Byla T‑522/20

Carpatair SA.

prieš

Europos Komisiją

 2023 m. vasario 8 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji išplėstinė kolegija) sprendimas

„Valstybės pagalba – Aviacijos sektorius – Priemonės, kurias Rumunija taikė Timišoaros oro uostui – Priemonės, kurias Timišoaros oro uostas taikė Wizz Air ir jo paslaugomis besinaudojančioms oro transporto bendrovėms – Sprendimas, kuriuo iš dalies konstatuojamas valstybės pagalbos Timišoaros oro uostui ir jo paslaugomis besinaudojančioms oro transporto bendrovėms nebuvimas – Oro uosto mokesčiai – Ieškinys dėl panaikinimo – Reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas – Konkreti sąsaja – Didelis poveikis konkurencinei padėčiai – Tiesioginė sąsaja – Suinteresuotumas kreiptis į teismą – Priimtinumas – SESV 107 straipsnio 1 dalis – Atrankusis pobūdis – Nauda – Privataus ūkio subjekto kriterijus“

1.      Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Suinteresuotumas kreiptis į teismą – Atsiradusio ir egzistuojančio suinteresuotumo būtinybė – Vertinimas ieškinio pareiškimo momentu – Ginčijamo teisės akto panaikinimas, galintis suteikti naudos ieškovui, pateikus ieškinį nacionaliniuose teismuose – Priimtinumas – Galimybė Sąjungos teismui vertinti nacionaliniam teismui pateikto ieškinio pagrįstumo tikimybę – Netaikymas

(SESV 263 straipsnis)

(žr. 27–38 punktus)

2.      Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto sąvoka, kaip ji suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą – Bet koks visuotinai taikomas aktas, išskyrus pagal teisėkūros procedūrą priimtus aktus – Komisijos sprendimas, kurį sudaro dvi dalys – Pirmoji dalis dėl oro uosto mokesčių tvarkos, taikomos visoms oro transporto bendrovėms, besinaudojančioms tam tikro oro uosto paslaugomis – Visuotinai taikomas aktas – Įtraukimas – Antroji dalis dėl susitarimų, taikomų tik sutartį sudariusioms šalims – Individualios priemonės – Netaikymas

(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)

(žr. 47–53 punktus)

3.      Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Konkreti sąsaja – Kriterijai – Komisijos sprendimas valstybės pagalbos srityje, priimtas pasibaigus oficialiai tyrimo procedūrai – Įmonės konkurentės ieškinys, kuriuo ginčijamas sprendimo pagrįstumas – Įmonė, teigianti, kad jos padėčiai rinkoje buvo padarytas didelis poveikis – Priimtinumas

(SESV 108 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 263 straipsnio ketvirta pastraipa)

(žr. 54, 55 punktus)

4.      Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Konkreti sąsaja – Kriterijai – Ieškovui tenkanti įrodinėjimo pareiga – Apimtis

(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)

(žr. 56–59, 81–84 punktus)

5.      Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Konkreti sąsaja – Kriterijai – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas valstybės pagalbos nebuvimas – Pagalbą gavusios įmonės konkurentės ieškinys – Įmonė konkurentė, teigianti, kad jos teisei nepatirti iškraipytos konkurencijos buvo padarytas tiesioginis poveikis – Priimtinumas

(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)

(žr. 87–91 punktus)

6.      Teismo procesas – Įrodymų pateikimas – Terminas – Pavėluotas pasiūlymų pateikti įrodymų pateikimas – Netinkamas vėlavimo pagrindimas – Nepriimtinumas

(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 85 straipsnio 1 dalis)

(žr. 97, 98 punktus)

7.      Teismo procesas – Įrodymų pateikimas – Dokumentų, surašytų kita, nei proceso kalba, pateikimas – Pareiga pateikti vertimą į proceso kalbą – Pažeidimas – Pasekmės – Ieškovo spontaniškai atliktas ištaisymas – Priimtinumas

(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 46 straipsnio 2 ir 3 dalys)

(žr. 101–106 punktus)

8.      Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Priemonės atrankusis pobūdis – Priemonė, pagal kurią numatoma sumažinti oro uosto mokesčius visoms oro transporto bendrovėms, besinaudojančioms atitinkamo oro uosto paslaugomis – Taikymo sąlygos, pagal kurias numatytas sumažinimas taikomas tik vienai oro transporto bendrovei – Priemonė, kuri gali būti pripažinta atrankiąja

(SESV 107 straipsnio 1 dalis)

(žr. 125–132, 138–148 punktus)

9.      Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Vertinimas taikant privataus investuotojo kriterijų – Vertinimas atsižvelgiant į visas reikšmingas ginčijamo sandorio aplinkybes ir į jos kontekstą – Atsižvelgimas į sprendimo dėl atitinkamos priemonės priėmimo momentu turimą informaciją ir galimus numatyti pokyčius – Atsižvelgimas į aplinkybes, atsiradusias po atitinkamos priemonės priėmimo – Netaikymas

(SESV 107 straipsnio 1 dalis)

(žr. 170–173, 186–190, 192–199 punktus)

10.    Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Vertinimas taikant privataus investuotojo kriterijų – Vertinimas atsižvelgiant į visas reikšmingas ginčijamo sandorio aplinkybes ir į jo kontekstą – Valstybės narės pareiga pateikti objektyvius ir patikrinamus duomenis, atskleidžiančius ekonominį sandorio pobūdį – Komisijai tenkanti įrodinėjimo pareiga – Apimtis

(SESV 107 straipsnio 1 dalis)

(žr. 174–177, 179–184, 191 punktus)

Santrauka

Bendrasis Teismas panaikino Europos Komisijos sprendimą, kuriuo patvirtinta pagalba, Rumunijos suteikta Timišoaros tarptautiniam oro uostui Wizz Air naudai

Nagrinėdama šių priemonių atrankųjį pobūdį ir naudingumą Komisija padarė kelias teisės klaidas

Rumunijos rytuose esantį Timišoaros tarptautinį oro uostą eksploatuoja akcinė bendrovė Societăţii Naţionale „Aeroportul Internaţional Timişoara – Traian Vuia“ SA (toliau – AITTV), kurios 80 % akcijų priklauso Rumunijos valstybei.

Numačiusi eismo padidėjimą dėl Rumunijos įstojimo į Europos Sąjungą 2007 m. ir siekdama įvykdyti stojimo į Šengeno erdvę sąlygas saugumo srityje AITTV iš Rumunijos valstybės gavo finansavimą, skirtą ne Šengeno erdvės skrydžių terminalo statybai ir saugumo įrangai.

Be to, vykdydama strategiją, kuria siekiama pritraukti pigių skrydžių bendroves ir padidinti bendrą oro uosto pelningumą, 2008 m. AITTV pasirašė su Vengrijos pigių skrydžių bendrove Wizz Air Hungary Légiközlekedési Zrt. (toliau – Wizz Air) susitarimus, apibrėžiančius jų bendradarbiavimo principus ir bendrąsias Wizz Air naudojimosi oro uosto infrastruktūra ir paslaugomis sąlygas (toliau – 2008 m. susitarimai). Du iš šių susitarimų 2010 m. buvo pakeisti pagal naują Wizz Air ir AITTV sutartą nuolaidų sistemą (toliau – 2010 m. pakeitimo susitarimai). Remiantis 2007, 2008 ir 2010 m. aviacijos informaciniais leidiniais (toliau – AIL), Wizz Air taip pat buvo taikomos oro uosto mokesčių nuolaidos.

2010 m. Rumunijos regioninė oro transporto bendrovė Carpatair SA pateikė Europos Komisijai skundą dėl pagalbos, kurią Rumunijos valdžios institucijos suteikė Timišoaros tarptautiniam oro uostui Wizz Air naudai.

2020 m. vasario 24 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) Komisija nusprendė, kad, viena vertus, 2007–2009 m. AITTV suteiktas viešasis finansavimas, skirtas ne Šengeno erdvės skrydžių terminalo plėtrai, riedėjimo tako pagerinimui, perono plėtrai ir ženklinimo įrangai, yra valstybės pagalba, kuri suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą(1). Kita vertus, Komisija konstatavo, kad 2007 m. privažiavimo kelio, stovėjimo aikštelės plėtros ir 2008 m. saugumo įrangos viešasis finansavimas, 2007, 2008 ir 2010 m. AIL nurodyti oro uosto mokesčiai, taip pat 2008 m. susitarimai su Wizz Air (įskaitant 2010 m. pakeitimo susitarimus) nėra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

Carpatair SA pareiškė ieškinį dėl šio sprendimo panaikinimo tiek, kiek Komisija konstatavo, kad nei 2010 m. AIL nurodytos oro uosto mokesčių nuolaidos, nei 2008 m. susitarimai su pakeitimais, padarytais 2010 m. (toliau – ginčijamos priemonės), nėra valstybės pagalba. Bendrasis Teismas patenkino šį ieškinį ir nurodė kelias teisės klaidas, kurias padarė Komisija, nagrinėdama šių priemonių atrankųjį pobūdį ir jų naudingumą.

Bendrojo Teismo vertinimas

Pirmiausia Bendrasis Teismas atmetė Komisijos argumentus, kad Carpatair SA pareikštas ieškinys yra nepriimtinas, motyvuojant tuo, kad ji neturi nei teisės pareikšti ieškinio dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo, nei atsiradusio ir esamo suinteresuotumo panaikinti šį sprendimą.

Dėl Carpatair SA teisės pareikšti ieškinį Bendrasis Teismas priminė, kad pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali pareikšti ieškinį dėl jam neskirto akto, jeigu jis tiesiogiai ir konkrečiai su juo susijęs arba pareikštas dėl tiesiogiai su juo susijusių reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktų, dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių. Dėl šios dichotomijos Bendrasis Teismas patikslino, kad ginčijamo sprendimo dalis, susijusi su oro uosto mokesčiais, yra reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, todėl Carpatair SA ieškinys dėl šios dalies yra priimtinas su sąlyga, kad ji tiesiogiai su ja susijusi. Kita vertus, kadangi 2008 m. susitarimai ir jų 2010 m. pakeitimai turi būti laikomi individualiomis priemonėmis, Carpatair SA ieškinys dėl šiems susitarimams skirtos ginčijamo sprendimo dalies yra priimtinas tik jeigu ji įrodo, kad jie su ja susiję ne tik tiesiogiai, bet ir konkrečiai.

Dėl Carpatair SA konkrečios sąsajos ginčijamo sprendimo dalyje, skirtoje 2008 m. susitarimams ir jų 2010 m. pakeitimams, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad tokios sąsajos negalima kildinti vien iš šios įmonės dalyvavimo administracinėje procedūroje, vykdytoje prieš priimant ginčijamą sprendimą. Vis dėlto, kadangi minėti susitarimai galėjo padaryti didelį poveikį jos konkurencinei padėčiai rinkose, kuriose ji konkuravo su Wizz Air, Carpatair SA teisiniu požiūriu pakankamai įrodė konkrečią savo sąsają. Be to, kadangi didelio poveikio vertinimas turi būti atliktas atsižvelgiant į situaciją tuo metu, kai ginčijamos priemonės buvo priimtos, ir galėjo turėti poveikį, argumentai, kad Carpatair SA pakeitė komercinį modelį ir nuo 2013 m. nutraukė savo veiklą Timišoaros tarptautiniame oro uoste, negali paneigti šios išvados.

Be to, Bendrasis Teismas manė, kad Carpatair SA yra tiesiogiai susijusi su ginčijamu sprendimu, nes, pirma, jis daro tiesioginį poveikį jos teisei nagrinėjamoje rinkoje nepatirti dėl ginčijamų priemonių iškraipytos konkurencijos ir, antra, ginčijamų priemonių poveikis visiškai automatiškai paliekamas vien pagal Sąjungos teisės aktus, netaikant kitų tarpinių taisyklių.

Patvirtinęs Carpatair SA pareikšto ieškinio priimtinumą Bendrasis Teismas dėl esmės konstatavo, kad ginčijamame sprendime padarytos kelios teisės klaidos, turinčios įtakos išvadai, jog nei 2010 m. AIL nurodytos oro uosto mokesčių nuolaidos, nei 2008 m. su Wizz Air sudaryti susitarimai su pakeitimais, padarytais 2010 m., nėra valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, nes pirmosios nėra atrankiojo pobūdžio, o antrieji nesuteikia ekonominės naudos Wizz Air.

Pirma, dėl 2010 m. AIL nurodytų oro uosto mokesčių nuolaidų atrankiojo pobūdžio Bendrasis Teismas priminė, kad, nors valstybės pagalbos sąvoka apima tik priemones, kuriomis suteikiama atrankiojo pobūdžio nauda, iš jurisprudencijos matyti, kad priemonės, kurios iš pirmo žvilgsnio taikomos visoms įmonėms, atsižvelgiant į jų poveikį, gali turėti tam tikrą atrankumą, todėl gali būti laikomos priemonėmis, skirtomis tam tikroms įmonėms ar tam tikrų prekių gamybai. Toks de facto atrankumas gali būti nustatytas tais atvejais, kai, nors formalūs priemonės taikymo kriterijai suformuluoti bendrai ir objektyviai, priemonė yra sukurta taip, kad jos poveikis labai palankus tam tikrai įmonių grupei.

Šiuo atveju 2010 m. AIL yra išvardytos, be kita ko, trijų rūšių oro uosto mokesčių nuolaidos, taikomos visoms oro transporto bendrovėms, kurios naudojasi ar gali naudotis Timišoaros tarptautinio oro uosto paslaugomis. Trečiojo tipo nuolaida – tai 72–85 % nuolaida orlaiviams, kurių didžiausia kilimo masė didesnė nei 70 tonų ir kurie per mėnesį perveža daugiau kaip 10 000 keleivių.

Nors trijų rūšių nuolaidos atitinka skirtingas sąlygas ir nėra kumuliacinės, Komisija, atlikusi bendrą tyrimą, atmetė jų atrankųjį pobūdį. Šiomis aplinkybėmis Komisija taip pat nepareiškė nuomonės dėl to, ar kitos oro transporto bendrovės nei Wizz Air savo parke turėjo tinkamo dydžio orlaivių, užtikrinančių pakankamą skrydžių dažnį, kad jos galėtų faktiškai pasinaudoti minėta trečiojo tipo nuolaida. Atsižvelgdamas į šias pastabas Bendrasis Teismas konstatavo, kad neišnagrinėjusi, ar trečiojo tipo nuolaida, vertinama atskirai, buvo palanki Wizz Air dėl jos taikymo sąlygų, kaip teigė Carpatair SA, Komisija padarė teisės klaidą.

Antra, dėl klausimo, ar 2008 m. susitarimais su pakeitimais, padarytais 2010 m., Wizz Air buvo suteikta ekonominė nauda, Bendrasis Teismas priminė, kad šis vertinimas iš principo atliekamas taikant rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio privataus ūkio subjekto kriterijų. Siekiant nustatyti, ar atitinkama valstybė narė arba viešasis subjektas elgėsi kaip apdairus privatus rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis ūkio subjektas, svarbi tik turima informacija ir pokyčiai, kuriuos galima numatyti sprendimo atlikti atitinkamą operaciją priėmimo momentu. Ginčijamame sprendime Komisijos padaryta išvada, kad apdairus rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis privatus ūkio subjektas su Wizz Air būtų sudaręs 2008 m. susitarimus su pakeitimais, padarytais 2010 m., buvo grindžiama vien ex post pateiktais įrodymais, visų pirma 2015 m. parengta ataskaita.

Dėl pastarojo aspekto Bendrasis Teismas pažymėjo, jog vien dėl to, kad ši 2015 m. ataskaita grindžiama turima informacija ir pokyčiais, kuriuos galima numatyti 2008 m. susitarimų priėmimo momentu, negalima daryti išvados, kad tai prilygsta ex ante analizei, kuri gali įrodyti, kad buvo įvykdytas rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio privataus ūkio subjekto kriterijus. Be to, nors papildomos ex post ekonominės analizės, kurias per administracinę procedūrą pateikė Rumunija ir Wizz Air, gali padėti išsiaiškinti 2008 m. susitarimų sudarymo momentu buvusias aplinkybes ir į jas turi atsižvelgti Komisija, vis dėlto šios analizės nepapildė iki minėtų susitarimų sudarymo buvusių aplinkybių, o buvo vienintelės, kuriomis Komisija grindė 2008 m. susitarimų vertinimą.

Taigi Bendrasis Teismas manė, kad Komisija teisiškai nepagrindė savo išvados, jog 2008 m. susitarimai ir 2010 m. pakeitimo susitarimai nesuteikė Wizz Air ekonominės naudos, kurios ji nebūtų gavusi įprastomis rinkos sąlygomis, todėl tai nebuvo valstybės pagalba.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Bendrasis Teismas patenkino ieškinį ir panaikino ginčijamą sprendimą tiek, kiek jame padaryta išvada, kad 2010 m. AIL nurodytos oro uosto mokesčių nuolaidos ir 2008 m. susitarimai, įskaitant 2010 m. pakeitimo susitarimus, nėra valstybės pagalba.

1      Pagal šią nuostatą pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka, jeigu netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui.