Byla C‑106/22

Xella Magyarország Építőanyagipari Kft.

prieš

Innovációs és Technológiai Miniszter

(Fővárosi Törvényszék pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

2023 m. liepos 13 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Laisvas kapitalo judėjimas – Įsisteigimo laisvė – Reglamentas (ES) 2019/452 – Valstybės narės teisės aktai, kuriuose nustatytas užsienio investicijų į „strateginėmis“ laikomas įmones rezidentes tikrinimo mechanizmas – Remiantis šiais teisės aktais priimtas sprendimas, kuriuo bendrovei rezidentei draudžiama įsigyti visas kitos bendrovės rezidentės akcijas – Įsigyjama įmonė, laikoma „strategine“, nes pagrindinė jos veikla yra tam tikrų pagrindinių žaliavų, kaip antai žvyro, smėlio ir molio, kasyba – Įsigyjančioji įmonė, laikoma „užsienio investuotoja“, nes priklauso bendrovių grupei, kurios kontroliuojančioji bendrovė yra įsteigta trečiojoje šalyje – Valstybės intereso, visuomenės saugumo arba viešosios tvarkos valstybėje narėje pažeidimas arba pažeidimo rizika – Tikslas užtikrinti pagrindinių žaliavų tiekimo statybų sektoriui, ypač vietos lygmeniu, saugumą“

1. Bendra prekybos politika – Tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimas – Reglamentas 2019/452 – Taikymo sritis – Valstybės narės įmonių, kurioms trečiosios šalies įmonė daro lemiamą įtaką, investicijos – Netaikymas

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas 2019/452)

   (žr. 32–34 punktus)

2. Įsisteigimo laisvė – Įmonė, įsteigta pagal valstybės narės teisę ir turinti joje registruotą buveinę arba faktinę buveinę – Sąsajos su valstybės narės teisės sistema nustatymas – Bendrovių registruotos buveinės, centrinės administracijos arba pagrindinės verslo vietos nustatymas – Bendrovės teisės remtis įsisteigimo laisve nustatymas – Kriterijai – Buveinės vieta ir ryšys su teisine sistema – Akcininkų pilietybė – Poveikio nebuvimas

   (SESV 54 straipsnis)

   (žr. 45–49 punktus)

3. Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Ribos – Klausimas dėl ginčo, susijusio tik su viena valstybe nare – Įsigyjančioji bendrovė ir įsigyjamoji bendrovė, kurios yra tos pačios valstybės narės rezidentės – Įsigyjančioji bendrovė, priklausanti bendrovių, įsteigtų skirtingose valstybėse narėse, grupei – Kompetencija atsižvelgiant į įgyjančiosios bendrovės rezidentės tarpvalstybinę nuosavybės struktūrą Sąjungos viduje

   (SESV 54 straipsnis)

   (žr. 50–52, 56 punktus)

4. Įsisteigimo laisvė – Bendrovės – Tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimas – Strateginėmis laikomos įmonės rezidentės – Interesas užtikrinti pagrindinių žaliavų tiekimą – Bendrovės rezidentės vykdomas visų kitos bendrovės rezidentės akcijų įsigijimas – Įsigyjama įmonė, laikoma strategine, atsižvelgiant į jos pagrindinę veiklą, susijusią su pagrindinių žaliavų tiekimu – Įsigyjančioji įmonė, kuri laikoma užsienio investuotoja, atsižvelgiant į jos dalyvavimą bendrovių grupėje, kurios kontroliuojančioji bendrovė yra įsteigta trečiojoje šalyje – Įsigijimas, draudžiamas dėl intereso užtikrinti tiekimą galimo pažeidimo – Neleistinumas

   (SESV 49–54 straipsniai)

   (žr. 58, 60, 61, 64–68, 74 punktus ir rezoliucinę dalį)

Santrauka

Janes és Társa yra pagal Vengrijos teisę įsteigta bendrovė, kurios pagrindinė veikla – žvyro, smėlio ir molio kasyba Lázi esančiame karjere (Dėro–Mošono–Šoprono apygarda, Panonhalmos rajonas, Vengrija).

Dėl šios veiklos Janes és Társa yra laikoma „strategine įmone“, kaip tai suprantama pagal įstatymą, kuriuo nustatomas užsienio investicijų tikrinimo mechanizmas. Jos rinkos dalis Vengrijos atitinkamų žaliavų gamybos rinkoje – 0,52 %.

Xella Magyarország yra kita pagal Vengrijos teisę įsteigta bendrovė, priklausanti bendrovių grupei, kurios kontroliuojančioji bendrovė įsteigta Bermuduose ir kuri galiausiai priklauso Airijos piliečiui. Ji veikia Vengrijos statybinių medžiagų rinkoje ir jos pagrindinė veikla – statybinių komponentų iš betono gamyba. Ji perka apie 90 % metinės Janes et Társa produkcijos, kad savo gamykloje, esančioje netoli karjero, perdirbtų šias žaliavas į silikatines plytas.

2020 m. spalio mėn. Xella Magyarország sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl visų Janes és Társa akcijų įsigijimo ir paprašė kompetentingo ministro susipažinti su atitinkamu sandoriu arba patvirtinti, kad šis formalumas nėra būtinas, atsižvelgiant į jos nuosavybės struktūrą. 2021 m. liepos mėn. priimtu sprendimu šis ministras uždraudė vykdyti teisinį sandorį, apie kurį pranešta, ir pripažino Xella Magyarország„užsienio investuotoja“, nes ji netiesiogiai priklauso Bermuduose registruotai bendrovei LSF10 XL Investments.

Be to, tas pats ministras teigė, kad žaliavų gavybos ir tiekimo saugumas ir nuspėjamumas yra strategiškai svarbūs, visų pirma atsižvelgiant į didelius pasaulinių tiekimo grandinių veikimo sutrikdymus, kuriuos sukėlė COVID-19 pandemija. Jo nuomone, tokių nerūdinių medžiagų, kaip smėlis, žvyras ir smulkintas akmuo, skirtų statybų sektoriui, gamyboje jau dominavo užsienio kapitalo Vengrijos gamintojai. Todėl prielaida, kad Janes és Társa netiesiogiai taps Bermuduose registruotos bendrovės nuosavybe, ilguoju laikotarpiu keltų pavojų tokių žaliavų, kaip nagrinėjamos šioje byloje, tiekimo saugumui, o tai galėtų pakenkti plačiai suprantamam „valstybės interesui“.

Savo sprendime Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamas užsienio investicijų tikrinimo mechanizmas prieštarauja SESV nuostatoms dėl įsisteigimo laisvės. Šis mechanizmas leidžia uždrausti įgyti bendrovės rezidentės, laikomos strategine, nuosavybę kitai bendrovei rezidentei, kuri priklauso keliose valstybėse narėse įsteigtų bendrovių grupei ir kurioje trečiosios šalies įmonė turi lemiamą įtaką. Taigi Teisingumo Teismas atmetė Vengrijos vyriausybės argumentą, kad toks įgijimas pažeidžia arba gali pažeisti valstybės interesą užtikrinti tiekimo saugumą statybos sektoriuje, ypač vietos lygmeniu, kiek tai susiję su pagrindinėmis žaliavomis.

Teisingumo Teismo vertinimas

Pirma, Teisingumo Teismas konstatavo, kad nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos valstybės narės valdžios institucijoms leidžiama saugumo ir viešosios tvarkos motyvais uždrausti Sąjungos bendrovei įsigyti „strateginės“ bendrovės rezidentės akcijų, leidžiančių daryti aiškią įtaką šios bendrovės valdymui ir kontrolei, akivaizdžiai yra šios Sąjungos bendrovės įsisteigimo laisvės apribojimas, šiuo atveju ypač rimtas apribojimas.

Antra, Teisingumo Teismas nagrinėjo, ar šis apribojimas gali būti pateisinamas privalomuoju bendrojo intereso pagrindu. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas priminė, kad pagal jo jurisprudenciją toks pateisinimas reiškia, kad apribojimas turi būti tinkamas juo siekiamo tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir turi neviršyti to, kas būtina šiam tikslui pasiekti.

Šiuo atveju šioje byloje nagrinėjamas konkretus interesas, kuriuo siekiama užtikrinti tam tikrų pagrindinių žaliavų tiekimo statybos sektoriuje saugumą ir tęstinumą, gali patekti į SESV 52 straipsnio 1 dalies taikymo sritį. Šioje nuostatoje numatyta, kad įsisteigimo laisvės apribojimas gali būti pateisinamas viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir visuomenės sveikatos sumetimais.

Vis dėlto, remiantis jurisprudencija, nors valstybės narės, atsižvelgdamos į savo nacionalinius poreikius, gali laisvai nustatyti viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo reikalavimus, jais galima remtis tik realios ir pakankamai didelės grėsmės pagrindiniam visuomenės interesui atveju.

Konkrečiai dėl tikslo, susijusio su tiekimo saugumu statybos sektoriuje, ypač vietos lygmeniu, kiek tai susiję su tam tikromis pagrindinėmis žaliavomis, Teisingumo Teismas konstatavo, kad šis tikslas negali reikšti visuomenės saugumo pagrindo ir todėl negali pateisinti galimo pagrindinėje byloje nagrinėjamos įsisteigimo laisvės apribojimo, kuris šiuo atveju yra ypač rimtas. Iš tiesų negalima teigti, kad toks tikslas atitinka „pagrindinį visuomenės interesą“, kaip tai suprantama pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją.

Be to, neatrodo, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamu sprendimu uždraustas įsigijimas iš tikrųjų galėtų sukelti „realią ir pakankamai didelę grėsmę“, kaip tai suprantama pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją. Viena vertus, iki šio įsigijimo įsigyjančioji bendrovė jau pirko apie 90 % atitinkamų pagrindinių žaliavų produkcijos iš įsigyjamos bendrovės karjero, o likusius 10 % šios produkcijos pirko statybos sektoriaus vietos įmonės. Kita vertus, visuotinai žinoma, kad šių pagrindinių žaliavų rinkos vertė dėl jų pobūdžio yra santykinai nedidelė, visų pirma palyginti su jų transportavimo išlaidomis. Taigi didelės minėtų žaliavų produkcijos dalies eksporto rizika atrodo mažai tikėtina ar net praktiškai neegzistuojanti.