Byla T‑328/21

Airoldi Metalli SpA

prieš

Europos Komisiją

2022 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) nutartis

„Ieškinys dėl panaikinimo – Dempingas – Importuojamos Kinijos kilmės aliuminio ekstruzijos – Aktas, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas – Importuotojas – Reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, dėl kurio reikia patvirtinti įgyvendinimo priemones – Konkrečios sąsajos nebuvimas – Nepriimtinumas“

Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktai, dėl kurių reikia patvirtinti įgyvendinimo priemones – Sąvoka – Reglamentas, nustatantis antidempingo muitus – Įtraukimas – Informacijos mainų tarp ekonominės veiklos vykdytojų ir nacionalinių muitinių elektroninės sistemos įdiegimas – Poveikio nebuvimas

(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Komisijos reglamentas Nr. 2021/546)

(žr. 19, 20, 23–33, 35 punktus)

Santrauka

Europos Komisija, gavusi Europos aliuminio ekstruzijų (toliau – atitinkamas produktas) gamintojų asociacijos skundą, atliko antidempingo tyrimą ir priėmė įgyvendinimo reglamentą, kuriuo importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės atitinkamam produktui nustatomas galutinis antidempingo muitas (toliau – ginčijamas reglamentas) ( 1 ).

Bendrovė Airoldi Metalli SpA (toliau – ieškovė), aliuminio ekstruzijų importuotoja, pareiškė ieškinį dėl ginčijamo reglamento panaikinimo.

Dėl šio ieškinio Komisija pateikė nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, motyvuodama tuo, kad ieškovė neturi teisės pareikšti ieškinio pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, nes dėl ginčijamo reglamento reikia patvirtinti įgyvendinimo priemones jos atžvilgiu ir jis nėra konkrečiai su ja susijęs.

Šiam nepriimtinumu grindžiamam prieštaravimui pritarė Bendrasis Teismas, kuris dėl ieškovės argumentų, susijusių su muitinės procedūrų automatizavimu pasikeitus muitų teisės aktams, patikslino savo jurisprudenciją, pagal kurią dėl reglamentų, kuriais nustatomi galutiniai antidempingo muitai, reikia patvirtinti įgyvendinimo priemones, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.

Bendrojo Teismo vertinimas

Pirmiausia Bendrasis Teismas primena, kad pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali pirmoje ir antroje pastraipose numatytomis sąlygomis pateikti ieškinį dėl jam skirtų aktų (pirmas atvejis) arba aktų, kurie yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susiję, (antras atvejis) ar dėl reglamentuojančio pobūdžio teisės aktų, tiesiogiai su juo susijusių ir dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinimo priemonių (trečias atvejis).

Konstatavęs, kad šios bylos aplinkybėmis ginčijamas reglamentas nėra skirtas ieškovei, ir pažymėjęs, kad pagal suformuotą jurisprudenciją importuotojas, kaip ji, yra tiesiogiai susijęs su tokiu reglamentu, Bendrasis Teismas nagrinėja, ar ieškovė galėjo pareikšti ieškinį dėl ginčijamo reglamento remdamasi SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytu antruoju ar trečiuoju atveju.

Pirma, dėl trečiojo atvejo, susijusio su ginčijamo reglamentuojamojo pobūdžio akto įgyvendinimo priemonių nebuvimu, Bendrasis Teismas primena, kad pagal suformuotą jurisprudenciją, inicijuotą remiantis 1992 m. Muitinės kodekso ( 2 ) nuostatomis ir tęsiamą remiantis 2013 m. Muitinės kodekso ( 3 ) nuostatomis, dėl galutinius antidempingo muitus nustatančių reglamentų reikia patvirtinti įgyvendinimo priemones importuotojų, šių muitų skolininkų, atžvilgiu, kurias sudaro pranešimas importuotojui apie skolą muitinei, atsirandančią dėl šių muitų.

Konkrečiai kalbant, Bendrasis Teismas pažymi, kad 2013 m. Muitinės kodekso nuostatose, be kita ko, numatyta, kad mokėtinų muitų sumas nustato nacionalinės muitinės, apie šias sumas skolininkui praneša minėta muitinė ir muitinės sprendimas išleisti prekes laikomas lygiaverčiu skolininkui pateiktam pranešimui apie skolą muitinei, kai šios skolos suma atitinka importuotojo deklaruotą sumą. Todėl iš muitų teisės aktų pakeitimo negalima daryti išvados, kad pagal šioje byloje taikytiną 2013 m. Muitinės kodeksą dėl galutinius antidempingo muitus nustatančių reglamentų nereikia patvirtinti įgyvendinimo priemonių importuotojų atžvilgiu. Juo labiau, kad 2013 m. Muitinės kodekso nuostatos beveik nesiskiria nuo anksčiau galiojusių nuostatų.

Bendrojo Teismo teigimu, visų pirma šių argumentų negalima paneigti remiantis 2013 m. Muitinės kodekse nustatytu informacijos mainų sistemos kompiuterizavimu. Iš tiesų šis kompiuterizavimas susijęs su mainais tarp ekonominės veiklos vykdytojų ir muitinių ir bet kuriuo atveju nereiškia, kad importuojant produktus ir mokant antidempingo muitus nuo šiol dalyvauja tik ekonominės veiklos vykdytojai, o nacionalinės muitinės nesikiša.

Toliau nagrinėdamas muitinės deklaravimo ir mokėtinų muitų nustatymo procesą, Bendrasis Teismas mano, kad ginčijamas reglamentas gali turėti poveikį tik po to, kai importuotojas elektroninėje muitų sistemoje pateikia muitinės deklaraciją, po kurios būtinai turi būti priimta nacionalinės muitinės priemonė. Nors tiesa, kad ši priemonė dažniausiai yra elektroninio pranešimo forma, tai yra nacionalinės valdžios institucijų priimtas aktas.

Galiausiai Bendrasis Teismas pažymi, jog remiantis 2013 m. Muitinės kodekse įtvirtintu automatizavimu padaryta išvada, kad dėl ginčijamo reglamento nereikia patvirtinti įgyvendinimo priemonių, reikštų, kad akto įgyvendinimo priemonių nebuvimo teisinio kriterijaus vertinimas priklauso nuo visiškai techninių aplinkybių. Toks esminis supaprastinimas, pateisinamas tuo, kad nacionalinės institucijos neturi diskrecijos, negali sukelti tokių pasekmių.

Atsižvelgdamas, be kita ko, į šiuos argumentus, Bendrasis Teismas daro išvadą, kad ieškovė neturi teisės pareikšti ieškinio dėl ginčijamo reglamento panaikinimo remdamasi SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytu trečiuoju atveju, nes dėl šio reglamento reikia patvirtinti įgyvendinimo priemones jos atžvilgiu.

Konstatavęs, kad ginčijamas reglamentas nėra konkrečiai susijęs su ieškove, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytą antrąjį atvejį, Bendrasis Teismas atmetė ieškinį dėl panaikinimo kaip nepriimtiną.

( 1 ) 2021 m. kovo 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/546, kuriuo importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės aliuminio ekstruzijoms nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinis laikinojo muito surinkimas (OL L 109, 2021, p. 1).

( 2 ) Iš dalies pakeistas 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307).

( 3 ) Iš dalies pakeistas 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013, p. 1).