Keywords
Summary

Keywords

1. Europos Sąjunga – Policijos ir teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Protokolas dėl Šengeno „acquis“ integravimo – Konvencija, įgyvendinanti Šengeno susitarimą – „Ne bis in idem“ principas

(Konvencijos, įgyvendinančios Šengeno susitarimą, 54 straipsnis)

2. Europos Sąjunga – Policijos ir teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Protokolas dėl Šengeno „acquis“ integravimo – Konvencija, įgyvendinanti Šengeno susitarimą – „Ne bis in idem“ principas

(Konvencijos, įgyvendinančios Šengeno susitarimą, 58 ir 71 straipsniai)

Summary

1. Konvencijos, įgyvendinančios Šengeno susitarimą, 54 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad:

– tinkamas šio straipsnio taikymo kriterijus yra materialinių veikų tapatumas, suprantamas kaip neatskiriamai tarpusavyje susijusių veikų visuma, neatsižvelgiant į teisinį šių veikų ar saugomo teisinio intereso kvalifikavimą,

– skirtingos veikos, kurias sudaro, pirma, iš prekybos narkotikais gautų pinigų saugojimas vienoje Susitariančiojoje Šalyje ir iš tos pačios prekybos gautų pinigų keitimas kitos Susitariančiosios Šalies valiutos keityklose, neturi būti laikomos „tomis pačiomis veikomis“ šio straipsnio prasme, remiantis vien tuo, kad kompetentingas nacionalinis teismas konstatuoja, jog minėtos veikos yra pagrįstos tuo pačiu nusikalstamu tikslu,

– šis nacionalinis teismas turi įvertinti, ar visos lyginamos materialinės aplinkybės taip sutampa ir yra taip tarpusavyje susijusios, jog, atsižvelgiant į minėtą tinkamą taikymo kriterijų, galima konstatuoti, kad jos yra „tos pačios veikos“ minėto 54 straipsnio prasme.

(žr. 36 punktą ir rezoliucinę dalį)

2. Iš Konvencijos, įgyvendinančios Šengeno susitarimą (KĮŠS), 58 straipsnio matyti, jog Susitariančiosios Šalys turi teisę užsienyje priimtiems teismo sprendimams taikyti platesnes nacionalines ne bis in idem principo nuostatas. Vis dėlto šis straipsnis neleidžia Susitariančiajai Šaliai nenagrinėti su narkotikais susijusio teisės pažeidimo pažeidžiant įsipareigojimus pagal KĮŠS 71 straipsnį, skaitomą su 1961 m. kovo 30 d. Niujorke pasirašytos Jungtinių Tautų bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos 36 straipsniu, remiantis vien tuo, kad kaltinamasis jau buvo nuteistas kitoje Susitariančiojoje Šalyje už kitus teisės pažeidimus, pagrįstus tuo pačiu tikslu. Tačiau šios nuostatos neprieštarauja tam, kad pagal nacionalinę teisę kompetentingas teismas, nagrinėjantis bylą antrajame procese, skirdamas bausmę, atsižvelgtų į sankcijas, kurios galbūt skirtos pirmajame procese.

(žr. 33–35 punktus)