų, kad jie pateiktų tam tikrą informaciją, gali tiesiogiai reglamentuoti subjektų teisinę padėtį.

   (žr. 90, 91 punktus ir rezoliucinės dalies 3 punktą)

5.  EEB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/95 dėl muitų sąjungos baigiamojo etapo įgyvendinimo 47 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad jos nereikalauja, jog subjektai būtų supažindinti su informacija, kurią antidempingo priemones priėmusios susitariančiosios šalys turi pateikti Mišriam muitų sąjungos komitetui pagal Sprendimo Nr. 1/95 46 straipsnį arba Asociacijos tarybai pagal papildomo protokolo 47 straipsnio 2 dalį.

   Nors atitinkami subjektai turi teisę būti iš anksto ir aiškiai bei tiksliai informuojami apie antidempingo priemones, kurios jiems gali būti taikomos ir nors apie tokias priemones reikia atitinkamai paskelbti būtent Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje, šie reikalavimai niekaip nereiškia, kad minėti subjektai turėtų būti informuojami apie formalumus, kurie nustatyti tik susitariančiųjų šalių interesais.

   (žr. 95, 97 punktus ir rezoliucinės dalies 4 punktą)