Byla C‑760/22

FP
ir
QV
ir
IN
ir
YL
ir
VD
ir
JF
ir
OL

(Sofiyski gradski sad prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

2024 m. liepos 4 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Direktyva (ES) 2016/343 – Teisė dalyvauti nagrinėjant bylą teisme – Kaltinamojo galimybė dalyvauti savo bylos posėdžiuose per vaizdo konferenciją“

Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimas – Direktyva 2016/343 – Teisė dalyvauti nagrinėjant bylą teisme – Kaltinamojo dalyvavimas savo baudžiamosios bylos teismo posėdžiuose per vaizdo konferenciją, to aiškiai paprašius – Leistinumas – Sąlygos – Teisės į teisingą bylos nagrinėjimą užtikrinimas

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2016/343 1 straipsnis ir 8 straipsnio 1 dalis)

(žr. 26–30, 32 punktus ir rezoliucinę dalį)

Santrauka

Gavęs Sofiyski gradski sad (Sofijos miesto apylinkės teismas, Bulgarija) prašymą priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas priėmė sprendimą dėl kaltinamojo galimybės dalyvauti savo baudžiamosios bylos teismo posėdžiuose per vaizdo konferenciją.

Spetsializirana prokuratura (Specializuotoji prokuratūra, Bulgarija) kaltina FP dalyvavus nusikalstamame susivienijime, įkurtame siekiant praturtėti ir daryti su mokesčiais susijusias nusikalstamas veikas. 2021 m. spalio 12 d. jis sudalyvavo pirmajame viešame savo bylos teismo posėdyje per vaizdo konferenciją. Jis pareiškė, kad norėtų dalyvauti byloje internetu, nes gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. Jo advokatas, fiziškai dalyvavęs posėdžio salėje, nurodė, kad jo klientas yra susipažinęs su visais bylos dokumentais. Be to, per teismo posėdį bet kuris naujas dokumentas galėjo būti perduotas FP elektroniniu būdu tam, kad šis galėtų laiku susipažinti, o jo konsultacijos su advokatu galėjo būti organizuotos konfidencialiai, naudojant atskirą ryšį.

Taigi bylą nagrinėjantis baudžiamųjų bylų teismas ( 1 ) leido FP dalyvauti procese per vaizdo konferenciją, remdamasis nacionalinės teisės nuostata, numatančia galimybę organizuoti viešus teismo posėdžius nuotoliniu būdu nepaprastosios padėties metu arba ypatingos epideminės situacijos metu ir du mėnesius po jų atšaukimo ( 2 ). Tačiau ši nuostata galiojo tik iki 2022 m. gegužės 31 d. Nors iki tos dienos FP per vaizdo konferenciją realiai dalyvavo didžiojoje dalyje savo bylos teismo posėdžių, per 2022 m. birželio 13 d. posėdį teismui kilo abejonių dėl to, ar ši galimybė toliau egzistuoja pagal Bulgarijos teisę.

Nacionalinėje teisėje nesant teisinio pagrindo, aiškiai leidžiančio naudoti vaizdo konferenciją, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kilo klausimas, ar galimybė kaltinamajam dalyvauti teismo posėdžiuose naudojant šį būdą atitinka Direktyvą 2016/343 ( 3 ), visų pirma jos 8 straipsnio 1 dalį ( 4 ).

Teisingumo Teismo vertinimas

Iš pradžių Teisingumo Teismas priminė, kad iš jo jurisprudencijos išplaukia, kad, remiantis Direktyvos 2016/343 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise, kaltinamasis turi turėti galimybę asmeniškai dalyvauti teismo posėdžiuose, vykstančiuose nagrinėjant jo bylą, ir ši direktyva neįpareigoja valstybių narių nustatyti pareigos kiekvienam įtariamajam arba kaltinamajam dalyvauti nagrinėjant jo bylą teisme ( 5 ). Teisingumo Teismas taip pat pažymėjo, kad iš šios direktyvos 1 straipsnio matyti, kad ja siekiama nustatyti būtiniausias bendras taisykles dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos baudžiamajame procese aspektų ir dėl įtariamųjų ir kaltinamųjų teisės dalyvauti nagrinėjant tokias jų bylas teisme, o ne išsamiai suderinti baudžiamąjį procesą.

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Direktyvos 2016/343 8 straipsnio 1 dalyje nereglamentuotas klausimas, ar valstybės narės gali numatyti, kad kaltinamasis, to aiškiai paprašęs, gali dalyvauti savo baudžiamosios bylos teismo posėdžiuose per vaizdo konferenciją; toks klausimas yra nacionalinės teisės klausimas. Taigi šiai nuostatai neprieštarauja tai, jog kaltinamasis, to aiškiai paprašęs, gali dalyvauti savo bylos teismo posėdžiuose per vaizdo konferenciją, be to, turi būti užtikrinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

( 1 ) Iš pradžių bylą nagrinėjo Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamųjų bylų teismas, Bulgarija). Tačiau pakeitus įstatymą ir 2022 m. liepos 27 d. įsigaliojus pakeitimams, šis teismas buvo panaikintas, o kompetencija nagrinėti tam tikras jam priskirtas baudžiamąsias bylas (įskaitant dabar nagrinėjamą pagrindinę bylą) buvo perduota Sofiyski gradski sad (Sofijos miesto apylinkės teismas, Bulgarija).

( 2 ) Zakon za merkite i deystviyata po vreme na izvanrednoto polozhenie, obyaveno s reshenie na Narodnoto sabranie 13.03.2020 g. i za preodolyavane na posleditsite (Įstatymas dėl priemonių ir veiksmų esant nepaprastajai padėčiai, paskelbtai 2020 m. kovo 13 d. Nacionalinės asamblėjos sprendimu, ir jos padarinių valdymo) 6a straipsnio 2 dalis.

( 3 ) 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/343 dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo (OL L 65, 2016, p. 1).

( 4 ) Direktyvos 2016/343 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Valstybės narės užtikrina, kad įtariamieji ir kaltinamieji turėtų teisę dalyvauti nagrinėjant jų bylą teisme.“

( 5 ) Šiuo klausimu žr. 2022 m. rugsėjo 15 d. Sprendimą HN (Iš šalies išsiųstam kaltinamajam iškelta byla) (C‑420/20, EU:C:2022:679, 40 punktas) ir 2022 m. gruodžio 8 d. Sprendimą HYA ir kt. (Negalėjimas apklausti kaltinimo liudytojų) (C‑348/21, EU:C:2022:965, 34–36 punktai).