Byla C‑53/23

Asociaţia „Forumul Judecătorilor din România“
ir
Asociaţia „Mişcarea pentru Apărarea Statutului Procurorilor“

prieš

Parchetul de pe lângă Înalta Curte de Casaţie şi Justiţie – Procurorul General al României

(Curtea de Apel București prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

2024 m. gegužės 8 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teisinė valstybė – Teismų nepriklausomumas – ESS 19 straipsnio 1 dalis – Bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmas – Orientaciniai tikslai, kurių Rumunija įsipareigojo siekti – Kova su korupcija – Teismų sistemoje padarytų nusikalstamų veikų tyrimai – Skundas dėl prokurorų, kompetentingų atlikti tokius tyrimus, skyrimo – Magistratų profesinių asociacijų teisė kreiptis į teismą“

1. Valstybės narės – Įsipareigojimai – Veiksmingai teisminei gynybai užtikrinti reikalingų teisių gynimo priemonių nustatymas – Teisėjų nepriklausomumo principo laikymasis – Prokurorų, atsakingų už magistratų baudžiamąjį persekiojimą, paskyrimas – Nacionalinės teisės nuostatos dėl skundų dėl šių prokurorų paskyrimo pripažinimo negaliojančiu – Magistratų profesinės asociacijos – Teisė kreiptis į teismą – Nebuvimas – Priimtinumas

   (ESS 2 straipsnis ir 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 12 ir 47 straipsnis, Orhuso konvencija; Tarybos direktyva 2000/78)

   (žr. 35–37, 40–44, 52, 57–64 punktus ir rezoliucinę dalį)

Santrauka

Išnagrinėjęs Curtea de Apel Piteşti (Piteščio apeliacinis teismas, Rumunija) prašymą priimti prejudicinį sprendimą, Teisingumo Teismas nurodė, kad Sąjungos teisė neįpareigoja valstybių narių leisti magistratų profesinėms asociacijoms, siekiant užtikrinti teisėjų nepriklausomumo principo apsaugą, pateikti skundą dėl sprendimų paskirti prokurorus, atsakingus už magistratų baudžiamąjį persekiojimą, panaikinimo.

2022 m. dvi magistratų profesinės asociacijos – Asociaţia „Forumul Judecătorilor din România“ ir Asociația „Mișcarea pentru Apărarea Statutului Procurorilor“ – kreipėsi į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą su skundu, prašydamos iš dalies panaikinti įsakymą, kuriuo paskirti prokurorai, turėję vykdyti magistratų baudžiamąjį persekiojimą korupcijos bylose. Asociacijos iš esmės teigė, kad nacionalinės teisės aktai, kuriais grindžiamas šis įsakymas, prieštarauja Sąjungos teisės nuostatoms.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymėjo, kad pagal taikytinas Rumunijos procesinės teisės normas skundą dėl panaikinimo turėtų pripažinti nepriimtinu. Taip yra dėl to, kad asociacijų atveju tokio skundo priimtinumas Înalta Curte de Casație și Justiție (Aukščiausiasis kasacinis ir teisingumo teismas, Rumunija) jurisprudencijoje siejamas su reikalavimu, kad administracinį aktą, kuriam taikoma teisėtumo kontrolė, sietų tiesioginis ryšys su tiesioginiu pareiškėjos asociacijos tikslu ir uždaviniais. Tad minėtas teismas įvairiuose sprendimuose yra pripažinęs, kad magistratų profesinės asociacijos neturi suinteresuotumo kreiptis į teismą dėl sprendimų, susijusių su magistratų skyrimu.

Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pabrėžė, kad pareiškėjos pagrindinėje byloje siekia veiksmingos teisminės gynybos Sąjungos teisės reglamentuojamoje srityje. Taigi, jo nuomone, būtina išsiaiškinti, ar nacionalinių procesinių normų aiškinimas, kuriuo vadovaujasi Aukščiausiasis kasacinis ir teisingumo teismas, prieštarauja ESS 2 straipsniui ir 19 straipsnio 1 daliai, siejamiems su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 12 ir 47 straipsniais. Todėl jis nusprendė kreiptis į Teisingumo Teismą prejudicinio sprendimo.

Teisingumo Teismo vertinimas

Pirmiausia Teisingumo Teismas pabrėžė, kad iš esmės būtent valstybės narės, atsižvelgdamos į lygiavertiškumo ir veiksmingumo principus, turi nustatyti asmens teisę ir suinteresuotumą kreiptis į teismą, tačiau nepažeisdamos teisės į veiksmingą teisminę gynybą Sąjungos teisei priklausančiose srityse, kurios laikymąsi valstybės narės turi užtikrinti, kaip tai suprantama pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.

Tam tikrais atvejais valstybės narės privalo leisti atstovaujančiosioms asociacijoms kreiptis į teismą siekiant apsaugoti aplinką arba kovoti su diskriminacija ( 1 ). Vis dėlto, pirma, šios išvados kyla iš procesinių teisių, konkrečiai suteiktų atstovaujančiosioms asociacijoms pagal tarptautinę konvenciją ( 2 ) arba antrinės teisės aktus ( 3 ). Antra, net šiose srityse, kai tokia konvencija ar aktai konkrečiai neįpareigoja pripažinti atstovaujančiosioms asociacijoms teisės kreiptis į teismą, valstybės narės gali nuspręsti suteikti joms tokią teisę arba jos nesuteikti.

Vis dėlto magistratų profesinių asociacijų atveju jokia Sąjungos teisės nuostata neįpareigoja valstybių narių užtikrinti joms procesinių teisių, suteikiančių galimybę ginčyti bet kokį nacionalinės nuostatos ar priemonės, susijusios su teisėjų statusu, tariamą nesuderinamumą su Sąjungos teise. Todėl pareiga numatyti teisių gynimo priemonių ir procedūrų sistemą, užtikrinančią, kad bus paisoma teisės subjektų teisės į veiksmingą teisminę gynybą Sąjungos teisei priklausančiose srityse, negali suponuoti išvados, kad valstybės narės apskritai privalo užtikrinti šioms asociacijoms teisę pateikti skundą, grindžiamą nesuderinamumu su Sąjungos teise.

Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad tam tikromis aplinkybėmis valstybės narės, siekdamos užtikrinti teisėjų nepriklausomumo reikalavimo laikymąsi, privalo numatyti tam tikras teisių gynimo priemones, leidžiančias kontroliuoti nacionalinių priemonių, turinčių poveikį teisėjų karjerai arba nacionalinių teismų sudėčiai, teisėtumą. Vis dėlto valstybės narės turi užtikrinti, kad prokurorų, atsakingų už magistratų baudžiamąjį persekiojimą, veiksmus reglamentuotų veiksmingos taisyklės, visiškai atitinkančios teisėjų nepriklausomumo reikalavimą. Be to, iš principo nėra tiesioginės sąsajos tarp magistratų profesinių asociacijų ir prokurorų, įskaitant atsakingus už magistratų baudžiamąjį persekiojimą, skyrimo, o pagal Sąjungos teisę apskritai nereikalaujama tokioms asociacijoms pripažinti specialių procesinių teisių.

Taigi, vien to, kad pagal nacionalinės teisės aktus profesinėms asociacijoms neleidžiama pateikti skundo, prašant panaikinti sprendimus dėl tokių prokurorų skyrimo, nepakanka, kad teisės subjektams kiltų pagrįstų abejonių dėl teisėjų nepriklausomumo.

Be to, magistratų profesinių asociacijų teisė kreiptis į teismą dėl tokių priemonių, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, taip pat negali būti kildinama iš Chartijos 47 straipsnio. Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad asociacija, nacionaliniame teisme tvirtinanti, kad nacionalinės teisės aktas dėl magistratų skyrimo neatitinka ESS 19 straipsnio 1 dalies, vien dėl šios aplinkybės negali būti laikoma besiremiančia tuo, kad buvo pažeista jos teisė, jai suteikta pagal tam tikrą Sąjungos teisės nuostatą, kaip tai suprantama pagal Chartijos 51 straipsnio 1 dalį ( 4 ).

( 1 ) Šiuo klausimu žr. 2017 m. gruodžio 20 d. Sprendimą Protect Natur-, Arten- und Landschaftsschutz Umweltorganisation (C‑664/15, EU:C:2017:879, 58 punktas) ir 2020 m. balandžio 23 d. Sprendimą Associazione Avvocatura per i diritti LGBTI (C‑507/18, EU:C:2020:289, 60 punktas).

( 2 ) 1998 m. birželio 25 d. Orhuse pasirašyta Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, Europos bendrijos vardu patvirtinta 2005 m. vasario 17 d. Tarybos sprendimu 2005/370/EB (OL L 124, 2005, p. 1).

( 3 ) Pavyzdžiui, 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, 2000, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 79).

( 4 ) Šiuo klausimu žr. 2021 m. balandžio 20 d. Sprendimą Repubblika (C‑896/19, EU:C:2021:311, 43 ir 44 punktai).