Byla C‑301/22

Peter Sweetman

prieš

An Bord Pleanála
ir
Ireland ir Attorney General

(High Court (Airija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

2024 m. balandžio 25 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Aplinka – Direktyva 2000/60/EB – Europos Sąjungos veiksmų vandens politikos srityje sistema – 4 straipsnio 1 dalies a punktas – Su paviršiniais vandenimis susiję aplinkos tikslai – Valstybių narių pareiga neišduoti leidimo dėl planuojamos veiklos projekto, dėl kurio gali suprastėti paviršinio vandens telkinio būklė – 5 straipsnis ir II priedas – Paviršinių vandens telkinių tipų apibūdinimas – 8 straipsnis ir V priedas – Paviršinių vandens telkinių būklės klasifikavimas – 11 straipsnis – Priemonių programa – Vandens ėmimo iš mažesnio nei 0,5 km2 ploto ežero projektas“

1. Aplinka – Sąjungos politika vandens srityje – Direktyva 2000/60 – Paviršinio vandens telkinių tipui būdingų etaloninių sąlygų nustatymas – Apimtis – Maži ežerai – Netaikymas

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60 5 straipsnio 1 dalies pirma įtrauka ir II priedas)

   (žr. 26–31 punktai ir 41 punktas, 1 rezoliucinė dalis)

2. Aplinka – Sąjungos politika vandens srityje – Direktyva 2000/60 – Pareiga parengti paviršinio vandens būklės monitoringo programas – Apimtis – Maži ežerai – Netaikymas

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60 8 straipsnis ir II ir V priedai)

   (žr. 32–41 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

3. Aplinka – Sąjungos politika vandens srityje – Direktyva 2000/60 – Su paviršiniais vandenimis susiję aplinkos tikslai – Pareiga įgyvendinti būtinas priemones, siekiant pagerinti paviršinio vandens telkinių būklę ir neleisti jai prastėti – Prašymas išduoti leidimą dėl planuojamos veiklos projekto, galinčio paveikti mažo paviršiaus ploto ežerą – Kompetentingų institucijų pareiga įvertinti tokio projekto poveikį kitiems paviršinio vandens telkiniams – Apimtis

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60 4 straipsnio 1 dalies a punktas)

   (žr. 45, 48–61, 69 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

4. Aplinka – Sąjungos politika vandens srityje – Direktyva 2000/60 – Su paviršiniais vandenimis susiję aplinkos tikslai – Pareiga įgyvendinti būtinas priemones, siekiant pagerinti paviršinio vandens telkinių būklę ir neleisti jai prastėti – Prašymas išduoti leidimą dėl planuojamos veiklos projekto, galinčio paveikti mažo paviršiaus ploto ežerą – Kompetentingų institucijų pareiga užtikrinti, kad projektas atitiktų konkrečiam upės baseino rajonui parengtą priemonių programą – Apimtis

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60 4 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktis ir 11 straipsnis)

   (žr. 62–69 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

Santrauka

Gavęs High Court (Aukštasis teismas, Airija) prašymą priimti prejudicinį sprendimą, Teisingumo Teismas patikslino valstybėms narėms pagal Direktyvą 2000/60 ( 1 ) tenkančias aplinkos apsaugos pareigas, susijusias su mažo paviršiaus ploto ežerais jų teritorijoje.

2018 m. liepos mėn. An Bord Pleanála (Teritorijų planavimo agentūra, Airija) patvirtino plėtros projektą, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas iš Golvėjaus grafystėje (Airija) ežero, kurio paviršiaus plotas – 0,083 km2, imti gėlą vandenį.

2021 m. sausio 15 d. sprendimu Aukštasis teismas panaikino šį sprendimą išduoti leidimą, motyvuodamas tuo, kad Environmental Protection Agency (Airijos aplinkos apsaugos agentūra, toliau – EPA) neklasifikavo nagrinėjamo ežero ekologinės būklės, kaip to reikalaujama pagal Direktyvą 2000/60.

Paskelbus šį sprendimą, viena iš proceso Aukštajame teisme šalių paprašė EPA pateikti nuomonę. Atsakydama ji nusprendė, kad nagrinėjamas ežeras nėra vandens telkinys, kuriam taikoma Direktyva 2000/60.

Manydamas, kad ši pozicija gali turėti įtakos bylos baigčiai, Aukštasis teismas nusprendė ją atnaujinti ir kreiptis į Teisingumo Teismą dėl valstybių narių pareigų pagal Direktyvą 2000/60, kiek tai susiję su mažo paviršiaus ploto ežerų būklės apibūdinimu ir klasifikavimu, taip pat dėl leidimo išdavimo sąlygų projektui, galinčiam paveikti mažo paviršiaus ploto ežerą, kuris nebuvo nei apibūdintas, nei klasifikuotas pagal šią direktyvą.

Teisingumo Teismo vertinimas

Pirma, dėl valstybių narių pareigos apibūdinti ežerus ir klasifikuoti jų ekologinę būklę Teisingumo Teismas priminė, kad, siekiant užtikrinti geros paviršinio vandens būklės išsaugojimą ar atkūrimą, Direktyvoje 2000/60 numatytos nuostatos, kuriomis nustatomas sudėtingas, iš kelių detaliai reglamentuotų etapų susidedantis procesas, kad valstybėms narėms būtų sudaryta galimybė įgyvendinti būtinas priemones, atsižvelgiant į jų teritorijose esančių identifikuotų vandens telkinių ypatumus ir charakteristikas.

Konkrečiau kalbant apie valstybių narių pareigą apibūdinti jų teritorijoje esančius ežerus, Direktyvos 2000/60 5 straipsnyje reikalaujama, kad būtų atlikta kiekvieno upės baseino rajono charakteristikų analizė pagal tos pačios direktyvos II priede pateiktas technines specifikacijas. Iš šio priedo teksto aiškiai matyti, kad jame numatyta pareiga nustatyti paviršinio vandens telkinių tipams būdingas etalonines sąlygas neapima ežerų, kurių plotas mažesnis nei 0,5 km2.

Kadangi valstybės narės neprivalo pagal Direktyvos 2000/60 5 straipsnį ir II priedą apibūdinti ežerų, kurių plotas mažesnis nei 0,5 km2, tai logiškai reiškia, kad jos neprivalo klasifikuoti tokių ežerų ekologinės būklės pagal šios direktyvos 8 straipsnį ir V priedą. Šį aiškinimą, be kita ko, patvirtina kartu aiškinami Direktyvos 2000/60 II ir V priedai.

Vis dėlto šios išvados netrukdo valstybėms narėms, kurios mano esant tikslinga tam tikrų rūšių ežerų, kurių plotas mažesnis nei 0,5 km2, tipams nustatyti Direktyvoje 2000/60 įtvirtintus apibūdinimo ir klasifikavimo įpareigojimus.

Antra, dėl nacionalinėms valdžios institucijoms tenkančių pareigų išduodant leidimą dėl planuojamos veiklos projekto, galinčio paveikti mažo paviršiaus ploto ežerą, kurio ekologinė būklė nebuvo nei apibūdinta, nei klasifikuota, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad Direktyvos 2000/60 4 straipsnyje numatytos pareigos neleisti prastėti paviršinio vandens telkinių būklei ir ją pagerinti taip pat neapima ežerų, kurių plotas mažesnis nei 0,5 km2 ir kurių valstybės narės nesujungė į grupes pagal šią direktyvą, remiantis šiuo tikslu II priede numatyta savybe.

Iš tiesų su Direktyvos 2000/60 struktūra ir ypač su joje nustatyto proceso sudėtingumu būtų nesuderinama tai, kad privalomas šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkos apsaugos tikslų pobūdis taip pat būtų susijęs su paviršinio vandens telkiniais, kurie nebuvo ir neprivalo būti apibūdinti ar klasifikuoti, nors jų paskirtis – sudaryti sąlygas gauti duomenis, būtinus minėtiems tikslams pasiekti.

Kadangi pagrindinėje byloje nagrinėjamas ežeras yra tiesiogiai susijęs su specialia saugoma teritorija, Kilkirano įlanka ir salomis dėl tiesioginės sąsajos su potvyniais ir atoslūgiais, Teisingumo Teismas pabrėžė, kad pagal Direktyvos 2000/60 4 straipsnį su sąlyga, kad nesuteikta išimtis, valstybės narės kompetentinga institucija privalo neišduoti projekto leidimo, jeigu dėl jo poveikio ežerui, kurio plotas mažesnis nei 0,5 km2, gali suprastėti kito paviršinio vandens telkinio būklė, kai vandens telkinys turėjo būti apibūdintas pagal Direktyvą 2000/60 arba jeigu dėl tokio projekto trukdoma pasiekti gerą paviršinio vandens būklę arba gerą ekologinį potencialą ir gerą tokio vandens cheminę būklę.

Be to, kompetentinga institucija taip pat turi patikrinti, ar nagrinėjamo projekto įgyvendinimas yra suderinamas su priemonėmis, įgyvendintomis pagal programą, pagal Direktyvos 2000/60 11 straipsnį parengtą konkrečiam upės baseino rajonui, kad būtų pasiekti šios direktyvos tikslai. Iš tiesų iš šios nuostatos formuluotės matyti, kad priemonių programos taikymo sritis apima ne tik paviršinio vandens telkinių „tipus“, apibūdintus įgyvendinant Direktyvos 2000/60 5 straipsnį ir II priedą.

Konkrečiai kalbant, pagal Direktyvos 2000/60 11 straipsnio 3 dalies c punktą „pagrindinės priemonės“, kurios turi būti įtrauktos į kiekvieną priemonių programą ir turi sudaryti būtiniausius reikalavimus, kurių reikia laikytis, turi apimti priemones, skatinančias taupų ir subalansuotą vandens naudojimą, nepakenkiant 4 straipsnyje nurodytiems tikslams.

Atsižvelgiant į tai, kad mažo paviršinio vandens vieneto kokybė gali turėti įtakos kito didesnio vieneto kokybei, šiomis aplinkybėmis gali būti reikalinga paviršinio vandens telkiniams priklausančio vandens, kuris, kaip pagrindinėje byloje nagrinėjamas ežeras, nebuvo ir nebūtinai turėjo būti apibūdintas pagal Direktyvą 2000/60, apsauga. Dėl tos pačios priežasties minėtiems mažo paviršiaus ploto paviršinio vandens telkiniams gali prireikti taikyti vandens ėmimo kontrolės priemones, nurodytas Direktyvos 2000/60 11 straipsnio 3 dalies e punkte ir jos VI priedo B dalies viiii punkte.

( 1 ) 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000, p. 1).