Keywords
Summary

Keywords

Laisvas kapitalo judėjimas – Apribojimai – Pajamų iš kapitalo mokestis – Galutinis apmokestinimas 25 % mokesčio tarifu arba perpus sumažintu bendro mokesčio tarifu – Nacionalinės kilmės pajamų iš kapitalo ribojimas – Užsienio kilmės pajamų iš kapitalo apmokestinimas nesumažintu bendru mokesčio tarifu – Nepriimtinumas – Pateisinimas – Nebuvimas

(EB sutarties 73b straipsnis ir 73d straipsnio 1 ir 3 dalys (dabar – EB 56 straipsnis ir 58 straipsnio 1 ir 3 dalys)

Summary

EB sutarties 73b straipsnis ir 73d straipsnio 1 ir 3 dalys (dabar – atitinkamai EB 56 straipsnis ir 58 straipsnio 1 ir 3 dalys) draudžia taikyti tokius valstybės narės teisės aktus, kurie tik nacionalinės kilmės pajamas iš kapitalo gaunančiam asmeniui leidžia pasirinkti galutinį 25 % mokesčio tarifą arba perpus sumažintą bendro pajamų mokesčio tarifą, ir kurie taip pat numato, kad kitos valstybės narės kilmės pajamos iš kapitalo privalomai apmokestinamos bendru pajamų mokesčio tarifu, jo nemažinant.

Tokie mokesčių teisės aktai neteisėtai riboja laisvą kapitalo judėjimą, ribodami atitinkamoje valstybėje narėje gyvenančių mokesčių mokėtojų laisvę investuoti kapitalą į bendroves, įsteigtas kitoje valstybėje narėje, jie taip pat riboja kitose valstybėse narėse įsteigtų bendrovių galimybes, kadangi trukdo joms pritraukti kapitalą atitinkamoje valstybėje narėje.

Šie teisės aktai negali būti pateisinami objektyviai skirtinga situacija, kuri pagal EB sutarties 73d straipsnio 1 dalies a punktą pagrindžia skirtingą mokestinį traktavimą. Iš tikrųjų pagal mokestinę normą, skirtą bendrovių pelno, išmokamo už investicijas į šią bendrovę, dvigubam apmokestinimui sušvelninti – pirmiausiai apmokestinant juridinių asmenų pelno mokesčiu, vėliau pajamų mokesčiu – akcininkai, neribotai apmokestinami atitinkamoje valstybėje narėje ir gaunantys pajamų iš kitoje valstybėje narėje įsteigtos bendrovės, yra panašioje situacijoje kaip ir akcininkai, neribotai apmokestinami šioje valstybėje narėje ir gaunantys pajamų iš šioje valstybėje įsteigtos bendrovės.

Nesant tiesioginio ryšio tarp mokestinių lengvatų, kuriomis naudojasi atitinkamoje valstybėje narėje gyvenantis apmokestinamas asmuo, gaunantis nacionalinės kilmės pajamas iš kapitalo ir bendrovių pelno apmokestinimo juridinių asmenų pelno mokesčiu, gyventojų pajamų mokesčiui ir juridinių asmenų pelno mokesčiui būnant skirtingais mokesčiais, kuriais apmokestinami skirtingi mokesčių mokėtojai, ir atsižvelgiant į tai, kad siekiamam tikslui, t. y. dvigubo apmokestinimo sušvelninimui, nė kiek nebūtų pakenkta, jei kitos valstybės narės kilmės pajamas iš kapitalo gaunantys asmenys galėtų pasinaudoti šiais mokesčių teisės aktais, jie negalėtų būti pateisinami būtinybe užtikrinti nagrinėjamos mokesčių sistemos vientisumą.

Be to, nesant tokio ryšio, atsisakymas suteikti minėtas mokestines lengvatas asmenims, gaunantiems kitos valstybės narės kilmės pajamas iš kapitalo, negali būti pateisinamas aplinkybe, kad kitoje valstybėje narėje įsteigtos bendrovės pelnas toje valstybėje narėje apmokestinamas mažesniu mokesčiu. Nepalankus mokestinis traktavimas, priešingas vienai iš pagrindinių laisvių, taip pat negali būti pateisinamas kitų mokestinių lengvatų buvimu, jeigu jos egzistuoja.

Mokestinių pajamų sumažėjimas negali būti laikomas svarbiu visuomeniniu interesu, pateisinančiu iš esmės priešingas vienai iš EB sutarties pagrindinių laisvių priemones.

(žr. 20–22, 28, 31–32, 34–36, 38, 40, 42–43 ir 49 punktus, rezoliucinės dalies 1–2 punktus)