Byla C‑281/22

G. K. ir kt.

(Oberlandesgericht Wien pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

2023 m. gruodžio 21 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Europos prokuratūra – Reglamentas (ES) 2017/1939 – 31 straipsnis – Tarpvalstybiniai tyrimai – Teismo leidimas – Kontrolės apimtis – 32 straipsnis – Pavestų priemonių vykdymas“

Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Europos prokuratūra – Reglamentas 2017/1939 – Tyrimo priemonės ir kitos priemonės – Tarpvalstybiniai tyrimai – Pavesta tyrimo priemonė, kuriai taikyti pagal padedančio Europos deleguotojo prokuroro valstybės narės teisę reikalingas teismo leidimas – Teisminės kontrolės apimtis – Su priemonės vykdymu susiję aspektai – Padedančio Europos deleguotojo prokuroro valstybėje narėje atliekama kontrolė – Su priemonės pagrindimu ir patvirtinimu susiję aspektai – Atitinkamo asmens pagrindinių teisių didelis suvaržymas – Bylą tiriančio Europos deleguotojo prokuroro valstybėje narėje atliekama kontrolė

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija; Tarybos reglamento 2017/1939 12, 14, 20, 60 konstatuojamosios dalys, 31 ir 32 straipsniai)

(žr. 53–55, 64, 65, 67–73, 75, 78 punktus ir rezoliucinę dalį)

Santrauka

Europos prokuratūra per Europos deleguotąjį prokurorą Vokietijoje atlieka ikiteisminį tyrimą dėl G. K., S. L. ir B. O. D. GmbH, kurie įtariami pateikę klaidingas muitinės deklaracijas ir taip padarę maždaug 1295000 EUR žalą Sąjungos finansiniams interesams.

Atlikdama tyrimą Vokietijoje, Europos prokuratūra manė esant būtina surinkti įrodymus kitose valstybėse narėse, tarp kurių yra ir Austrija. Šiuo tikslu bylą tiriantis Vokietijos Europos deleguotasis prokuroras pavedė ( 1 ) Austrijos padedančiam Europos deleguotajam prokurorui atlikti kaltinamųjų turto Austrijoje kratą ir poėmį. 2021 m. lapkričio 9 d. šis prokuroras nurodė atlikti kratą ir poėmį B. O. D. ir jos patronuojančiosios bendrovės komercinėse patalpose, taip pat G. K. ir S. L. namuose; visos šios patalpos yra Austrijoje. Jis taip pat paprašė kompetentingų Austrijos teismų leidimo taikyti šias priemones ( 2 ). Gavus šiuos leidimus, nurodytos priemonės buvo įvykdytos.

2021 m. gruodžio 1 d. G. K., B. O. D. ir S. L. Oberlandesgericht Wien (Vienos aukštesnysis apygardos teismas, Austrija), t. y. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme, pareiškė ieškinius dėl Austrijos teismų sprendimų leisti taikyti nagrinėjamas priemones. Jie, be kita ko, ginčijo jiems skirtų tyrimo priemonių pagrindimą.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar tuo atveju, kai pavestai tyrimo priemonei taikyti reikalaujama gauti teismo leidimą padedančio Europos deleguotojo prokuroro valstybėje narėje, šią priemonę turi nagrinėti šios valstybės narės teismas, atsižvelgdamas į visas toje valstybėje narėje numatytas formą ir turinį reglamentuojančias taisykles.

Sprendime Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) patikslino kontrolės, kurią gali vykdyti teismai, gavę padedančio Europos deleguotojo prokuroro prašymą leisti taikyti pavestą tyrimo priemonę, apimtį.

Teisingumo Teismo vertinimas

Pirmiausia Teisingumo Teismas pažymėjo, kad nors Reglamento 2017/1939 31 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, jog tuo atveju, kai pagal padedančio Europos deleguotojo prokuroro valstybės narės teisę reikalaujama teismo leidimo taikyti pavestą tyrimo priemonę, jis turi gauti tokį leidimą pagal tos valstybės narės teisę, šio reglamento 31 ir 32 straipsniuose nenurodyta kompetentingo teismo atliekamos kontrolės apimtis. Vis dėlto iš šių dviejų straipsnių teksto ( 3 ) matyti, kad pavestos tyrimo priemonės patvirtinimą ir jos pagrindimą reglamentuoja bylą tiriančio Europos deleguotojo prokuroro valstybės narės teisė, o jos vykdymą – padedančio Europos deleguotojo prokuroro valstybės narės teisė. Šiuose straipsniuose daromas skirtumas tarp pavestos tyrimo priemonės pagrindimo ir patvirtinimo, taip pat jos vykdymo atspindi valstybių narių teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose sistemos, grindžiamos tarpusavio pasitikėjimo ir tarpusavio pripažinimo principais, logiką. Vykstant šiais principais grindžiamam valstybių narių teismų bendradarbiavimui, vykdančioji institucija neturi tikrinti, ar išduodančioji institucija laikėsi teismo sprendimo dėl orderio, kurį ji turi vykdyti, išdavimo sąlygų.

Teisingumo Teismas taip pat priminė, kad Reglamentu 2017/1939 įsteigus Europos prokuratūrą siekiama veiksmingiau kovoti su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiomis nusikalstamomis veikomis ( 4 ). Vadinasi, apibrėždamas šiame reglamente numatytas procedūras Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų užtikrinta, kad Europos prokuratūros vykdomi tarpvalstybiniai tyrimai bus bent tiek pat veiksmingi kaip ir tyrimai taikant valstybių narių teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose sistemoje, grindžiamoje tarpusavio pasitikėjimo ir pripažinimo principais, numatytas procedūras. Jeigu šio reglamento 31 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodyto teismo leidimo suteikimas galėtų priklausyti nuo padedančio Europos deleguotojo prokuroro valstybės narės kompetentingos institucijos atliekamo informacijos, susijusios su atitinkamos pavestos tyrimo priemonės pagrindimu ir patvirtinimu, nagrinėjimo, praktiškai tai lemtų ne tokią veiksmingą sistemą kaip ta, kuri sukurta minėtomis teisinėmis priemonėmis, ir taip būtų pakenkta šiuo reglamentu siekiamam tikslui. Viena vertus, padedančio Europos deleguotojo prokuroro valstybės narės kompetentinga institucija turėtų, be kita ko, išsamiai išnagrinėti visą bylos medžiagą, kuri jai turėtų būti perduota ir prireikus išversta. Kita vertus, tam, kad atliktų nagrinėjimą, ji turėtų taikyti bylą tiriančio Europos deleguotojo prokuroro valstybės narės teisę, nors ji negali būti laikoma turinčia geriausias galimybes tai padaryti.

Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad dėl Europos deleguotųjų prokurorų bendradarbiavimo vykdant Europos prokuratūros tarpvalstybinius tyrimus Reglamente 2017/1939 daromas skirtumas tarp su pavestos priemonės pagrindimu ir patvirtinimu susijusios atsakomybės, tenkančios bylą tiriančiam Europos deleguotajam prokurorui, ir su šios priemonės vykdymu susijusios atsakomybės, tenkančios padedančiam Europos deleguotajam prokurorui. Atsižvelgiant į šį atsakomybės pasidalijimą, teismo leidimo, kurio reikalaujama pagal padedančio Europos deleguotojo prokuroro valstybės narės teisę, kontrolė gali apimti tik su šios priemonės vykdymu susijusius aspektus ir neapima su jos pagrindimu ir patvirtinimu susijusių aspektų.

Dėl su pavestos priemonės pagrindimu ir patvirtinimu susijusių aspektų Teisingumo Teismas nurodė, kad jiems turėtų būti taikoma išankstinė teisminė kontrolė bylą tiriančio Europos deleguotojo prokuroro valstybėje narėje, jeigu labai suvaržomos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje garantuojamos atitinkamo asmens teisės. Pagal Reglamento 2017/1939 31 straipsnio 2 dalį bylą tiriančio Europos deleguotojo prokuroro valstybė narė turi numatyti išankstinę sąlygų, susijusių su pavestos tyrimo priemonės pagrindimu ir patvirtinimu, teisminę kontrolę, atsižvelgdama į iš Pagrindinių teisių chartijos kylančius reikalavimus. Kai taikomos tokios tyrimo priemonės, kaip privataus būsto krata, asmeniniam turtui taikomos apsaugos priemonės arba lėšų įšaldymas, ši valstybė narė nacionalinėje teisėje turi numatyti tinkamas ir pakankamas garantijas, kaip antai išankstinę teisminę kontrolę, kad būtų užtikrintas tokių priemonių teisėtumas ir būtinumas.

( 1 ) Pagal 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017, p. 1, toliau – Reglamentas 2017/1939), 31 straipsnį.

( 2 ) Reglamento 2017/1939 31 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kad jei pagal padedančio Europos deleguotojo prokuroro valstybės narės teisę reikalaujama gauti teismo leidimą taikyti priemonę, šis prokuroras turi gauti tokį leidimą laikydamasis tos valstybės narės teisės.

( 3 ) Konkrečiai kalbant, Reglamento (ES) 2017/1939 31 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 32 straipsnio.

( 4 ) Žr. Reglamento 2017/1939 12, 14, 20 ir 60 konstatuojamąsias dalis.