Keywords
Summary

Keywords

1. Europos Sąjunga – Policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Protokolas dėl Šengeno „acquis“ integravimo – Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo – „Ne bis in idem“ principas

(Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 54 straipsnis)

2. Europos Sąjunga – Policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Protokolas dėl Šengeno „acquis“ integravimo – Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo – „Ne bis in idem“ principas

(ES 2 straipsnio pirmosios pastraipos ketvirta įtrauka; Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 54 straipsnis)

3. Laisvas prekių judėjimas – Laisvoje apyvartoje esantys gaminiai

(EB 24 straipsnis; Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 54 straipsnis)

4. Europos Sąjunga – Policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Protokolas dėl Šengeno „acquis“ integravimo – Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo – „Ne bis in idem“ principas

(Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 54 straipsnis)

Summary

1. Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 54 straipsnyje įtvirtintas ne bis in idem principas taikomas Susitariančiosios Valstybės teismo sprendimui, kuriuo baudžiamajame procese kaltinamasis buvo galutinai išteisintas, nes suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimą, kuriuo jis kaltintas, senaties terminas.

Iš tiesų pagrindinis pasiūlymas, įtvirtintas vieninteliame sakinyje, sudarančiame šį 54 straipsnį, nedetalizuoja sprendimo, kuriuo teismo procesas yra galutinai baigtas, turinio. Pasiūlymas taikomas ne tik apkaltinamiesiems nuosprendžiams.

Be to, jei 54 straipsnis nebūtų taikomas, kai kaltinamasis galutinai išteisinamas dėl to, kad suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimą senaties terminas, tai kenktų šios nuostatos tikslo, kuris yra užkirsti kelią asmens, kuris įgyvendina savo teisę į laisvą judėjimą, persekiojimui už tas pačias veikas kelių Susitariančiųjų Valstybių teritorijoje, įgyvendinimui. Todėl šios nuostatos prasme toks asmuo turi būti laikomas asmeniu, kurio teismo procesas yra galutinai baigtas.

Tiesa, kiek tai susiję su senaties terminais, Susitariančiųjų Valstybių teisės aktai suderinti nebuvo. Vis dėlto jokia nuostata, įtvirtinta ES sutarties VI antraštinėje dalyje dėl policijos ir teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, nei Šengeno susitarimo ar Konvencijos dėl jo įgyvendinimo nuostata nereikalauja 54 straipsnio taikymo tikslais suderinti ar bent jau derinti valstybių narių baudžiamosios teisės nuostatų draudimo pradėti baudžiamąjį persekiojimą srityje ir, kalbant abstrakčiau, suderinti ar derinti jų baudžiamosios teisės nuostatų. Ne bis in idem principas neišvengiamai reiškia, kad Susitariančiosios Valstybės pasitiki viena kitos baudžiamosios teisės sistemomis ir kad kiekviena šių valstybių priima kitoje valstybėje narėje galiojančią baudžiamąją teisę tokią, kokia ji yra taikoma, net jei jos pačios teisės taikymas lemtų kitokį sprendimą.

Galiausiai Pamatinis sprendimas 2002/584 dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos nedraudžia ne bis in idem principo taikyti galutinio išteisinimo, – nes suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas, – atveju. Iš tiesų šio pamatinio sprendimo 4 straipsnio 4 punkte numatytos galimybės atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį, be kita ko, tada, kai pagal vykdančiosios valstybės narės teisę suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas ir veika priklauso tos valstybės narės jurisdikcijai pagal jos pačios baudžiamąją teisę, įgyvendinimas nepriklauso nuo teismo sprendimo, pagristo senaties termino patraukti baudžiamojon atsakomybėn suėjimu, egzistavimo. Atvejį, kai dėl prašomo perduoti asmens Susitariančiojoje Valstybėje už tas pačias veikas buvo priimtas galutinis sprendimas, reglamentuoja šio pagrindų sprendimo 3 straipsnio 2 dalis, kuri įtvirtina Europos arešto orderio privalomo nevykdymo pagrindą.

(žr. 24, 27–31, 33 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2. Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 54 straipsnyje įtvirtintas ne bis in idem principas taikomas tik tiems asmenims, kurių teismo procesas vienoje Susitariančiojoje Valstybėje yra galutinai baigtas. Šį 54 straipsnio formuluote pagrįstą aiškinimą patvirtina Europos Sąjungos sutarties VI antraštinės dalies nuostatų tikslas, įtvirtintas ES 2 straipsnio pirmosios pastraipos ketvirtoje įtraukoje.

(žr. 36–37 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

3. Baudžiamąją bylą nagrinėjantis Susitariančiosios Valstybės teismas negali pripažinti, jog prekė šios valstybės teritorijoje yra laisvoje apyvartoje, remdamasis vien aplinkybe, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantis kitos Susitariančiosios Valstybės teismas tos pačios prekės atžvilgiu konstatavo, jog suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už kontrabandos nusikaltimą senaties terminas.

Iš tiesų tam, kad iš trečiosios šalies įvežti gaminiai būtų laikomi valstybėje narėje esančiais laisvoje apyvartoje, turi būti įvykdytos trys EB 24 straipsnyje numatytos sąlygos. Valstybės narės teismo išvada, kad suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už kontrabandos nusikaltimą, kuriuo kaltinamasis kaltinamas, senaties terminas, nekeičia teisinės nagrinėjamų gaminių kvalifikacijos, nes Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 54 straipsnyje įtvirtintas ne bis in idem principas Susitariančiosios Valstybės teismus įpareigoja tik tiek, kiek jis draudžia, kad kaltinamasis, kurio teismo procesas kitoje Susitariančiojoje Valstybėje yra galutinai baigtas, būtų antrą kartą persekiojamas už tas pačias veikas.

(žr. 49–52 punktus, rezoliucinės dalies 3 punktą)

4. Vienintelis tinkamas „tų pačių veikų“ sąvokos Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 54 straipsnio prasme taikymo kriterijus yra materialinių veikų identiškumas, suprantamas kaip konkrečių neatskiriamai tarpusavyje susijusių veikų visuma. Todėl prekės pateikimas į rinką kitoje valstybėje narėje po jos įvežimo į valstybę narę, kurioje dėl senaties termino patraukimui baudžiamojon atsakomybėn už kontrabandą suėjimo priimtas išteisinamasis nuosprendis, laikytinas veiksmu, galinčiu būti „tų pačių veikų“ 54 straipsnio prasme dalimi. Vis dėlto galutinį vertinimą šiuo klausimu turi atlikti kompetentingi nacionaliniai teismai, kurie turi nustatyti, ar nagrinėjamos materialinės veikos yra neatskiriamai susijusios laiko, erdvės bei savo tikslo atžvilgiu.

(žr. 54, 56–57 punktus, rezoliucinės dalies 4 punktą)