Byla C‑402/21

Staatssecretaris van Justitie en Veiligheid ir kt.

prieš

S
ir
Staatssecretaris van Justitie en Veiligheid

(Raad van State prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

2023 m. vasario 9 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – EEB ir Turkijos asociacijos susitarimas – Sprendimas Nr. 1/80 – 6 ir 7 straipsniai – Turkijos piliečiai, jau integravęsi į priimančiosios valstybės narės darbo rinką ir turintys atitinkamą teisę gyventi šalyje – Nacionalinės valdžios institucijų sprendimai panaikinti Turkijos piliečių, teisėtai gyvenančių atitinkamoje valstybėje narėje ilgiau kaip 20 metų, teisę gyventi šalyje dėl to, kad jie kelia esamą, realią ir pakankamai rimtą grėsmę vienam iš pagrindinių visuomenės interesų – 13 straipsnis – Status quo išlyga – 14 straipsnis – Pateisinimas – Viešosios tvarkos sumetimai“

1. Tarptautiniai susitarimai – EEB ir Turkijos asociacijos susitarimas – Laisvas asmenų judėjimas – Darbuotojai – Asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/80 13 straipsnyje numatyta „status quo“ taisyklė – Taikymo sritis – Turkijos piliečiai, turintys šio sprendimo 6 ir 7 straipsniuose numatytas teises – Įtraukimas

   (EEB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/80 6, 7 ir 13 straipsniai)

   (žr. 53–56, 58–60 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

2. Tarptautiniai susitarimai – EEB ir Turkijos asociacijos susitarimas – Laisvas asmenų judėjimas – Darbuotojai – Apribojimai dėl viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar visuomenės sveikatos priežasčių – Apimtis – Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos leidžiama panaikinti teisę gyventi šalyje Turkijos piliečiams, keliantiems realią, esamą ir pakankamai rimtą grėsmę vienam iš pagrindinių visuomenės interesų – Pateisinimas – Sąlygos – Proporcingumas – Išankstinis ir individualus šių piliečių esamos padėties vertinimas

   (EEB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/80 6, 7 ir 13 straipsniai bei 14 straipsnio 1 dalis; Tarybos direktyvos 2003/109 12 straipsnis)

   (žr. 66, 68–73, 75, 77 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)

Santrauka

Nyderlanduose užsieniečio neterminuotas leidimas gyventi šalyje gali būti panaikintas, be kita ko, jeigu jis buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama trejų metų ar didesne laisvės atėmimo bausme ir jeigu bendra paskirtų bausmių trukmė pasiekia tam tikra ribą. Vis dėlto iki 2012 m. panaikinti leidimą buvo draudžiama, jei toks pilietis teisėtai gyveno šioje šalyje bent 20 metų. 2012 m. liepos mėn. padarius teisės aktų pakeitimus dėl pasikeitusio viešosios tvarkos apsaugos suvokimo Nyderlandų visuomenėje, šio draudimo nebeliko ( 1 ).

Taikydamas šias naujas teisės aktų nuostatas Staatssecretaris van Justitie en Veiligheid (Teisingumo ir saugumo valstybės sekretorius, Nyderlandai) priėmė sprendimus, jais panaikino trijų Turkijos piliečių – S, E ir C, teisėtai gyvenančių Nyderlanduose daugiau kaip 20 metų, leidimus gyventi šalyje. Panaikinimas buvo pagrįstas tuo, kad per gyvenimo šalyje laikotarpį jie buvo ne kartą nuteisti už įvairiais nusikalstamas veikas, kurių sunkumas ir bendra už jas paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmė pasiekė nustatytą ribą, ir kad toks elgesys kelia realią, esamą ir pakankamai rimtą grėsmę vienam iš pagrindinių visuomenės interesų.

Atitinkamai S, E ir C dėl šių sprendimų pareikšti ieškiniai Rechtbank Den Haag (Hagos pirmosios instancijos teismas, Nyderlandai) lėmė skirtingus rezultatus, kiek tai susiję su Asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/80 ( 2 ) 13 straipsnio, taikytino nuo 1980 m. gruodžio 1 d., taikymu nagrinėjamu atveju. Šioje nuostatoje įtvirtinta status quo išlyga, pagal kurią valstybėms narėms draudžiama nustatyti naujų apribojimų, susijusių su darbuotojų turkų ir jų šeimos narių, kurie teisėtai gyvena ir dirba jų teritorijoje, įdarbinimo sąlygomis. Vis dėlto pagal Sprendimo Nr. 1/80 14 straipsnį jo nuostatoms, susijusioms su įdarbinimu ir laisvu darbuotojų judėjimu, gali būti taikomi apribojimai, pateisinami, be kita ko, viešosios tvarkos sumetimais.

Gavusi apeliacinius skundus Raad van State (Valstybės Taryba, Nyderlandai) nusprendė kreiptis į Teisingumo Teismą su klausimais dėl Sprendimo Nr. 1/80 13 ir 14 straipsnių taikymo srities ir tarpusavio sąsajos.

Savo sprendime Teisingumo Teismas patvirtino, kad Sprendimo Nr. 1/80 13 straipsnis taikomas Turkijos piliečiams, kurie pagal šį sprendimą jau turi teises užimtumo ir laisvo judėjimo srityje. Be to, jis paaiškino, kokiomis sąlygomis naujas šių teisių apribojimas, dėl kurio Turkijos piliečiai gali remtis minėtu 13 straipsniu, gali būti pateisinamas viešosios tvarkos reikalavimais, kaip tai suprantama pagal Sprendimo Nr. 1/80 14 straipsnį.

Teisingumo Teismo vertinimas

Visų pirma Teisingumo Teismas nagrinėjo Sprendimo Nr. 1/80 13 straipsnyje įtvirtintos status quo išlygos taikymo sritį. Jis priminė savo jurisprudenciją, pagal kurią ši išlyga veikia tiesiogiai ir turi – atsižvelgiant į Sprendimo Nr. 1/80 tikslą įtvirtinti laisvą darbuotojų judėjimą, būti aiškinama plačiai. Iš tiesų tiek naujas apribojimas, kuris sugriežtina darbuotojo turko arba jo šeimos narių pirmosios profesinės veiklos sąlygas, tiek tas, kuris, šiam darbuotojui ar jo šeimos nariams naudojantis teisėmis įsidarbinimo srityje pagal Sprendimo Nr.1/80 6 arba 7 straipsnius ( 3 ), apriboja jo galimybę dirbti pagal darbo sutartį, kurią užtikrina šios teisės, prieštarauja minėto sprendimo tikslui.

Be to, iš jurisprudencijos matyti, kad valstybės narės priemonės, kuriomis siekiama nustatyti Turkijos piliečių teisėto buvimo šalyje kriterijus priimant arba pakeičiant, be kita ko, šių piliečių gyvenimo šalyje sąlygas, gali būti laikomos naujais apribojimais, kaip tai suprantama pagal Sprendimo Nr. 1/80 13 straipsnį.

Taigi nacionalinės teisės aktai, leidžiantys panaikinti atitinkamų asmenų teises gyventi šalyje, kurias jie turi pagal Sprendimo Nr. 1/80 6 ir 7 straipsnius, riboja jų teisę laisvai judėti, palyginti su ta teise laisvai judėti, kurią jie turėjo šio sprendimo įsigaliojimo momentu, todėl jie yra naujas apribojimas kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 13 straipsnį. Vadinasi, atitinkami Turkijos piliečiai gali remtis šia nuostata.

Tada Teisingumo Teismas nagrinėjo Sprendimo Nr. 1/80 13 ir 14 straipsnių tarpusavio sąsają. Jis pabrėžė, kad 14 straipsnyje numatyta draudimo nustatyti „naujus apribojimus“ išimtis yra nuo laisvo darbuotojų judėjimo leidžianti nukrypti nuostata, todėl turi būti suprantama siaurai. Be to, priemonės, susijusios su šiais reikalavimais, turi būti tinkamos užtikrinti siekiamo viešosios tvarkos apsaugos tikslo įgyvendinimą ir neviršyti to, kas būtina jam pasiekti.

Be to, kalbant apie Turkijos piliečius, kurie, kaip S, E ir C, priimančiojoje valstybėje narėje gyvena daugiau kaip 10 metų, pažymėtina, kad Teisingumo Teismas, siekdamas taikyti minėtą 14 straipsnį, remiasi Direktyvos 2003/109 ( 4 ) 12 straipsniu ilgalaikių gyventojų apsaugos srityje. Iš tiesų, kiek tai susiję su tokiais gyventojais, imantis tokių priemonių, pateisinamų viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo sumetimais, reikia, kad nacionalinės valdžios institucijos, laikydamosi proporcingumo principo ir paisydamos atitinkamo asmens pagrindinių teisių, kiekvienu konkrečiu atveju įvertintų, ar jo individualus elgesys kelia esamą, realią ir pakankamai rimtą grėsmę pagrindiniam visuomenės interesui.

Atsižvelgęs į šias aplinkybes Teisingumo Teismas nusprendė, kad aptariamos nacionalinės įstatyminės priemonės priskirtinos Sprendimo Nr. 1/80 14 straipsnyje numatytai Nyderlandų institucijų diskrecijai. Vis dėlto remtis vien pasikeitusiomis visuomenės pažiūromis ir nurodyti pateisinimą, pagrįstą viešąja tvarka, nepakanka šiai priemonei pateisinti. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į Sprendimu Nr. 1/80 suteiktas teises, taip pat turi įvertinti, ar nacionalinė priemonė tinkama užtikrinti siekiamo tikslo įgyvendinimą ir neviršija to, kas būtina jam pasiekti, ir ar ji numato išankstinį ir individualų atitinkamo darbuotojo turko esamos padėties vertinimą.

( 1 ) 2012 m. kovo 26 d.Besluit houdende wijziging van het Vreemdelingenbesluit 2000 in verband met aanscherping van de glijdende schaal (Nutarimas, kuriuo dėl slankiosios skalės sugriežtinimo iš dalies keičiamas Nutarimas dėl užsieniečių) (Stb., Nr. 158, 2012).

( 2 ) 1980 m. rugsėjo 19 d. Asociacijos tarybos sprendimas Nr. 1/80 dėl Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociacijos plėtros.

( 3 ) Sprendimo Nr. 1/80 6 ir 7 straipsniai numato darbuotojų turkų ir atitinkamai jų šeimos narių, kuriems buvo leista atvykti pas juos, teises užimtumo srityje.

( 4 ) 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyva 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (OL L 16, 2004, p. 44; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 272).