This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62022CJ0601
2024 m. liepos 11 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas.
Umweltverband WWF Österreich ir kt. prieš Amt der Tiroler Landesregierung.
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Galiojimas ir aiškinimas – Natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsauga – Direktyva 92/43/EEB – 12 straipsnio 1 dalis – Griežtos gyvūnų rūšių apsaugos sistema – IV priedas – Canis lupus (vilkas) – Vienodas požiūris į valstybes nares – 16 straipsnio 1 dalis – Nacionalinis leidimas sumedžioti canis lupus rūšies laukinį gyvūną – Atitinkamos rūšies populiacijų apsaugos būklės vertinimas – Geografinė taikymo sritis – Žalos nustatymas – Alternatyvus priimtinas sprendimas.
Byla C-601/22.
2024 m. liepos 11 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas.
Umweltverband WWF Österreich ir kt. prieš Amt der Tiroler Landesregierung.
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Galiojimas ir aiškinimas – Natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsauga – Direktyva 92/43/EEB – 12 straipsnio 1 dalis – Griežtos gyvūnų rūšių apsaugos sistema – IV priedas – Canis lupus (vilkas) – Vienodas požiūris į valstybes nares – 16 straipsnio 1 dalis – Nacionalinis leidimas sumedžioti canis lupus rūšies laukinį gyvūną – Atitinkamos rūšies populiacijų apsaugos būklės vertinimas – Geografinė taikymo sritis – Žalos nustatymas – Alternatyvus priimtinas sprendimas.
Byla C-601/22.
ECLI identifier: ECLI:EU:C:2024:595
Byla C-601/22
Umweltverband WWF Österreich
ir
ÖKOBÜRO - Allianz der Umweltbewegung
ir
Naturschutzbund Österreich
ir
Umweltdachverband
ir
Wiener Tierschutzverein
prieš
Tiroler Landesregierung
(Landesverwaltungsgericht Tirol prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
2024 m. liepos 11 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Galiojimas ir aiškinimas – Natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsauga – Direktyva 92/43/EEB – 12 straipsnio 1 dalis – Griežtos gyvūnų rūšių apsaugos sistema – IV priedas – Canis lupus (vilkas) – Vienodas požiūris į valstybes nares – 16 straipsnio 1 dalis – Nacionalinis leidimas sumedžioti canis lupus rūšies laukinį gyvūną – Atitinkamos rūšies populiacijų apsaugos būklės vertinimas – Geografinė taikymo sritis – Žalos nustatymas – Alternatyvus priimtinas sprendimas“
Aplinka – Natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsauga – Direktyva 92/43/EEB – Griežta į IV priedo a dalį įrašytų gyvūnų rūšių apsauga – Griežta „canis lupus“ apsauga – Išimtis, susijusi su vilkų populiacijomis, esančiomis tam tikrų minėtame priede išvardytų valstybių narių teritorijoje – Vilkų populiacija Austrijoje, kuriai ši išimtis netaikoma – Galiojimas atsižvelgiant į valstybių narių lygybės principą
(SESV 4 straipsnio 2 dalis; Tarybos direktyvos 92/43 12 straipsnio 1 dalis ir IV priedas)
(žr. 32–39, 42–46 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)
Prejudiciniai klausimai – Galiojimo vertinimas – Prašymas pripažinti Sąjungos institucijos neveikimą – Nepriimtinumas
(Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 265 ir 267 straipsniai)
(žr. 41 punktą)
Aplinka – Natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsauga – Direktyva 92/43/EEB – Griežta į IV priedo a dalį įrašytų gyvūnų rūšių apsauga – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Sąlygos – Palankios atitinkamų rūšių populiacijų apsaugos būklės išlaikymas – Šių rūšių populiacijų apsaugos būklės vertinimas – Atsižvelgimas į vietos ir nacionalinį lygmenį, ir tam tikrais atvejais į tarpvalstybinį lygmenį
(SESV 191 straipsnio 2 dalis; Tarybos direktyvos 92/43 1 straipsnio i punktas, 12–14 straipsniai, 15 straipsnio a ir b punktai ir 16 straipsnio 1 dalis)
(žr. 49–66 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)
Aplinka – Natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsauga – Direktyva 92/43 – Griežta į IV priedo a dalį įrašytų gyvūnų rūšių apsauga – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Didelės žalos, ypač pasėliams, naminiams gyvuliams, miškams, žūklės plotams, vandenims ir kitoms nuosavybės rūšims prevencija – „Didelės žalos“ sąvoka – Būsima netiesioginė žala, kuri nepriskirtina gyvūnų rūšių individams, kuriems taikoma nukrypti leidžianti nuostata – Išimtis
(Tarybos direktyvos 92/43 12 straipsnis, 16 straipsnio 1 dalies b punktas ir IV priedo a punktas)
(žr. 69–75 punktus ir rezoliucinės dalies 3 punktą)
Aplinka – Natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsauga – Direktyva 92/43 – Griežta į IV priedo a dalį įrašytų gyvūnų rūšių apsauga – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Sąlygos – Kitos tinkamos alternatyvos nebuvimas – Kompetentingų nacionalinių institucijų vertinimas – Atsižvelgimas į galimo sprendimo ekonomines pasekmes – Ribos – Suderinimas su bendruoju tikslu palaikyti ar atkurti palankią atitinkamos gyvūnų rūšies apsaugos būklę
(Tarybos direktyvos 92/43 2 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis ir 16 straipsnio 1 dalis)
(žr. 78–86 punktus ir rezoliucinės dalies 4 punktą)
Santrauka
Gavęs Landesverwaltungsgericht Tirol (Tirolio federalinės žemės administracinis teismas, Austrija) prašymą priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas, pirma, patvirtino Buveinių direktyvos ( 1 ) 12 straipsnio ir IV priedo, kuriuose įtvirtinta griežtos tam tikrų gyvūnų rūšių apsaugos sistema, galiojimą ir, antra, patikslino nuo šios apsaugos nukrypstančios sistemos, numatytos tos pačios direktyvos 16 straipsnyje, taikymo sąlygas.
2022 m. paaiškėjo, kad vienas canis lupus (vilkas) rūšies laukinių gyvūnų individas kelis kartus užpuolė avis Tirolio federalinėje žemėje. Manydama, kad šis vilkas kelia didelį pavojų ganomiems gyvuliams ir žemės ūkio pasėliams, Tiroler Landesregierung (Tirolio federalinės žemės vyriausybė, Austrija) leido sumedžioti minėtą vilką ir netaikyti griežtos apsaugos, kuri taikoma šiai gyvūnų rūšiai pagal Buveinių direktyvos 12 straipsnį ir IV priedą.
Šiomis aplinkybėmis kelios gyvūnų ir aplinkos apsaugos organizacijos pateikė skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, teigdamos, kad sprendimas sumedžioti neatitinka šios direktyvos 16 straipsnyje numatytų nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo sąlygų.
Manydamas, kad vilkų populiacija Austrijoje nuo Buveinių direktyvos įsigaliojimo išaugo, šis teismas kėlė klausimą, pirma, dėl šios direktyvos 12 straipsnio 1 dalies, siejamos su jos IV priedu, galiojimo atsižvelgiant į valstybių narių lygybės principą, nes šiame priede tam tikroms kitų valstybių narių teritorijoje esančioms vilkų populiacijoms netaikoma šios direktyvos 12 straipsnyje nustatyta griežtos apsaugos sistema, tačiau nedaroma išimties dėl vilkų populiacijos Austrijoje. Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui taip pat kyla klausimas dėl nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo nuo šios griežtos apsaugos pagal tos pačios direktyvos 16 straipsnį sąlygų.
Teisingumo Teismo vertinimas
Pirma, Teisingumo Teismas priminė, kad Sąjungos akto galiojimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į Sąjungos teisės aktų leidėjo turimą informaciją priimant nagrinėjamą teisės aktą. Nagrinėjamu atveju 1995 m. sausio 1 d. įstodama į Sąjungą Austrijos Respublika neprašė jokios išlygos dėl jos teritorijoje esančių vilkų populiacijos įtraukimo į Buveinių direktyvos IV priedą ir nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad jos padėtis buvo panaši į kitų valstybių narių, kurių vilkų populiacija tą pačią dieną nebuvo griežtai saugoma, padėtį.
Be to, palanki vilkų populiacijos raida Austrijos teritorijoje nuo šio įstojimo tiksliai atitinka vieną iš Buveinių direktyva siekiamų tikslų ir į ją galima atsižvelgti siekiant pritaikyti šį sudėtingą techninį pagrindą, kuris kinta. Šiuo klausimu, nors pagal Buveinių direktyvą leidžiama jos IV priedą suderinti su technikos ir mokslo pažanga ( 2 ) ir net darant prielaidą, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas privalėjo imtis atitinkamų veiksmų, kad vilkų populiacijai Austrijoje būtų taikoma griežtos apsaugos sistema, galimas minėto teisės aktų leidėjo neveikimas įgyvendinant prašymo priimti prejudicinį sprendimą procedūrą negali būti minėtos direktyvos 12 straipsnio, siejamo su jos IV priedu, negaliojimo pagrindas.
Bet kuriuo atveju vilkams taikoma griežta apsauga pagal Berno konvenciją dėl Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos ( 3 ), kurios šalis yra Sąjunga ir kuri jai privaloma pagal tarptautinę teisę. Be to, kadangi Buveinių direktyva siekiama atkurti ir palaikyti palankią natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros rūšių apsaugos būklę, šios direktyvos 12 straipsnyje numatyta apsauga taikoma net tokią apsaugos būklę pasiekusioms rūšims, kurios turi būti apsaugotos nuo bet kokio šios būklės pablogėjimo.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad nėra įrodymų, galinčių turėti įtakos Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies, siejamos su jos IV priedu, galiojimui.
Antra, dėl leidimo nukrypti nuo Buveinių direktyvoje nustatytos griežtos apsaugos sistemos sąlygų Teisingumo Teismas visų pirma priminė, kad pagal šios direktyvos 16 straipsnio 1 dalį valstybėms narėms leidžiama nuo jos nukrypti, jeigu ši nukrypti leidžianti nuostata netrukdo palaikyti atitinkamos rūšies populiacijų palankios apsaugos būklės jų natūralaus paplitimo areale.
Šiuo klausimu kompetentinga nacionalinė institucija turi nustatyti, pirma, atitinkamų rūšių populiacijų apsaugos būklę ir, antra, poveikį, kurį ši nukrypti leidžianti nuostata gali jai daryti. Šiais dviem etapais atliekamas vertinimas pirmiausia ir neišvengiamai turi būti atliekamas vietos ir nacionaliniu lygmenimis, kur nukrypti leidžiančios nuostatos pasekmės paprastai bus labiausiai juntamos. Tik tuomet, jei atitinkamos gyvūnų rūšies apsaugos būklė yra palanki vietos ir nacionaliniu lygmenimis ir jei turimi duomenys suteikia tam pagrindo, vertinimą galima svarstyti tarpvalstybiniu lygmeniu.
Pagal Buveinių direktyvos 16 straipsnio 1 dalies b punktą leidžiama taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas siekiant „išvengti didelės žalos, ypač pasėliams, naminiams gyvuliams, miškams, žūklės plotams, vandenims ir kitoms nuosavybės rūšims“. Nors pagal šią nuostatą nereikalaujama, kad prieš priimant nukrypti leidžiančias priemones būtų padaryta didelė žala, ši žala negali būti vien hipotetinė ir bent jau didžiąja dalimi turi būti priskiriama gyvūnų rūšiai, kuriai taikoma nukrypti leidžianti nuostata. Iš to matyti, kad, atsižvelgiant į priežastinį ryšį, kuris turi egzistuoti tarp, viena vertus, leidimo taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą ir, kita vertus, šios gyvūnų rūšies padarytos žalos, sąvoka „didelė žala“, kaip ji suprantama pagal minėtą nuostatą, neapima netiesioginės žalos, atsiradusios ne dėl atitinkamos gyvūnų rūšies individo.
Galiausiai nukrypti leidžianti nuostata pagal Buveinių direktyvos 16 straipsnį reiškia, kad nėra kitos priimtinos alternatyvos, leidžiančios pasiekti tikslus, kuriais grindžiama nukrypti leidžianti nuostata. Taigi pagal šią sąlygą, kuri yra konkreti proporcingumo principo išraiška, reikalaujama suderinti visus nagrinėjamus interesus ir kriterijus, kuriais reikia vadovautis, kaip antai susijusius ekologinius, ekonominius ir socialinius pranašumus ir trūkumus. Šiuo tikslu kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos turi išnagrinėti galimybę imtis nemirtinų prevencinių priemonių, kurias sudaro, be kita ko, prevencinės bandą saugančios priemonės ir priemonės, skirtos, jei įmanoma, pritaikyti konfliktus sukeliančią žmogaus praktiką, siekiant skatinti vilkų populiacijos, bandų ir gyvulių sambūvio kultūrą.
Nustatydamos kitą priimtiną sprendimą šios institucijos, remdamosi patikimiausiomis turimomis mokslo ir technikos žiniomis, turi įvertinti kitus galimus sprendimus, atsižvelgdamos, be kita ko, į jų ekonominį poveikį, kuris nėra lemiamas, ir palyginti juos su bendru tikslu palaikyti ar atkurti palankią atitinkamos gyvūnų rūšies apsaugos būklę.
( 1 ) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7; toliau – Buveinių direktyva).
( 2 ) Buveinių direktyvos 19 straipsnis.
( 3 ) Konvencija dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos, pasirašyta 1979 m. rugsėjo 19 d. Berne (OL L 38, 1982, p. 3).