EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62020TJ0321

2023 m. gegužės 17 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji išplėstinė kolegija) sprendimas.
enercity AG prieš Europos Komisiją.
Konkurencija – Koncentracija – Vokietijos elektros energijos rinka – Sprendimas, kuriuo koncentracija pripažįstama suderinama su vidaus rinka – Ieškinys dėl panaikinimo – Teisės pareikšti ieškinį nebuvimas – Aktyvaus dalyvavimo nebuvimas – Nepriimtinumas.
Byla T-321/20.

ECLI identifier: ECLI:EU:T:2023:253

Byla T‑321/20

enercity AG

prieš

Europos Komisiją

2023 m. gegužės 17 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji išplėstinė kolegija) sprendimas

„Konkurencija – Koncentracija – Vokietijos elektros energijos rinka – Sprendimas, kuriuo koncentracija pripažįstama suderinama su vidaus rinka – Ieškinys dėl panaikinimo – Teisės pareikšti ieškinį nebuvimas – Aktyvaus dalyvavimo nebuvimas – Nepriimtinumas“

  1. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Tiesioginė sąsaja – Kriterijai – Komisijos sprendimas, kuriuo koncentracija pripažįstama suderinama su vidaus rinka – Įmonės operacijos šalių konkurentės ieškinys – Sprendimas, kuriuo gali būti nedelsiant pakeista atitinkamos rinkos padėtis – Tiesioginė sąsaja su ieškove

    (SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)

    (žr. 27 punktą)

  2. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Konkreti sąsaja – Kriterijai – Komisijos sprendimas, kuriuo koncentracija pripažįstama suderinama su vidaus rinka – Įmonės operacijos šalių konkurentės ieškinys – Įmonė, neaktyviai dalyvavusi administracinėje procedūroje dėl koncentracijos – Ypatingos aplinkybės dėl poveikio jos padėčiai rinkoje nebuvimas – Konkrečios sąsajos nebuvimas – Nepriimtinumas

    (SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)

    (žr. 28–39, 49, 50, 54 ir 56–58 punktus)

  3. Įmonių koncentracija – Suderinamumo su vidaus rinka įvertinimas – Komisijos tyrimas – Rinkos tyrimo atlikimas – Pareiga įrodyti, kad klausimynai buvo išsiųsti – Apimtis

    (Tarybos reglamento Nr. 139/2004 ir 11 straipsnio 7 dalis)

    (žr. 46–48 punktus)

Santrauka

Vokietijos savivaldybės įmonės enercity ieškinys dėl Komisijos patvirtinto RWE vykdomo E.ON gamybos priemonių pirkimo yra nepriimtinas

Tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas aiškina dar nenagrinėtą klausimą dėl įrodinėjimo pareigos, kiek tai susiję su Komisijos išsiųstu klausimynu jos vykdomam rinkos tyrimui atlikti

2018 m. kovo mėn. pagal Vokietijos teisę įsteigtos bendrovės RWE AG ir E.ON SE pranešė norinčios vykdyti sudėtingus turto mainus ir atlikti tris koncentracijos operacijas.

Per pirmąją operaciją RWE, kuri veikia visoje energijos tiekimo grandinėje įvairiose Europos šalyse, ketino įgyti tam tikrų E.ON, kuri yra įvairiose Europos šalyse veikianti elektros energijos tiekėja, gamybos priemonių išimtinę arba bendrą kontrolę. Per antrąją operaciją E.ON įgijo skirstymo ir mažmeninės prekybos energija, taip pat tam tikrų RWE patronuojamosios bendrovės innogy SE gamybos priemonių išimtinę kontrolę. Per trečiąją operaciją RWE numatė įsigyti 16,67 % E.ON akcijų.

2018 m. liepos 4 d. Vokietijos savivaldybės įmonė enercity AG, kuri Vokietijoje gamina ir teikia energiją, pranešė Europos Komisijai, kad pageidauja dalyvauti procedūroje, susijusioje su pirmąja ir antrąja koncentracijos operacijomis, ir dėl to gauti su jomis susijusius dokumentus.

Kadangi apie pirmąją koncentracijos operaciją Komisijai pranešta 2019 m. sausio 22 d., ši, be kita ko, atliko rinkos tyrimą ir tam tikroms įmonės pateikė klausimyną. 2019 m. vasario 26 d. sprendime ( 1 ) (toliau – ginčijamas sprendimas) Komisija pripažino, kad ta koncentracijos operacija yra suderinama su vidaus rinka.

Enercity ( 2 ) pareiškė ieškinį dėl to sprendimo panaikinimo; Bendrojo Teismo ketvirtoji išplėstinė kolegija tą ieškinį atmetė, nes nenustatė savivaldybės įmonės konkrečios sąsajos su ginčijamu sprendimu. Kad galėtų prieiti prie tokios išvados, Bendrasis Teismas išanalizavo niekada nenagrinėtą klausimą dėl pareigos įrodyti, kad Komisija išsiuntė klausimyną, reikalingą jos atliekamam rinkos tyrimui.

Bendrojo Teismo vertinimas

Iš pradžių Bendrasis Teismas primena, kad pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą fizinis ar juridinis asmuo gali pateikti ieškinį dėl sprendimo, kuris skirtas kitam asmeniui, tik tuo atveju, jeigu šis sprendimas yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susijęs.

Šiuo klausimu Bendrasis Teismas patvirtino, kad enercity yra tiesiogiai susijusi su ginčijamu sprendimu, nes dėl to, jog tuo sprendimu leista nedelsiant vykdyti pirmąją koncentracijos operaciją, jis galėjo nedelsiant pakeisti ir padėtį atitinkamose rinkose.

Dėl konkrečios enercity sąsajos Bendrasis Teismas priminė, kad tuo atveju, kai kalbama apie sprendimą, kuriuo konstatuojamas koncentracijos operacijos suderinamumas su vidaus rinka, trečiosios įmonės konkreti sąsaja su ta operacija nustatoma atsižvelgiant, viena vertus, į poveikį jos padėčiai rinkoje ir, kita vertus, į jos dalyvavimą administracinėje procedūroje. Dėl pastarojo aspekto jurisprudencijoje nustatyta, kad nors trečiosios įmonės aktyvus dalyvavimas administracinėje procedūroje yra aspektas, į kurį reguliariai atsižvelgiama siekiant įrodyti, atsižvelgiant ir į kitas ypatingas aplinkybes, jos ieškinio dėl panaikinimo priimtinumą, vien paprasto dalyvavimo procedūroje savaime nepakanka, kad būtų įrodyta jos konkreti sąsaja.

Taigi šiuo atveju Bendrasis Teismas iš karto pažymėjo, kad enercity dalyvavimas administracinėje procedūroje dėl pirmosios koncentracijos operacijos yra neginčijamas. Tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas, nuodugniai išnagrinėjęs šiuo tikslu pateiktus įrodymus, turėjo konstatuoti, jog tų įrodymų nepakanka, kad būtų įrodytas dalyvavimo „aktyvumas“. Iš tiesų, Bendrasis Teismas konkrečiai nusprendė, kad nors šiuo klausimu enercity suformuluotos pastabos buvo kažkiek svarbios ir Komisija jas išnagrinėjo, jos nebuvo lemiamos vertinant šios koncentracijos poveikį atitinkamai rinkai.

Šios išvados nepaneigia enercity argumentas, iš esmės grindžiamas neva nepakankamu Komisijos tarnybų rūpestingumu jos atžvilgiu, kiek tai susiję tiek su klausimyno siuntimu atliekamo rinkos tyrimo tikslais, tiek su atsakymu į jos prašymą suteikti trečiosios suinteresuotosios šalies statusą.

Dėl enercity teiginio, kad ji negavo to klausimyno, Bendrasis Teismas visų pirma pažymėjo, kad būtent Komisijai tenka pareiga įrodyti, jog jis buvo išsiųstas. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas konstatavo, kad ši institucija, atsakydama į proceso organizavimo priemonę, pateikė įvairių duomenų, tinkamų įrodyti, kad ginčijamas dokumentas buvo išsiųstas enercity.

Paskui, atsakydamas į enercity argumentą, kad klausimynas buvo adresuotas klaidingam gavėjui, t. y. jos atstovui spaudai, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad iš tokio asmens, gavusio ne tik Sąjungos institucijos elektroninį laišką, bet ir faksimilę, galima pagrįstai tikėtis, kad jis nedelsdamas informuos tą instituciją apie klaidingą adresatą. Be to, jis taip pat galėjo kreiptis į įmonės teisės arba komercijos skyrių ir informuoti apie gautus dokumentus.

Bet kuriuo atveju, net jeigu enercity būtų grąžinusi užpildytą klausimyną, tik dėl tokio išsiuntimo jos dalyvavimo administracinėje procedūroje nebūtų buvę galima kvalifikuoti kaip aktyvaus ir įrodyti jos konkrečios sąsajos, kaip nurodyta SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje.

Galiausiai, nors bylas nagrinėjančiam pareigūnui enercity pateiktas prašymas suteikti jai trečiosios suinteresuotosios šalies statusą yra jos noro dalyvauti procedūroje dėl nagrinėjamos koncentracijos požymis, Bendrasis Teismas taip pat nepripažino, kad toks prašymas gali apibrėžti jos dalyvavimo „aktyvumą“, nes toks apibūdinimas reikalauja įrodyti suinteresuotosios įmonės veiksmus, galėjusius daryti įtaką aptariamos procedūros baigčiai.

Tokiomis aplinkybėmis, kuriomis remiantis darytina išvada, kad enercity dalyvavimas pirmojoje koncentracijos operacijoje nebuvo aktyvus, ir, be to, atsižvelgiant į tai, jog nėra ypatingos aplinkybės dėl poveikio jos padėčiai rinkoje, Bendrasis Teismas nusprendė, kad ji nėra konkrečiai susijusi su ginčijamu sprendimu. Taigi Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad enercity neįrodė turinti teisę pareikšti ieškinį ir dėl to atmetė jos ieškinį kaip nepriimtiną.


( 1 ) 2019 m. vasario 26 d. Komisijos sprendimas C(2019) 1711 final, kuriuo koncentracija pripažįstama suderinama su vidaus rinka ir su EEE susitarimu (byla M.8871 – RWE/E.ON Assets).

( 2 ) Reikia pažymėti, kad dešimt kitų įmonių taip pat pateikė ieškinius dėl to sprendimo panaikinimo. Visi tie ieškiniai buvo atmesti kaip nepriimtini arba dėl esmės. Žr. šias susijusias bylas: 2023 m. gegužės 17 d. sprendimai EVH / Komisija (T‑312/20), Stadtwerke Leipzig / Komisija (T‑313/20), GWS Stadtwerke Hameln / Komisija (T‑314/20), TEAG / Komisija (T‑315/20), Naturstrom / Komisija(T‑316/20), EnergieVerbund Dresden / Komisija (T‑317/20), eins energie in sachsen / Komisija (T‑318/20), GGEW / Komisija (T‑319/20), Mainova / Komisija (T‑320/20) ir Stadtwerke Frankfurt am Main Holding / Komisija (T‑322/20).

Top