Byla C‑148/22

OP

prieš

Commune d’Ans

(Tribunal du travail de Liège (Lježo darbo bylų teismas, Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

2023 m. lapkričio 28 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Socialinė politika – Direktyva 2000/78/EB – Bendrųjų pagrindų nustatymas vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje – Diskriminacijos dėl religijos ar įsitikinimų draudimas – Viešasis sektorius – Viešojo administravimo institucijos darbo tvarkos taisyklės, pagal kurias draudžiama nešioti matomus filosofinių ar religinių įsitikinimų simbolius darbo vietoje – Musulmoniška skara – Neutralumo reikalavimas bendraujant su visuomene, vadovybe ir kolegomis“

1. Socialinė politika – Vienodas požiūris užimtumo ir profesinėje srityje – Direktyva 2000/78 – Taikymo sritis – Įdarbinimo ir darbo sąlygos – Sąvoka – Komunos administracijos darbo tvarkos taisyklė, pagal kurią jos darbuotojams draudžiama darbo vietoje nešioti bet kokius matomus simbolius, atskleidžiančius jų įsitikinimus – Įtraukimas

   (Tarybos direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies c punktas)

   (žr. 23 punktą)

2. Socialinė politika – Vienodas požiūris užimtumo ir profesinėje srityje – Direktyva 2000/78 – Diskriminacijos dėl religijos ar įsitikinimų draudimas – Komunos administracijos darbo tvarkos taisyklė, pagal kurią jos darbuotojams visuotinai ir nediferencijuojant draudžiama darbo vietoje nešioti bet kokius matomus simbolius, atskleidžiančius jų įsitikinimus – Tiesioginės diskriminacijos nebuvimas – Galima netiesioginė diskriminacija – Teisėto tikslo siekimu grindžiamas pateisinimas – Darbdavio siekis laikytis visiško neutralumo politikos darbo vietoje – Proporcingumo principo paisymas – Nacionalinio teismo atliekamas patikrinimas

   (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 10 ir 21 straipsniai; Tarybos direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalis)

   (žr. 25, 27–30, 32–41 punktus ir rezoliucinę dalį)

Santrauka

Nuo 2016 m. spalio 11 d. OP eina Commune d’Ans (Anso komuna, Belgija) „biuro vadovės“ pareigas, kurias atlieka iš esmės nekontaktuodama su viešųjų paslaugų naudotojais.

2021 m. vasario 8 d. ji paprašė leidimo darbo vietoje ryšėti musulmonišką skarą. Darbdavys laikinai atmetė jos prašymą.

Vėliau komunos taryba iš dalies pakeitė Anso komunos darbo tvarkos taisykles ir į jas įtraukė įpareigojimą dėl „visiško neutralumo“ darbo vietoje, suprantamą kaip draudimą visiems jos darbuotojams darbo vietoje nešioti bet kokį matomą simbolį, kuris galėtų atskleisti jų įsitikinimus, be kita ko, religinius ar filosofinius, nesvarbu, ar jie bendrauja su visuomene.

Manydama, kad buvo diskriminuojama dėl religijos, OP pareiškė ieškinį dėl veiksmų nutraukimo Tribunal du travail de Liège (Lježo darbo bylų teismas, Belgija).

Šio teismo nuomone, dėl draudimo ryšėti musulmonišką skarą, kurį darbdavys nustatė OP pagal darbo tvarkos taisykle, sukuriamas skirtingas požiūris, lemiantis diskriminaciją, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2000/78 ( 1 ). Kilus abejonių dėl nagrinėjamų darbo tvarkos taisyklių nuostatos atitikties šiai direktyvai, minėtas teismas nutarė kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendė, kad komunos administracijos darbo tvarkos taisyklė, pagal kurią šios administracijos darbuotojams visuotinai ir nediferencijuojant draudžiama darbo vietoje nešioti bet kokius matomus simbolius, atskleidžiančius, be kita ko, filosofinius ar religinius įsitikinimus, gali būti pateisinama šios administracijos siekiu atsižvelgiant į jai būdingas aplinkybes sukurti visiškai neutralią administracinę aplinką, jeigu ši taisyklė yra tinkama, būtina ir proporcinga atsižvelgiant į tas aplinkybes, taip pat į skirtingas esamas teises ir interesus.

Teisingumo Teismo vertinimas

Visų pirma remdamasis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis Teisingumo Teismas atmetė tiesioginės diskriminacijos prielaidą; tada jis priminė, kad tokia darbo tvarkos taisyklė, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, gali būti pripažinta skirtingu požiūriu, netiesiogiai pagrįstu religija ar įsitikinimais, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalies b punktą, jeigu nustatoma, jog dėl toje taisyklėje įtvirtintos, atrodo, neutralios pareigos iš tikrųjų tam tikrą religiją išpažįstančių ar tam tikrų įsitikinimų turinčių asmenų padėtis tampa mažiau palanki.

Vis dėlto toks skirtingas požiūris nėra netiesioginė diskriminacija, kaip ji suprantama pagal šios Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktį, jeigu jį objektyviai pateisina teisėtas tikslas ir jeigu šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.

Pirma, Teisingumo Teismo teigimu, viešojo administravimo institucijos darbo tvarkos taisyklių nuostata, kaip antai nagrinėjama šioje byloje, gali būti siekiama teisėto tikslo, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.

Iš tiesų, nesant konsensuso Sąjungos lygmeniu, kiekvienai valstybei narei, įskaitant, jei reikia, jos subvalstybinius vienetus, atsižvelgiant į jai priskirtą kompetenciją, turi būti suteikta diskrecija pasirinkti, kokią viešosios tarnybos neutralumo koncepciją ji ketina skatinti darbo vietoje. Ši diskrecija leidžia valstybėms narėms ir šiems subvalstybiniams vienetams atsižvelgti į jiems būdingas aplinkybes, remiantis jų požiūrių įvairove į tai, kaip viešajame sektoriuje jie ketina traktuoti religinius ar filosofinius įsitikinimus konkrečioje darbo vietoje. Vis dėlto nacionaliniai ir Sąjungos teismai turi patikrinti, ar nacionalinės, regioninės arba vietos priemonės, kurių imtasi, iš esmės pateisinamos ir ar jos proporcingos.

Antra, Teisingumo Teismas patikslino, kad darbo tvarkos taisyklės turi būti tinkamos užtikrinti teisingą darbdavio siekiamo tikslo įgyvendinimą. Šiuo klausimu pirmiausia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės patikrinti, ar „visiško neutralumo“ tikslo Anso komuna iš tikrųjų siekia nuosekliai ir sistemingai visų darbuotojų atžvilgiu.

Be to, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad teisėto tikslo užtikrinti visiškai neutralią administracinę aplinką, taikant „visiško neutralumo“ politiką, nustatytą pagrindinėje byloje nagrinėjamų darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnyje, galima veiksmingai pasiekti tik tuo atveju, jeigu darbuotojams kontaktuojant su viešųjų paslaugų naudotojais arba bendraujant tarpusavyje visiškai neleidžiama matomai išreikšti jokių įsitikinimų, be kita ko, filosofinių ar religinių. Iš tiesų bet kokio, net ir nedidelio, simbolio nešiojimas kenkia priemonės tinkamumui įgyvendinti tariamai siekiamą tikslą, todėl kelia abejonių dėl pačios šios politikos nuoseklumo.

Galiausiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, remdamasis visomis aplinkybėmis, susijusiomis su šios nuostatos priėmimo kontekstu, turės palyginti esamus interesus, atsižvelgdamas, viena vertus, į nagrinėjamas pagrindines teises ir principus, ir kita vertus, į neutralumo principą, kuriuo siekiama užtikrinti viešojo administravimo institucijos paslaugų naudotojams ir jos darbuotojams administracinę aplinką, kur nebūtų matomo filosofinių ar religinių įsitikinimų demonstravimo.

( 1 ) 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, 2000, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 79).