Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62023CJ0035

    2024 m. birželio 20 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas.
    Père prieš Mère.
    Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Tėvų pareigos – Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 – 10 ir 11 straipsniai – Jurisdikcija vaiko neteisėto išvežimo atvejais – Vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta valstybėje narėje iki neteisėto išvežimo – Grąžinimo iš valstybės narės į trečiąją valstybę procedūra – Prašymo grąžinti sąvoka – 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų.
    Byla C-35/23.

    Court reports – general – 'Information on unpublished decisions' section

    ECLI identifier: ECLI:EU:C:2024:532

    Byla C‑35/23 ( i )

    Tėvas

    prieš

    motiną

    (Oberlandesgericht Frankfurt am Main (Frankfurto prie Maino aukštesnysis apygardos teismas, Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

    2024 m. birželio 20 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

    „Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Tėvų pareigos – Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 – 10 ir 11 straipsniai – Jurisdikcija vaiko neteisėto išvežimo atvejais – Vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta valstybėje narėje iki neteisėto išvežimo – Grąžinimo iš valstybės narės į trečiąją valstybę procedūra – Prašymo grąžinti sąvoka – 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų“

    1. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimas bei vykdymas – Reglamentas Nr. 2201/2003 – Jurisdikcija bylose dėl tėvų pareigų – Jurisdikcija vaiko grobimo atveju – Vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos iki jo pagrobimo valstybės narės teismų jurisdikcija – Taikymo sritis – Pagal 1980 m. Hagos konvenciją tarp valstybės narės ir trečiosios valstybės pradėta grąžinimo procedūra, kuri pasibaigė nesėkmingai – Įtakos nebuvimas

      (Tarybos reglamento Nr. 2201/2003 2 straipsnio 11 punktas, 10 straipsnio b punkto i papunktis, 11 straipsnio 6 ir 7 dalys ir 60 straipsnis)

      (žr. 50–62 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

    2. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimas bei vykdymas – Reglamentas Nr. 2201/2003 – Jurisdikcija bylose dėl tėvų pareigų – Jurisdikcija vaiko grobimo atveju – Vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos iki jo pagrobimo valstybės narės teismų jurisdikcija – Sąlyga – Prašymas grąžinti – Sąvoka – Prašymas grąžinti vaiką į kitą valstybę, t. y. ne į valstybę narę, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta iki jo neteisėto išvežimo ar negrąžinimo, arba šios valstybės narės teismams pateiktas prašymas dėl to vaiko globos – Netaikymas

      (Tarybos reglamento Nr. 2201/2003 17 konstatuojamoji dalis, 8 straipsnio 1 dalis, 10 straipsnio b punkto i papunktis ir 11 straipsnis)

      (žr. 66, 68–71, 73–79, 81 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

    3. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimas bei vykdymas – Reglamentas Nr. 2201/2003 – Prašymas dėl vaiko grąžinimo – Sprendimas negrąžinti – Informavimo ir pranešimo pareigos ir sprendimo, kuriame nurodyta grąžinti vaiką, vykdytinumas – Taikymo sritis – Pagal 1980 m. Hagos konvenciją tarp valstybės narės ir trečiosios valstybės vykdoma grąžinimo procedūra – Netaikymas

      (Tarybos reglamento Nr. 2201/2003 11 straipsnio 6–8 dalys)

      (žr. 83–85 punktus, rezoliucinės dalies 3 punktą)

    Santrauka

    Gavęs Oberlandesgericht Frankfurt am Main (Frankfurto prie Maino aukštesnysis apygardos teismas, Vokietija) prašymą priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas patikslino tam tikrų procesinių nuostatų, pagal Reglamentą Nr. 2201/2003 ( 1 ) taikytinų tarptautinio vaiko, turinčio ryšių su trečiąja valstybe, grobimo atveju, taikymo sritį.

    2014 m. Šveicarijoje gimusi L turi dvigubą (Vokietijos ir Lenkijos) pilietybę. Jos tėvas nuo 2013 m. birželio mėn. dėl profesinių priežasčių gyvena Šveicarijoje, o motina nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. kartu su dukra gyveno Vokietijoje, kur tėvas reguliariai jas lankė. 2016 m. balandžio mėn. motina su L persikėlė į Lenkiją; iš pradžių tėvas jas lankė. Nuo 2017 m. balandžio mėn. motina neleido tėvui naudotis savo teise bendrauti su dukra. Motina užrašė L į vaikų darželį Lenkijoje be tėvo sutikimo ir jam pranešė su dukra liksianti toje šalyje.

    2017 m. liepos mėn. tėvas per Šveicarijos centrinę instituciją ( 2 ) pateikė prašymą dėl vaiko grąžinimo į Šveicariją pagal 1980 m. Hagos konvenciją ( 3 ). Lenkijos teismas atmetė šį prašymą, motyvuodamas tuo, kad tėvas davė sutikimą motinai su L neribotam laikui persikelti į Lenkiją. Tėvo dėl šio sprendimo pateiktas apeliacinis skundas buvo atmestas.

    Tėvas nebesiekė, kad vaikas būtų grąžintas, kaip buvo nurodyta Vokietijoje pateiktame antrame prašyme grąžinti vaiką, ir 2018 m. liepos mėn. kreipėsi į Vokietijos teismą, prašydamas išimtinių vaiko globos teisių, teisės nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, taip pat grąžinti vaiką jam į Šveicariją. Tas teismas atmetė gautą prašymą, motyvuodamas tuo, kad neturi tarptautinės jurisdikcijos. Tėvas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui pateikė apeliacinį skundą dėl šio sprendimo, nurodė, kad Vokietijos teismų jurisdikcija kyla iš Reglamento Nr. 2201/2003 10 ir 11 straipsnių.

    Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar šios nuostatos taikytinos, nes tėvas per Šveicarijos, t. y. trečiosios valstybės, kuriai Reglamentas Nr. 2201/2003 nėra privalomas, centrinę instituciją pradėjo vaiko grąžinimo procedūrą pagal 1980 m. Hagos konvenciją, ir ši procedūra baigėsi nesėkmingai. Todėl nacionalinis teismas nutarė Teisingumo Teismui pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą.

    Teisingumo Teismo vertinimas

    Pirma, Teisingumo Teismas nusprendė dėl Reglamento Nr. 2201/2003 10 straipsnyje numatytos specialiosios jurisdikcijos taisyklės dėl tėvų pareigų taikymo srities. Šiame straipsnyje numatyta, kad valstybės narės, kurioje vaikas iki neteisėto išvežimo ar negrąžinimo nuolat gyveno, teismai tam tikromis sąlygomis iš esmės išlaiko tarptautinę jurisdikciją.

    Dėl „neteisėto vaiko išvežimo ar negrąžinimo“, kuriuo grindžiamas Reglamento Nr. 2201/2003 10 straipsnis, Teisingumo Teismas visų pirma pažymėjo, kad šios sąvokos apibrėžtis ( 4 ) nepriklauso nuo to, ar globos teisių turėtojas, remdamasis 1980 m. Hagos konvencija, būtinai vėliau pradeda vaiko grąžinimo procedūrą.

    Be to, Reglamento Nr. 2201/2003 10 straipsnio b punkto i papunktyje, pagal kurį buvusios vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos teismai iš esmės praranda jurisdikciją, jei per vienus metus valstybėje narėje, į kurios teritoriją vaikas buvo neteisėtai išvežtas ar laikomas, nepateikiama prašymo jį grąžinti, nenurodyta, kad prašymą grąžinti reikia pateikti pagal 1980 m. Hagos konvenciją, taip pat neatmetama galimybė, kad jis galėjo būti pateiktas per trečiosios valstybės centrinę instituciją. Iš tiesų, pirma, pagal Reglamento Nr. 2201/2003 60 straipsnį 1980 m. Hagos konvencijos nuostatos neturi viršenybės prieš šio reglamento nuostatas valstybių narių tarpusavio santykiuose. Antra, prašant grąžinti vaiką neprivaloma remtis šios konvencijos nuostatomis, nes grąžinimo procedūra gali būti grindžiama kitomis taisyklėmis ar sutarčių (visų pirma – dvišalių) nuostatomis.

    Galiausiai, kadangi apie tai nieko nepasakyta Reglamente Nr. 2201/2003, negalima sutikti su tuo, kad šio reglamento 10 straipsnio taikymas priklauso nuo to, ar taikomos procesinės nuostatos, kaip antai nustatytos minėto reglamento 11 straipsnio 6 ir 7 dalyse ( 5 ); pagrindinis jų tikslas – reglamentuoti informacijos perdavimo ir pranešimo tvarką ( 6 ).

    Antra, Teisingumo Teismas, atsižvelgdamas, be kita ko, į Reglamento Nr. 2201/2003 tikslus, konstatavo, kad sąvoka „prašymas grąžinti“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 2201/2003 10 straipsnio b punkto i papunktį, neapima nei prašymo grąžinti vaiką į kitą valstybę, t. y. ne į tą valstybę narę, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta iki pat neteisėto išvežimo ar negrąžinimo, nei šios valstybės narės teismams pateikto prašymo dėl to vaiko globos.

    Galiausiai Teisingumo Teismas pažymėjo, kad iš Reglamento Nr. 2201/2003 11 straipsnio formuluotės aiškiai matyti, jog ši nuostata kartu su 1980 m. Hagos konvencija taikoma tik valstybių narių tarpusavio santykiuose. Taigi minėto reglamento 11 straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytos informavimo ir pranešimo pareigos ir 11 straipsnio 8 dalyje nurodyto sprendimo vykdytinumas netaikomi vaiko grąžinimo procedūrai, pagal minėtą konvenciją vykdomai tarp trečiosios valstybės ir valstybės narės, kurioje vaikas yra po neteisėto išvežimo ar negrąžinimo.


    ( i ) Šios bylos pavadinimas išgalvotas. Jis neatitinka jokios bylos šalies tikrojo vardo, pavardės ar pavadinimo.

    ( 1 ) 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (OL L 338, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 243).

    ( 2 ) Berno federalinę teisingumo tarnyba (Šveicarija).

    ( 3 ) Konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, pasirašyta 1980 m. spalio 25 d. Hagoje (toliau – 1980 m. Hagos konvencija).

    ( 4 ) Žr. Reglamento Nr. 2201/2003 2 straipsnio 11 punktą.

    ( 5 ) Šio reglamento 11 straipsnis papildo 1980 m. Hagos konvencijoje numatytos vaiko grąžinimo procedūros įgyvendinimą.

    ( 6 ) Tai taikoma informacijai apie sprendimą dėl negrąžinimo, priimtą pagal 1980 m. Hagos konvencijos 13 straipsnį; ją reikia pateikti valstybės narės, kurioje vaikas nuolat gyveno iki pat neteisėto išvežimo ar negrąžinimo, kompetentingam teismui.

    Top