Keywords
Summary

Keywords

1. Bendrijos teisė – Taikymo sritis – Sportas – Apribojimas ekonomine veikla

(EB 2 straipsnis)

2. Laisvas asmenų ir paslaugų judėjimas – Darbuotojai – Konkurencija – Sutarties nuostatos – Taikymo sritis

(EB 39, 49, 81 ir 82 straipsniai)

3. Konkurencija – Karteliai – Įmonių asociacijų sprendimai – Sąvoka

(EB 81 straipsnio 1 dalis)

Summary

1. Atsižvelgiant į Bendrijos tikslus, Bendrijos teisė reglamentuoja sportinę veiklą tik tiek, kiek ji yra ekonominė veikla EB 2 straipsnio prasme.

(žr. 22 punktą)

2. Kai sportinė veikla yra pagal sutartį vykdoma veikla ar už atlyginimą teikiama paslauga, kaip yra pusiau profesionalios ar profesionalios sportinės veiklos atveju, ji patenka konkrečiai į EB 39 ir paskesnių arba į EB 49 ir paskesnių straipsnių taikymo sritį.

Šios Bendrijos nuostatos laisvo asmenų judėjimo ir laisvo paslaugų teikimo srityje reglamentuoja ne tik viešosios valdžios institucijų veiklą, bet taip pat taikomos ir kitokioms taisyklėms, kuriomis siekiama kolektyviai reglamentuoti pagal sutartį vykdomą darbą ir paslaugų teikimą. Vis dėlto šiose Sutarties nuostatose esantys draudimai nėra susiję su taisyklėmis, kurios reglamentuoja tik sporto klausimus, ir todėl nebūdingomis ekonominei veiklai.

Kalbant apie sunkumus, kai ekonominiai sportinės veiklos aspektai atskiriami nuo sportinių, Bendrijos nuostatos dėl asmenų ir paslaugų judėjimo laisvės nedraudžia taisyklių ar praktikos, pagrįstų neekonominiais motyvais, susijusiais su kai kurių sporto varžybų specifiniu pobūdžiu ir kontekstu. Vis dėlto toks nagrinėjamų nuostatų taikymo srities apribojimas neturi viršyti savo tikslo. Todėl juo negalima remtis, norint netaikyti Sutarties visai sportinei veiklai.

Iš viso to, kas pasakyta, matyti, kad vienintelė aplinkybė, jog taisyklė yra išimtinai sportinio pobūdžio, nereiškia, kad asmuo, vykdantis šia taisykle reglamentuojamą veiklą, ar institucija, kuri nustatė šią taisyklę, nepatenka į Sutarties taikymo sritį. Kai nagrinėjama sportinė veikla patenka į Sutarties taikymo sritį, jai vykdyti taikomi visi įpareigojimai, kylantys iš įvairių Sutarties nuostatų. Iš to išplaukia, kad šią veiklą reglamentuojančios taisyklės turi atitikti šioms nuostatoms, kuriomis būtent siekiama užtikrinti laisvą darbuotojų judėjimą, įsisteigimo laisvę, laisvą paslaugų teikimą ar konkurenciją, taikyti nustatytas sąlygas.

Taigi, kai šios sportinės veiklos vykdymas turi būti įvertintas atsižvelgiant į Sutarties nuostatas dėl laisvo darbuotojų judėjimo ar laisvo paslaugų teikimo, reikia nustatyti, ar šią veiklą reglamentuojančios taisyklės atitinka EB 39 ir 49 straipsniams taikyti nustatytas sąlygas, tai yra, ar jos nėra šiais straipsniais draudžiami apribojimai. Tuo atveju, kai šios veiklos vykdymas turi būti įvertintas atsižvelgiant į Sutarties nuostatas dėl konkurencijos, reikia nustatyti, ar, atsižvelgiant į EB 81 ir 82 straipsniams taikyti nustatytas specifines sąlygas, šią veiklą reglamentuojančias taisykles nustatė įmonė, ar ji riboja konkurenciją arba piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi ir ar šis ribojimas arba šis piktnaudžiavimas turi poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

Taip pat, netgi jei šios taisyklės nėra laisvo judėjimo apribojimai, nes jos reglamentuoja tik sporto klausimus, ir todėl nebūdingos ekonominei veiklai, ši aplinkybė nereiškia nei to, kad atitinkama sportinė veikla būtinai nepatenka į EB 81 ir 82 straipsnių taikymo sritį, nei kad šios taisyklės neatitinka specialių šiems straipsniams taikyti nustatytų reikalavimų.

(žr. 23–31 punktus)

3. Taisyklių atitiktis Bendrijos taisyklėms dėl konkurencijos negali būti vertinama abstrakčiai. Nebūtinai kiekvienam susitarimui tarp įmonių ar kiekvienam įmonių asociacijos sprendimui, kurie riboja šalių ar vienos šalies veiksmų laisvę, taikomas EB 81 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas. Iš tiesų siekiant šią nuostatą taikyti šioje byloje pirmiausia reikia atsižvelgti į bendras aplinkybes, kuriomis buvo priimtas nagrinėjamas įmonių asociacijos sprendimas, ar į sprendimo poveikį, ypač į jo tikslus. Vėliau reikia išnagrinėti, ar iš to išplaukiantis konkurenciją ribojantis poveikis yra susijęs su šių tikslų siekimu ir ar jiems proporcingas.

Bendras antidopingo taisyklių sporto srityje tikslas yra kova su dopingu, siekiant, kad sporto varžybos vyktų sąžiningai. Jis apima būtinybę užtikrinti sportininkams lygias galimybes, apsaugoti jų sveikatą, užtikrinti, kad varžybos vyktų sąžiningai ir objektyviai, bei apsaugoti etines sporto vertybes. Be to, kadangi užtikrinant dopingo draudimą sankcijos yra būtinos, pastarųjų poveikis sportininkų judėjimo laisvei iš esmės turi būti laikomas susijusiu su antidopingo taisyklėmis.

Netgi darant prielaidą, kad ginčijamos antidopingo taisyklės turi būti laikomos asmenų, kurioms jos skirtos, judėjimo laisvę ribojančiu įmonių asociacijos sprendimu, jos nebūtinai yra su bendrąja rinka nesuderinamas konkurencijos ribojimas EB 81 straipsnio prasme, jeigu jos pateisinamos teisėtu tikslu. Iš tiesų toks ribojimas yra susijęs su sporto varžybų organizavimu ir tinkama jų eiga ir juo siekiama užtikrinti sveiką konkurenciją tarp sportininkų.

Vis dėlto šių antidopingo taisyklių baudžiamasis pobūdis ir sankcijų, taikomų jų pažeidimo atveju, mastas gali turėti neigiamą poveikį konkurencijai, nes jeigu galiausiai būtų įrodyta, kad sankcijos yra nepagrįstos, dėl jų sportininkui galėtų būti neteisėtai neleidžiama dalyvauti varžybose ir todėl jos iškraipytų nagrinėjamos veiklos vykdymo reikalavimus. Iš to išplaukia, kad tam, jog nebūtų taikomas EB 81 straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas, šiose taisyklėse nustatyti apribojimai neturi viršyti to, kas yra būtina tinkamai sporto varžybų eigai užtikrinti. Iš tikrųjų tokios taisyklės gali pasirodyti per griežtos, pirma, kiek jos nustato sąlygas, leidžiančias nubrėžti skiriamąją ribą tarp tų situacijų, kai dėl dopingo galima skirti sankcijas, ir tarp tų, kai negalima, ir, antra, kiek jos nustato šių sankcijų griežtumą.

(žr. 42–45, 47–48 punktus)