Byla C‑123/22

Europos Komisija

prieš

Vengriją

2024 m. birželio 13 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė – Direktyvos 2008/115/EB, 2013/32/ES ir 2013/33/ES – Tarptautinės apsaugos suteikimo procedūra – Galimybė veiksmingai pasinaudoti – Pasienio procedūra – Procedūrinės garantijos – Neteisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimas – Skundai, pateikti dėl administracinių sprendimų atmesti tarptautinės apsaugos prašymą – Teisė likti teritorijoje – Teisingumo Teismo sprendimas, kuriuo konstatuojamas įsipareigojimų neįvykdymas – Neįvykdymas – SESV 260 straipsnio 2 dalis – Piniginės sankcijos – Proporcingas ir atgrasomasis pobūdis – Vienkartinė suma – Periodinė bauda“

1. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Teisingumo Teismo sprendimas, kuriuo konstatuojamas įsipareigojimų neįvykdymas – Įvykdymo terminas – Data, į kurią reikia atsižvelgti vertinant įsipareigojimų neįvykdymo buvimą – Oficialiame pranešime nustatyto termino pabaigos data

   (SESV 260 straipsnio 2 dalis)

   (žr. 56 punktą)

2. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Teisingumo Teismo sprendimas, kuriuo konstatuojamas įsipareigojimų neįvykdymas – Pasekmės – Įsipareigojimų nevykdančios valstybės narės pareigos – Visiškas sprendimo įvykdymas – Valdžios institucijų, dalyvaujančių įgyvendinant teisėkūros įgaliojimus, pareigos – Nacionalinės teisės aktų nuostatų pakeitimas, kad jos atitiktų Sąjungos teisės reikalavimus

   (SESV 260 straipsnio 1 dalis)

   (žr. 57 punktą)

3. Valstybės narės – Įsipareigojimai – Įsipareigojimų neįvykdymas – Vidaus tvarka grindžiamas pateisinimas – Praktiniais, administraciniais ar finansiniais sunkumais grindžiamas pateisinimas – Neleistinumas

   (ESS 4 straipsnio 3 dalis; SESV 260 straipsnio 2 dalis)

   (žr. 74, 121, 122 punktus)

4. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Teisingumo Teismo sprendimas, kuriuo konstatuojamas įsipareigojimų neįvykdymas – Pasekmės – Įsipareigojimų nevykdančios valstybės narės pareigos – Visiškas sprendimo įvykdymas – Pareiga pakeisti nacionalinės teisės aktų nuostatas, kad jos atitiktų Sąjungos teisės reikalavimus – Paprastas administracinės praktikos pakeitimas – Įsipareigojimų neįvykdymas

   (SESV 260 straipsnio 1 dalis)

   (žr. 80, 81 punktus)

5. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Teisingumo Teismo sprendimas, kuriuo konstatuojamas įsipareigojimų neįvykdymas – Pareigos vykdyti sprendimą neįvykdymas – Piniginės sankcijos – Tikslas – Analogiškų pažeidimų pasikartojimo prevencija

   (SESV 260 straipsnio 2 dalis)

   (žr. 96, 97 punktus)

6. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Teisingumo Teismo sprendimas, kuriuo konstatuojamas įsipareigojimų neįvykdymas – Pareigos vykdyti sprendimą neįvykdymas – Piniginės sankcijos – Vienkartinės sumos skyrimas – Teisingumo Teismo diskrecija – Vertinimo kriterijai – Veiksminga analogiškų pažeidimų pasikartojimo ateityje prevencija

   (SESV 260 straipsnio 2 dalis)

   (žr. 98–101 punktus)

7. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Teisingumo Teismo sprendimas, kuriuo konstatuojamas įsipareigojimų neįvykdymas – Pareigos vykdyti sprendimą neįvykdymas – Piniginės sankcijos – Vienkartinė suma – Dydžio nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Užsitęsęs Teisingumo Teismo sprendimo neįvykdymas – Nuostatų, kurios yra konstatuoto įsipareigojimų neįvykdymo dalykas, esminė svarba – Sistemingas ir sąmoningas vengimas taikyti visą bendrą politiką – Įsipareigojimų neįvykdymas, kurį lemia bendri ir nuolatiniai veiksmai, keliantys grėsmę solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo tarp valstybių narių principui – Atitinkamos valstybės narės neteisėto elgesio pasikartojimas

   (SESV 260 straipsnio 2 dalis)

   (žr. 102, 104–118, 120 punktus)

8. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Teisingumo Teismo sprendimas, kuriuo konstatuojamas įsipareigojimų neįvykdymas – Pareigos vykdyti sprendimą neįvykdymas – Piniginės sankcijos – Vienkartinė suma – Dydžio nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo trukmė – Vertinimas faktinių aplinkybių nagrinėjimo Teisingumo Teisme momentu

   (SESV 260 straipsnio 2 dalis)

   (žr. 126, 127 punktus)

9. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Teisingumo Teismo sprendimas, kuriuo konstatuojamas įsipareigojimų neįvykdymas – Įvykdymo terminas – Įvykdymas, kuris turi būti pradėtas nedelsiant ir užbaigtas kuo greičiau

   (SESV 260 straipsnio 1 dalis)

   (žr. 130 punktą)

10. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Teisingumo Teismo sprendimas, kuriuo konstatuojamas įsipareigojimų neįvykdymas – Pareigos vykdyti sprendimą neįvykdymas – Piniginės sankcijos – Vienkartinė suma – Dydžio nustatymas – Kriterijai – Pajėgumas mokėti – Atitinkamos valstybės narės bendrasis vidaus produktas – Vertinimo data

    (SESV 260 straipsnio 2 dalis)

    (žr. 131 punktą)

11. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Teisingumo Teismo sprendimas, kuriuo konstatuojamas įsipareigojimų neįvykdymas – Pareigos vykdyti sprendimą neįvykdymas – Piniginės sankcijos – Periodinė bauda – Vienkartinė suma – Dviejų sankcijų skyrimas kartu – Leistinumas

    (SESV 260 straipsnio 2 dalis)

    (žr. 134 punktą)

12. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Teisingumo Teismo sprendimas, kuriuo konstatuojamas įsipareigojimų neįvykdymas – Pareigos vykdyti sprendimą neįvykdymas – Piniginės sankcijos – Periodinė bauda – Nurodymas sumokėti – Sąlyga – Įsipareigojimų neįvykdymas iki faktinių aplinkybių nagrinėjimo Teisingumo Teisme

    (SESV 260 straipsnio 2 dalis)

    (žr. 135 punktą)

13. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Teisingumo Teismo sprendimas, kuriuo konstatuojamas įsipareigojimų neįvykdymas – Pareigos vykdyti sprendimą neįvykdymas – Piniginės sankcijos – Periodinė bauda – Formos ir dydžio nustatymas – Teisingumo Teismo diskrecija – Kriterijai

    (SESV 260 straipsnio 2 dalis)

    (žr. 138–141 punktus)

Santrauka

Teisingumo Teismas priteisė iš Vengrijos sumokėti 200000000 EUR vienkartinę sumą ir iš viso 1000000 EUR už dieną dydžio periodinę baudą dėl to, kad ši valstybė narė neįvykdė Sprendimo Komisija / Vengrija (Tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimas) ( 1 ).

2020 m. gruodžio 17 d. paskelbtame sprendime Teisingumo Teismas nusprendė, kad Vengrija neįvykdė įsipareigojimų pagal Tvarkos ( 2 ), Priėmimo ( 3 ) ir Grąžinimo ( 4 ) direktyvas. Kalbant konkrečiai, Vengrija neįvykdė įsipareigojimų, susijusių, pirma, su galimybe pasinaudoti tarptautinės apsaugos procedūra, antra, su tarptautinės apsaugos prašytojų sulaikymu Roskės ir Tompos tranzito zonose, trečia, su neteisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių išsiuntimu ir, ketvirta, su tarptautinės apsaugos prašytojų teise likti Vengrijos teritorijoje iki termino, per kurį jie gali pasinaudoti teise į veiksmingą teisių gynimo priemonę, pabaigos, o jei šia teise buvo pasinaudota per nustatytą terminą, kol laukiama teisių gynimo priemonės rezultato.

2021 m. birželio 9 d. Komisija, remdamasi SESV 260 straipsnio 2 dalyje numatyta procedūra ( 5 ), išsiuntė Vengrijai oficialų pranešimą, jame nurodė, kad Vengrija nesiėmė priemonių 2020 m. Sprendimui Komisija / Vengrija įvykdyti. Ji paprašė šios valstybės narės per du mėnesius pateikti savo pastabas.

Kadangi Vengrijos atsakymai Komisijos netenkino, ji pareiškė Teisingumo Teisme ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo pagal SESV 260 straipsnio 2 dalį, prašydama konstatuoti, kad, nepaisant Roskės ir Tompos tranzito zonų uždarymo, ši valstybė narė neįvykdė to sprendimo, ir nurodyti jai sumokėti vienkartinę baudą ir periodinę baudą už kiekvieną dieną, kol bus visiškai įvykdytas minėtas sprendimas.

Teisingumo Teismas patenkino Komisijos ieškinį.

Teisingumo Teismo vertinimas

Šios dienos sprendime Teisingumo Teismas konstatavo, kad iki oficialiajame pranešime nustatyto termino pabaigos dienos, t. y. 2021 m. rugpjūčio 9 d., Vengrija nesiėmė priemonių 2020 m. Sprendimui Komisija / Vengrija įvykdyti. Šios priemonės būtinai turi atitikti Sąjungos teisės nuostatas, kurių pažeidimas buvo nustatytas tame sprendime, ir užtikrinti tinkamą šių nuostatų taikymą. Vis dėlto iki oficialiame pranešime nustatyto termino pabaigos dienos buvo tik uždarytos Roskės ir Tompos tranzito zonos, o nacionalinės teisės aktai, dėl kurių priimtas 2020 m. Sprendimas Komisija / Vengrija, nebuvo pakeisti taip, kad atitiktų šiuos reikalavimus. Konkrečiai kalbant, nacionalinės teisės aktų pakeitimas, nagrinėtas Sprendime Komisija / Vengrija (Ketinimų raštas [pareiškimas] prieš pateikiant prieglobsčio prašymą) ( 6 ), negali būti laikomas priemone 2020 m. Sprendimui Komisija / Vengrija įvykdyti, nes neatitinka įpareigojimų, kylančių iš Direktyvos 2013/32 6 straipsnio, kurio pažeidimas buvo konstatuotas tame sprendime.

Be to, dėl to, kad Vengrija neįvykdė šio sprendimo kyla ypač didelė grėsmė tiek viešajam interesui, tiek privatiems interesams, be kita ko, trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės, norinčių prašyti tarptautinės apsaugos, interesams.

Visų pirma reikia pabrėžti nuostatų, kurios yra konstatuoto įsipareigojimų neįvykdymo dalykas, svarbą. Pirma, pagrindinės nuostatos, t. y. Tvarkos direktyvos 6 straipsnio, pažeidimas, sistemingai užkerta kelią bet kokiai galimybei pasinaudoti tarptautinės apsaugos procedūra, todėl, kiek tai susiję su Vengrija, visos bendros politikos prieglobsčio srityje taikymas tampa neįmanomas. Tai, kad valstybė narė sistemingai ir sąmoningai vengia taikyti visą bendrą politiką, yra naujas ir ypač sunkus Sąjungos teisės pažeidimas, keliantis didelę grėsmę šios teisės vienovei ir ESS 4 straipsnio 2 dalyje nurodytam valstybių narių lygybės principui. Antra, Tvarkos direktyvos 46 straipsnio 5 dalies būtina laikytis siekiant, kiek tai susiję su tarptautinės apsaugos prašytojais, užtikrinti teisės subjektų pagal Sąjungos teisę turimų teisių veiksmingos teisminės gynybos principą, kuris yra bendrasis Sąjungos teisės principas, kylantis iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų. Trečia, Grąžinimo direktyvos 5, 6, 12 ir 13 straipsniuose įtvirtintos pagrindinės garantijos yra pagrindinis reikalavimas, taikomas neteisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimui, o šis klausimas yra svarbiausias bendros imigracijos politikos elementas.

Pažymėtina, kad dėl Vengrijos elgesio kitoms valstybėms narėms perkeliama jai tenkanti atsakomybė, be kita ko, finansinė, už tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo Sąjungoje užtikrinimą, prašymų nagrinėjimą laikantis šios apsaugos suteikimo ir panaikinimo procedūrų, taip pat už neteisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo tvarkos, atitinkančios Sąjungos teisę, laikymąsi. Toks elgesys kelia labai didelę grėsmę solidarumo ir teisingo atsakomybės prieglobsčio srityje pasidalijimo tarp valstybių narių principui. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas priminė, kad solidarumo principas yra vienas iš pagrindinių Sąjungos teisės principų ir viena iš valstybėms narėms bendrų vertybių, kuriomis pagal ESS 2 straipsnį grindžiama Sąjunga. Tai, kad valstybė narė vienašališkai pažeidžia iš jos narystės Sąjungoje kylančių privalumų ir įsipareigojimų pusiausvyrą, kelia abejonių dėl valstybių narių lygybės prieš Sąjungos teisę principo laikymosi. Šis solidarumo pareigų, kurias valstybės narės prisiėmė įstojusios į Sąjungą, nevykdymas daro neigiamą poveikį patiems Sąjungos teisinės sistemos pagrindams.

Be to, Vengrijos neteisėto elgesio, dėl kurio Teisingumo Teismas yra priėmęs kelis kitus sprendimus dėl pažeidimo tarptautinės apsaugos srityje konstatavimo ( 7 ), pasikartojimas yra sunkinanti aplinkybė. Iš Vengrijos elgesio priėmus 2020 m. Sprendimą Komisija / Vengrija matyti, jog ši valstybė narė nesilaikė lojalaus bendradarbiavimo pareigos, kad nutrauktų 2020 m. Teisingumo Teismo konstatuotą įsipareigojimų neįvykdymą, o tai yra papildoma sunkinanti aplinkybė.

Šiomis aplinkybėmis atsižvelgdamas, be kita ko, į ypatingą nagrinėjamų pažeidimų sunkumą ir Vengrijos lojalaus bendradarbiavimo juos nutraukti stoką, įsipareigojimų neįvykdymo trukmę ir šios valstybės narės pajėgumą mokėti Teisingumo Teismas priteisė iš šios valstybės narės sumokėti Komisijai 200000000 EUR vienkartinę sumą ir iš viso 1000000 EUR dydžio periodinę baudą už kiekvieną dieną, skaičiuojant nuo šios dienos iki 2020 m. Sprendimo Komisija / Vengrija įvykdymo datos.

( 1 ) Žr. 2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimą Komisija / Vengrija (Tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimas) (C‑808/18, EU:C:2020:1029, toliau – 2020 m. Sprendimas Komisija / Vengrija).

( 2 ) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (OL L 180, 2013, p. 60) (toliau – „tvarkos“ direktyva). Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad neįvykdyti įsipareigojimai pagal šios direktyvos 6 straipsnį, 24 straipsnio 3 dalį, 43 straipsnį ir 46 straipsnio 5 dalį.

( 3 ) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (OL L 180, 2013, p. 96) (toliau – „priėmimo“ direktyva). Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad neįvykdyti įsipareigojimai pagal šios direktyvos 8, 9 ir 11 straipsnius.

( 4 ) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL L 348, 2008, p. 98) (toliau – „grąžinimo“ direktyva). Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad neįvykdyti Vengrijos įsipareigojimai pagal šios direktyvos 5 straipsnį, 6 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 1 dalį ir 13 straipsnio 1 dalį.

( 5 ) Pagal SESV 260 straipsnio 1 ir 2 dalis valstybė narė, kurios atžvilgiu Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad ji neįvykdė vieno iš įsipareigojimų pagal Sutartis, privalo imtis būtinų priemonių Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti, o Komisija gali kreiptis į Teisingumo Teismą, jei mano, kad tokių priemonių nebuvo imtasi, prieš tai suteikusi atitinkamai valstybei narei galimybę pateikti pastabas. Jei Teisingumo Teismas nustato, kad atitinkama valstybė narė neįvykdė jo sprendimo, jis gali paskirti jai už tai sumokėti vienkartinę sumą arba periodinę baudą.

( 6 ) 2023 m. birželio 22 d. Sprendimas Komisija / Vengrija (Ketinimų raštas [pareiškimas] prieš pateikiant prieglobsčio prašymą) (C‑823/21, EU:C:2023:504).

( 7 ) 2020 m. balandžio 2 d. Sprendimas Komisija / Lenkija, Vengrija ir Čekijos Respublika (Laikinas tarptautinės apsaugos prašytojų perkėlimo mechanizmas) (C‑715/17, C‑718/17 ir C‑719/17, EU:C:2020:257), 2021 m. lapkričio 16 d. Sprendimas Komisija / Vengrija (Prieglobsčio prašytojams teikiamos pagalbos kriminalizavimas) (C‑821/19, EU:C:2021:930), taip pat 2023 m. birželio 22 d. Sprendimas Komisija / Vengrija (Ketinimų raštas [pareiškimas] prieš pateikiant prieglobsčio prašymą) (C‑823/21, EU:C:2023:504).