Byla C‑626/22

C. Z. ir kt.

prieš

Ilva SpA in Amministrazione Straordinaria
ir
Acciaierie d’Italia Holding SpA
ir
Acciaierie d’Italia SpA

(Tribunale di Milano prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

2024 m. birželio 25 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Aplinka – SESV 191 straipsnis – Pramoniniai išmetami teršalai – Direktyva 2010/75/ES – Taršos integruota prevencija ir kontrolė – 1, 3, 8, 11, 12, 14, 18, 21 ir 23 straipsniai – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 35 ir 37 straipsniai – Įrenginio eksploatavimo leidimo išdavimo ir persvarstymo procedūros – Aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugos priemonės – Teisė į švarią, sveiką ir tvarią aplinką“

1. Valstybės narės – Įsipareigojimai – „Res judicata“ galia – Nacionalinių teismų pareigos – Pareiga peržiūrėti teismo sprendimą, įgijusį „res judicata“ galią – Nebuvimas – Nacionalinė teismų praktika, aiškinanti nacionalinės teisės nuostatą Sąjungos teisei prieštaraujančiu būdu – Pareiga aiškinti šią nuostatą Sąjungos teisę atitinkančiu būdu – Prašymas priimti prejudicinį sprendimą dėl Sąjungos teisės išaiškinimo – Priimtinumas

   (SESV 267 straipsnis)

   (žr. 53, 54 punktus)

2. Prejudiciniai klausimai – Priimtinumas – Prašymas išaiškinti direktyvą, pateiktas nagrinėjant privačių asmenų ginčą su nacionalinės strateginės reikšmės pramonės objektu – Ginčas pagrindinėje byloje dėl specialių nuostatų, priimtų dėl minėto objekto ir patenkančių į prašyme priimti prejudicinį sprendimą nurodytos direktyvos taikymo sritį – Prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumas

   (SESV 267 straipsnis ir 288 straipsnio trečia pastraipa)

   (žr. 56–64 punktus)

3. Aplinka – Taršos integruota prevencija ir kontrolė – Direktyva 2010/75 – Įrenginio eksploatavimo leidimo išdavimas ir persvarstymas – Sąlygos – Pareiga iš anksto įvertinti įrenginio veiklos poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai

   (SESV 191 ir 192 straipsniai; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 35 ir 37 straipsniai; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75 2, 27 ir 45 konstatuojamosios dalys, 3 straipsnio 2 ir 3 punktai, 4 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalies antra pastraipa, 10–27 straipsniai, I priedas ir VII priedo 1 dalis)

   (žr. 67–95, 104, 105 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

4. Aplinka – Taršos integruota prevencija ir kontrolė – Direktyva 2010/75 – Įrenginio eksploatavimo leidimo išdavimas ir persvarstymas – Išmetamų teršalų ribinių verčių nustatymas – Atsižvelgimas į kenksmingas medžiagas, kurias gali išmesti atitinkamas įrenginys – Apimtis

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75 15 konstatuojamoji dalis, 3 straipsnio 6 punktas, 12 straipsnio 1 dalies f punktas, 14 straipsnio 1 dalies a punktas, 18 straipsnis ir 21 straipsnio 5 dalies a punktas)

   (žr. 109–122 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

5. Aplinka – Taršos integruota prevencija ir kontrolė – Direktyva 2010/75 – Įrenginio eksploatavimo leidimas – Įrenginio suderinimo su šiame leidime numatytomis aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugos priemonėmis terminas – Nacionalinis teisinis reglamentavimas, kuriuo šis terminas pratęsiamas pakartotinai – Neleistinumas didelio ir reikšmingo pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai atveju

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75 43 konstatuojamoji dalis, 8 straipsnio 1 ir 2 dalys, 13 straipsnio 5 dalis, 21 straipsnio 3 dalis ir 82 straipsnio 1 dalis)

   (žr. 125–128, 130–132 punktus, rezoliucinės dalies 3 punktą)

Santrauka

Gavęs Tribunale di Milano (Milano teismas, Italija) prašymą priimti prejudicinį sprendimą, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) paaiškino leidimo eksploatuoti įrenginį sąlygas pagal Direktyvą 2010/75 dėl pramoninių išmetamų teršalų ( 1 ).

Metalurgijos gamykla Ilva (toliau – Ilva gamykla) yra Taranto savivaldybėje (Italija) ir eksploatuojama remiantis 2011 m. išduotu „integruotu aplinkosaugos leidimu“.

Nepaisant 2012 m. taikyto arešto, šiai gamyklai buvo leista tęsti gamybos veiklą 36 mėnesių laikotarpiu pagal specialias leidžiančias nukrypti nuostatas, su sąlyga, kad bus laikomasi aplinkosaugos ir sveikatos priemonių plano. Galutinė šio plano laikymosi data buvo nukelta kelis kartus bendram kelerių metų laikotarpiui, nors aptariama veikla kėlė didelį ir reikšmingą pavojų aplinkai ir aplinkui gyvenančių žmonių sveikatai.

Šiomis aplinkybėmis ieškovai, kurie teigia ginantys maždaug 300000 Taranto ir gretimų savivaldybių gyventojų teises, kreipėsi į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą su kolektyviniu ieškiniu; juo, be kita ko, siekė, kad būtų nutraukta Ilva gamyklos arba tam tikrų jos dalių eksploatacija dėl taršos, kurią kelia jos išmetami pramoniniai teršalai, ir žalos, kurią ši tarša daro žmonių sveikatai.

Kadangi Italijos teisinis reglamentavimas leidimo pramoninei veiklai išdavimo ar persvarstymo nesieja su išankstiniu įrenginio poveikio žmonių sveikatai įvertinimu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nutarė kreiptis į Teisingumo Teismą dėl tokio vertinimo būtinumo, kompetentingų institucijų nagrinėjimo apimties ir įrenginį eksploatuojančiam ūkio subjektui nustatyto termino išduotame leidime nurodytoms sąlygoms įvykdyti.

Teisingumo Teismo vertinimas

Pirma, kiek tai susiję su būtinumu atlikti vertinimą, apimantį atitinkamo įrenginio veiklos poveikį žmonių sveikatai, Teisingumo Teismas priminė, kad aplinkos kokybės apsauga ir gerinimas, taip pat žmonių sveikatos apsauga yra dvi glaudžiai susijusios Sąjungos aplinkos politikos sudedamosios dalys. Nustatydama taisykles, reglamentuojančias integruotą taršos, kurią sukelia pramoninė veikla, prevenciją ir kontrolę, Direktyva 2010/75 sukonkretina Sąjungos įsipareigojimus aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugos srityje, kylančius, be kita ko, iš SESV 191 straipsnio, taip prisidėdama prie kiekvieno asmens teisės gyventi jo sveikatai nekenksmingoje ir gerovę užtikrinančioje aplinkoje išsaugojimo. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas pateikė nuorodą į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 35 ir 37 straipsnius ir konstatavo glaudų aplinkos apsaugos ir žmonių sveikatos apsaugos ryšį.

Tarp šioje direktyvoje numatytų leidimo eksploatuoti sąlygų yra įrenginį eksploatuojančio ūkio subjekto pareiga imtis visų tinkamų „taršos“ prevencijos priemonių ir teršalų išmetimo į aplinką stebėsenos priemonių. Šis ūkio subjektas taip pat turi įsitikinti, kad jo įrenginys nesukelia „didelės taršos“. Be to, leidimo sąlygos persvarstomos, kai tai pateisinama dėl įrenginio keliamos „taršos“. Šio persvarstymo periodiškumas turi atitikti įrenginio dydį ir pobūdį; turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į vietos, kurioje vykdoma pramoninė veikla, ypatumus, ypač į gyvenamųjų pastatų artumą.

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas pažymėjo, kad Direktyvoje 2010/75 paminėta sąvoka „tarša“ apima žalą, kuri daroma arba gali būti daroma tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai. Be to, šį glaudų aplinkos kokybės ir žmonių sveikatos apsaugos ryšį patvirtina ne tik Sąjungos pirminės teisės nuostatos, bet ir įvairios Direktyvos 2010/75 nuostatos, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Būtent dėl Ilva gamyklos keliamos taršos šis teismas, remdamasis iš šios gamyklos išmetamų teršalų poveikiu aplinkai ir žmonių sveikatai, konstatavo pareiškėjų teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą pažeidimą ( 2 ).

Iš to matyti, kad įrenginį, kuriam taikoma Direktyva 2010/75, eksploatuojantis ūkio subjektas prašyme išduoti leidimą turi pateikti tinkamą informaciją apie savo įrenginio išmetamų teršalų kiekius ir vėliau per visą eksploatavimo laikotarpį užtikrinti, kad būtų laikomasi šioje direktyvoje numatytų pareigų ir priemonių, atlikdamas nuolatinį įrenginio veiklos poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimą.

Be to, kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos turi numatyti, kad toks vertinimas yra eksploatavimo leidimų išdavimo ir persvarstymo procedūrų sudedamoji dalis ir išankstinė tokių leidimų išdavimo ar persvarstymo sąlyga. Jeigu atliekant tokį vertinimą gaunami rezultatai, rodantys, kad didelės gyventojų, kuriems poveikį daro išmetami teršalai, dalies sveikatai kyla nepriimtinas pavojus, atitinkamas leidimas turi būti greitai peržiūrėtas. Nagrinėjamu atveju, išduodant aptariamus aplinkosaugos leidimus, iš Ilva gamyklos išmetamų teršiančių medžiagų, t. y. kietųjų dalelių KD2,5 ir KD10, vario, gyvsidabrio ir naftaleno iš pasklidosios taršos šaltinių, poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai nebuvo įvertintas.

Antra, dėl vertinimo, kurį turi atlikti kompetentingos institucijos, apimties pažymėtina, kad jos, be numatomų teršalų, kiek tai susiję su atitinkamos pramoninės veiklos pobūdžiu ir rūšimi, turi atsižvelgti į visus teršalus, kurie moksliškai pripažinti kenksmingais ir gali būti išmetami iš atitinkamo įrenginio dideliais kiekiais, atkreipdamos dėmesį į jų pobūdį ir galimybę pernešti taršą iš vienos terpės į kitą. Pagal prevencijos principą teršalų, kuriuos gali būti leista išmesti, kiekio nustatymas turi būti siejamas su atitinkamų medžiagų kenksmingumo laipsniu.

Todėl įrenginį eksploatuojantis ūkio subjektas privalo prašyme išduoti eksploatavimo leidimą pateikti informaciją apie teršalų, kurie gali būti išmetami iš šio įrenginio, pobūdį, kiekį ir galimą neigiamą poveikį, kad kompetentingos institucijos galėtų nustatyti šių išmetamų teršalų ribines vertes, išskyrus teršalus, kurie dėl savo pobūdžio ar kiekio negali kelti pavojaus aplinkai ar žmonių sveikatai.

Leidimo persvarstymo procedūra negali apsiriboti ribinių verčių nustatymu tik teršalams, kurių išmetimas buvo numatomas ir į kurį buvo atsižvelgta per pirminę leidimo išdavimo procedūrą. Reikia atsižvelgti į eksploatuojant atitinkamą įrenginį įgytą patirtį, taigi ir į faktiškai konstatuotą teršalų išmetimą. Jeigu tam, kad aplinkos kokybės normų būtų laikomasi, atitinkamam įrenginiui turi būti nustatytos griežtesnės išmetamų teršalų ribinės vertės, leidimas turi būti papildytas papildomomis priemonėmis, nedarant poveikio kitoms priemonėms, kurių galima imtis minėtoms normoms įvykdyti.

Trečia, dėl įrenginį eksploatuojančiam ūkio subjektui nustatyto termino pradėti laikytis eksploatavimo leidimo Teisingumo Teismas pirmiausia nurodė, kad, kiek tai susiję su įrenginiais, kaip antai Ilva gamykla, kompetentingos nacionalinės institucijos pagal Direktyvą 2010/75 turėjo iki 2016 m. vasario 28 d. pritaikyti leidimo sąlygas prie naujų prieinamų technologijų. Pažeidus leidimo eksploatuoti įrenginį sąlygas, valstybės narės pagal šią direktyvą turi imtis priemonių, būtinų tam, kad nedelsiant būtų užtikrintas šių sąlygų laikymasis.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad Direktyvai 2010/75 prieštarauja nacionalinis teisinis reglamentavimas, pagal kurį įrenginį eksploatuojančiam ūkio subjektui nustatytas terminas aplinkos ir sveikatos apsaugos priemonėms, numatytoms leidime eksploatuoti šį įrenginį, įgyvendinti ne kartą buvo pratęsiamas, nors buvo konstatuotas didelis ir reikšmingas pavojus aplinkai ir žmonių sveikatai. Jis pridūrė, kad tais atvejais, kai veikla kelia tokį pavojų, atitinkamo įrenginio eksploatacija pagal šią direktyvą sustabdoma.

( 1 ) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010, p. 17).

( 2 ) 2019 m. sausio 24 d. EŽTT sprendimas Cordella ir kiti prieš Italiją, CE:ECHR:2019:0124JUD005441413.