Byla T‑272/21

Carles Puigdemont i Casamajó,
Antoni Comín i Oliveres
ir
Clara Ponsatí i Obiols

prieš

Europos Parlamentą

2023 m. liepos 5 d. Bendrojo Teismo (šeštoji išplėstinė kolegija) sprendimas

„Institucinė teisė – Parlamento narys – Privilegijos ir imunitetai – Sprendimas atšaukti Parlamento nario imunitetą – Protokolo (Nr. 7) dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnis – Institucijos, pateikusios prašymą atšaukti imunitetą, kompetencija – Teisinis saugumas – Akivaizdi vertinimo klaida – Parlamento kontrolės apimtis – Prašymo atšaukti imunitetą nagrinėjimo procedūra – Teisė į gynybą – Nešališkumas“

1. Europos Sąjungos privilegijos ir imunitetai – Europos Parlamento nariai – Imunitetas – Prašymas atšaukti imunitetą – Sąlygos – Parlamento atliekamas patikrinimas – Apimtis

   (Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsniai; Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnis, 9 straipsnio 5 ir 6 dalys)

   (žr. 99, 100–106, 129, 130 punktus)

2. Europos Sąjungos privilegijos ir imunitetai – Europos Parlamento nariai – Imunitetas – Prašymas atšaukti imunitetą – Parlamento diskrecija – Teisminė kontrolė – Apimtis

   (Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnis)

   (žr. 116 punktą)

3. Europos Sąjungos privilegijos ir imunitetai – Europos Parlamento nariai – Imunitetas – Prašymas atšaukti imunitetą – Sąlygos – Parlamento atliekamas patikrinimas – Nacionalinio baudžiamojo persekiojimo pagrįstumo ir atitinkamo Parlamento nario kaltumo nagrinėjimas – Netaikymas – Nacionalinių valdžios institucijų kompetencija

   (Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnis; Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 7 dalis)

   (žr. 141, 180 punktus)

4. Europos Sąjungos privilegijos ir imunitetai – Europos Parlamento nariai – Imunitetas – Prašymas atšaukti imunitetą – Šio prašymo nagrinėjimo procedūra – Sprendimas dėl minėto prašymo – Nešališkumo principas – Šio principo taikomumas tokiam sprendimui – Minėto principo apimtis

   (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis; Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnis; Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnis)

   (žr. 221–227, 241–256 punktus)

Santrauka

Trys ieškovai pateikė savo kandidatūras 2019 m. gegužės 26 d. Ispanijoje vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose, po kurių 2019 m. birželio 13 d. pirmasis ir antrasis ieškovai buvo paskelbti išrinktais. 2019 m. birželio 20 d.Junta Electoral Central (Centrinė rinkimų komisija, Ispanija) pranešė Parlamentui apie sprendimą, jame konstatavo, kad jie nedavė priesaikos laikytis Ispanijos Konstitucijos, kaip reikalaujama pagal Ispanijos rinkimų įstatymą ( 1 ), todėl paskelbė, kad jų vietos Parlamente yra laisvos. 2019 m. birželio 27 d. tuometinis Parlamento pirmininkas pranešė pirmajam ir antrajam ieškovams, kad negali jų laikyti būsimais Parlamento nariais.

2019 m. spalio 14 d. ir lapkričio 4 d.Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas, Ispanija) baudžiamųjų bylų skyriaus ikiteisminio tyrimo teisėjas dėl kiekvieno iš ieškovų išdavė nacionalinį arešto orderį, Europos arešto orderį ir tarptautinį arešto orderį, kad jie galėtų būti teisiami jiems iškeltoje baudžiamojoje byloje dėl – priklausomai nuo atitinkamo asmens – sukilimo, maišto, valstybės lėšų pasisavinimo ir kitų nusikalstamų veikų.

2020 m. sausio 13 d. plenariniame posėdyje Parlamentas, vadovaudamasis Sprendimu Junqueras Vies ( 2 ), konstatavo pirmojo ir antrojo ieškovų išrinkimą į Parlamentą nuo 2019 m. liepos 2 d.2020 m. sausio 16 d. Parlamento pirmininko pavaduotojas per plenarinį posėdį pranešė apie 2020 m. sausio 13 d. Aukščiausiojo Teismo pirmininko pateiktus prašymus atšaukti pirmojo ir antrojo ieškovų imunitetą ir perdavė juos Parlamento Teisės reikalų komitetui.

2020 m. vasario 10 d. Parlamentas, po Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos 2020 m. sausio 31 d., konstatavo, kad trečioji ieškovė išrinkta Parlamento nare nuo 2020 m. vasario 1 d.2020 m. vasario 13 d. Parlamento pirmininko pavaduotojas per plenarinį posėdį pranešė apie 2020 m. vasario 10 d. Aukščiausiojo Teismo pirmininko pateiktą prašymą atšaukti trečiosios ieškovės imunitetą ir perdavė šį prašymą Parlamento Teisės reikalų komitetui.

Trimis 2021 m. kovo 9 d. sprendimais ( 3 ) Parlamentas atšaukė Protokolo Nr. 7 9 straipsnio pirmos pastraipos b punkte ( 4 ) numatytą trijų ieškovų imunitetą; tada jie Bendrajame Teisme pareiškė ieškinį dėl šių trijų sprendimų panaikinimo.

Bendrojo Teismo išplėstinė kolegija atmetė ieškovų ieškinį; ji visų pirma priėmė sprendimą dėl nešališkumo principo taikomumo sprendimui dėl prašymo atšaukti Europos Parlamento nario imunitetą ir dėl šio principo apimties, taip pat dėl nagrinėjimo, kurį turi atlikti Parlamentas, gavęs tokį prašymą.

Bendrojo Teismo vertinimas

Pirma, dėl nešališkumo reikalavimo, įtvirtinto Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalyje, kurio turi laikytis institucijos, vykdydamos savo užduotis, Bendrasis Teismas priminė, kad juo siekiama užtikrinti vienodą požiūrį, o jis yra Sąjungos pagrindas. Juo, be kita ko, siekiama užkirsti kelią galimiems pareigūnų ir tarnautojų, kurie veikia šių institucijų vardu, interesų konfliktams. Jis taip pat taikomas Parlamento nariams, kai jie dalyvauja priimant sprendimus, susijusius su Parlamento administracinėmis funkcijomis. Bendrasis Teismas nusprendė, kad šis reikalavimas taikomas ir Parlamento nariams, kurie, kaip Teisės reikalų komiteto nariai, dalyvauja prašymo atšaukti imunitetą nagrinėjimo etape, ir taip yra nepaisant sprendimo, kuris priimamas dėl tokio prašymo, politinio pobūdžio. Jis pažymėjo, kad laikantis šio reikalavimo vis dėlto būtina atsižvelgti į tai, kad šie nariai iš principo nėra politiškai neutralūs ir tuo jie skiriasi nuo pareigūnų ir tarnautojų, veikiančių Sąjungos institucijų, įstaigų bei agentūrų vardu.

Bendrasis Teismas taip pat nurodė, kad Teisės reikalų komitetas yra politinis organas, kurio sudėtimi siekiama atspindėti Parlamento įvairovę. Šis komitetas iš savo narių skiria pranešėją pagal lygybės principu grindžiamą frakcijų rotacijos sistemą. Darytina išvada, kad nors pranešėjo užduotis patikima tam tikrai frakcijai priklausančiam Parlamento nariui, šis narys eina pareigas komitete, kurio sudėtis atspindi frakcijų pusiausvyrą Parlamente.

Bendrasis Teismas nusprendė, kad tokiomis aplinkybėmis Parlamento nario, kuris dalyvauja šiame tyrimo etape, kaip antai pranešėjo, nešališkumas iš principo negali būti vertinamas atsižvelgiant į jo politinę ideologiją ar lyginant jo politinę ideologiją su Parlamento nario, kurio imunitetą prašoma atšaukti, politine ideologija. Konkrečiai kalbant, tai, kad pranešėjas priklauso nacionalinei politinei partijai ar Parlamente įsteigtai frakcijai, neatsižvelgiant į jų vertybes ar idėjas ir net darant prielaidą, kad jos gali atskleisti Parlamento nario, kurio imunitetą prašoma atšaukti, padėčiai a priori nepalankų požiūrį, iš principo neturi įtakos pranešėjo nešališkumo vertinimui.

Tuo remdamasis Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pranešėjo priklausymas Europos konservatorių ir reformistų frakcijai, kurią sudaro ir Parlamento nariai, priklausantys politinei partijai VOX, inicijavusiai baudžiamąją bylą prieš ieškovus, iš principo neturi įtakos vertinant jo nešališkumą. Šiuo atžvilgiu Bendrasis Teismas nusprendė, kad ypatinga minėtai partijai priklausančių Parlamento narių padėtis iš principo negali būti taikoma visiems Europos konservatorių ir reformistų frakcijos nariams vien dėl to, kad juos sieja panašios politinės pažiūros, nes jie priklauso tai pačiai frakcijai. Šiame kontekste to, kad Parlamento narys, būsimas pranešėjas bylose dėl ieškovų imuniteto atšaukimo, išreiškė pritarimą politinės partijos VOX reiškiamoms idėjoms, visų pirma susijusioms su Katalonijos politine situacija, ir prieštaravimą ieškovų ginamoms politinėms idėjoms, nepakanka, kad būtų nustatytas nešališkumo principo pažeidimas.

Pažymėjęs, kad ieškovai nesirėmė pranešėjo asmeniniu suinteresuotumu nagrinėjamose bylose arba jo asmeniniu išankstiniu nusistatymu, kurį būtų galima atsieti nuo jo politinės ideologijos, Bendrasis Teismas atmetė prieštaravimą, susijusį su pranešėjo nešališkumo stoka.

Antra, dėl nagrinėjimo, kurį turi atlikti Parlamentas, gavęs prašymą atšaukti imunitetą, Bendrasis Teismas priminė, kad Parlamentas pirmiausia turi patikrinti, ar faktinėms aplinkybėms, kuriomis grindžiamas šis prašymas, gali būti taikomas Protokolo Nr. 7 8 straipsnis, kaip speciali nuostata. Jei atsakymas būtų teigiamas, Parlamentas turi konstatuoti, kad imuniteto atšaukimas neįmanomas. Tik tuo atveju, jei ši institucija padaro neigiamą išvadą, toliau ji turi patikrinti, ar atitinkamas narys turi minėto protokolo 9 straipsnyje numatytą imunitetą nagrinėjamų faktinių aplinkybių atžvilgiu, o jei taip, nuspręsti, ar šis imunitetas turi būti atšauktas remiantis šio protokolo 9 straipsnio trečia pastraipa.

Šiuo klausimu Bendrasis Teismas konstatavo, kad ginčijamuose sprendimuose Parlamentas nustatė, jog faktinėms aplinkybėms, kuriomis grindžiami prašymai atšaukti imunitetą, Protokolo Nr. 7 8 straipsnis netaikomas.

Toliau dėl klausimo, ar nagrinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis ieškovams taikomas 9 straipsnyje numatytas imunitetas, Bendrasis Teismas nusprendė: kadangi vykdydamas įgaliojimus, susijusius su imunitetais, Parlamentas turi užtikrinti jų veiksmingumą, jis netiesiogiai, bet neišvengiamai nusprendė, kad šios bylos aplinkybėmis tik Protokolo Nr. 7 9 straipsnio pirmos pastraipos b punkte numatytas imunitetas yra kliūtis suimti ir perduoti ieškovus Ispanijos valdžios institucijoms pagal ginčijamus Europos arešto orderius.

Šiuo aspektu Bendrasis Teismas pažymėjo, kad ginčijamuose sprendimuose Parlamentas atsižvelgė į tai, kad pagal Ispanijos teisę, kaip ją aiškina nacionaliniai teismai, ieškovams nesuteikiama imuniteto dėl nagrinėjamų faktinių aplinkybių. Bendrasis Teismas nusprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog Protokolo Nr. 7 9 straipsnio pirmos pastraipos a punkte numatyto imuniteto apimtį ir taikymo sritį apibrėžia nacionalinė teisė, Parlamentas teisingai rėmėsi nacionaline teise, kaip ją aiškina nacionaliniai teismai. Bendrasis Teismas taip pat nurodė, kad ieškovai neįrodė, jog ši išvada klaidinga.

Be to, Bendrasis Teismas konstatavo, kad tai, jog ginčijamuose sprendimuose nieko nepasakyta apie imunitetą, numatytą Protokolo Nr. 7 9 straipsnio antroje pastraipoje, kuri susijusi su Parlamento narių imunitetu, kai jie vyksta į Parlamento susitikimų vietą arba grįžta iš jos, nedaro jų dviprasmiškų, nes šioje nuostatoje numatytas imunitetas nesuteikia ieškovams apsaugos, kuri būtų atskira nuo tos, kuria jie naudojosi pagal 9 straipsnio pirmą pastraipą.

Galiausiai Bendrasis Teismas pažymėjo, kad nagrinėdamas klausimą, ar reikia atšaukti vieno iš jo narių imunitetą, Parlamentas neturi vertinti per nagrinėjamą nacionalinę procedūrą teisminių institucijų priimtų aktų, kaip antai šiuo atveju nacionalinių ir Europos arešto orderių, teisėtumo. Iš tiesų šis klausimas priklauso vien nacionalinių valdžios institucijų kompetencijai.

( 1 ) 1985 m. birželio 19 d.Ley orgánica 5/1985 de régimen electoral general (Pagrindinis įstatymas Nr. 5/1985 dėl bendrosios rinkimų tvarkos) (BOE, Nr. 147, 1985 m. birželio 20 d., p. 19110) 224 straipsnio 2 dalis.

( 2 ) 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimas Junqueras Vies (C‑502/19, EU:C:2019:1115).

( 3 ) 2021 m. kovo 9 d. Europos Parlamento sprendimai P9_TA(2021)0059, P9_TA(2021)0060 ir P9_TA(2021)0061.

( 4 ) Šioje Protokolo (Nr. 7) dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų (OL C 83, 2010, p. 266) nuostatoje nurodyta, kad Europos Parlamento sesijų metu jo nariai visų kitų valstybių narių teritorijose naudojasi imunitetu nuo bet kokios sulaikymo priemonės ir patraukimo atsakomybėn.