Byla C-456/05

Europos Bendrijų Komisija

prieš

Vokietijos Federacinę Respubliką

„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — EB 43 straipsnis — Licenciją turintys psichoterapeutai — Kvotų sistema — Leidžiančios nukrypti pereinamojo laikotarpio nuostatos — Proporcingumas — Priimtinumas“

Generalinio advokato P. Mengozzi išvada, pateikta 2007 m. birželio 28 d.   I - 10519

2007 m. gruodžio 6 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas   I - 10548

Sprendimo santrauka

1. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Ginčo dalykas

   (EB 226 straipsnis)

2. Laisvas asmenų judėjimas – Įsisteigimo laisvė – Apribojimai – Nacionalinės teisės aktai dėl vertimosi sveikatos priežiūros profesijomis

   (EB 12 ir 43 straipsniai)

1.  Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo, pateiktas dėl to, kad pereinamojo laikotarpio nuostatos galimybę verstis medicinos praktika pagal sutarčių su ligonių kasomis sistemą suteikia tik tiems psichoterapeutams, kurie nurodytu laikotarpiu vertėsi medicinos praktika valstybės narės regione pagal tos valstybės narės ligonių kasų sistemą, ir nesuteikia šios galimybės psichoterapeutams, kurie medicinos praktika tuo pačiu laikotarpiu vertėsi ne šioje valstybėje narėje pagal kitos valstybės narės ligonių kasų sistemą, yra priimtinas, nes pastarųjų negalėjimas pasinaudoti pereinamojo laikotarpio nuostatomis nėra apribotas laiko atžvilgiu, bet atvirkščiai, jam būdingas pastovumas ir tęstinumas būtent pasibaigus pagrįstoje nuomonėje nustatytam terminui.

   (žr. 17–20 punktus)

2.  Valstybė narė, taikydama pereinamojo laikotarpio nuostatas arba „įgytas teises“, leidžiančias psichoterapeutams naudotis licencija arba leidimu, išduotais neatsižvelgiant į galiojančias sutarčių su ligonių kasomis sistemos nuostatas, tik tiems psichoterapeutams, kurie vertėsi medicinos praktika šios valstybės narės regione pagal nacionalinę ligonių kasų sistemą, ir neatsižvelgdama į atitinkamą arba panašią medicinos praktiką, kuria psichoterapeutai vertėsi kitose valstybėse narėse, nevykdo įsipareigojimų pagal EB 43 straipsnį. Iš tikrųjų net ir visiems taikoma sąlyga verstis psichoterapeuto medicinos praktika atitinkamos valstybės narės regione pagal tos valstybės narės sutarčių su ligonių kasomis sistemą, kuri teisės suteikimą padaro priklausomą nuo reikalavimo gyventi valstybės narės regione įvykdymo ir dėl to yra palankesnė tos valstybės narės piliečiams ir nepalanki kitų valstybių narių piliečiams, prieštarauja EB 12 straipsnyje įtvirtintam nediskriminavimo principui.

   Toks fizinių asmenų įsisteigimo laisvės apribojimas neturėtų būti pateisinamas įgytos teisės apsaugos, t. y. per keletą medicinos praktikos metų atsiradusių klientų išsaugojimo tikslu, nes jis viršija tai, kas būtina šiam tikslui pasiekti.

   (žr. 56, 57, 63, 65, 73, 76 punktus ir rezoliucinę dalį)