Byla T‑146/20

PT Pelita Agung Agrindustri
ir
PT Permata Hijau Palm Oleo

prieš

Europos Komisiją

2022 m. gruodžio 14 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji išplėstinė kolegija) sprendimas

„Subsidijos – Indonezijos kilmės biodyzelino importas – Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/2092 – Galutinis kompensacinis muitas – Reglamento Nr. 2016/1037 8 straipsnio 1 ir 2 dalys – Priverstinis kainų mažinimas – Spaudimas kainoms – Reglamento Nr. 2016/1037 8 straipsnio 5 dalis – Priežastinis ryšys – Reglamento Nr. 2016/1037 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktis ir 2 punktas – Veiksmai, kuriais privačiam subjektui „pavedama“ arba „nurodoma“ vykdyti finansinio indėlio suteikimo funkciją – Mažesnis nei tinkamas atlygis – Pajamų ar kainų palaikymas – Reglamento Nr. 2016/1037 3 straipsnio 2 dalis ir 6 straipsnio d punktas – Nauda – Reglamento Nr. 2016/1037 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktis ir 2 dalis – Tiesioginis lėšų pervedimas – Reglamento Nr. 2016/1037 7 straipsnis – Naudos dydžio apskaičiavimas – Reglamento Nr. 2016/1037 8 straipsnio 1 ir 8 dalys – Didelės žalos grėsmė – Teisė į gynybą“

1. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo trečiųjų valstybių teikiamų subsidijų – Žala – Institucijų diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/1037 8 straipsnis)

   (žr. 24–26, 87 punktus)

2. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo trečiųjų valstybių teikiamų subsidijų – Žala – Veiksniai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama – Subsidijuojamo importo poveikis panašių produktų kainoms Sąjungos rinkoje – Priverstinio kainų mažinimo skirtumo skaičiavimas – Apskaičiavimo metodas – Komisijos diskrecija – Pareiga teisingai palyginti nagrinėjamo produkto ir panašaus Sąjungos produkto kainą – Teisminė kontrolė – Akivaizdi vertinimo klaida – Įrodinėjimo pareiga

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/1037 8 straipsnio 1 ir 2 dalys)

   (žr. 27–31, 39, 40, 58–63 punktus)

3. Europos Sąjungos teisė – Aiškinimas – Metodai – Aiškinimas atsižvelgiant į Sąjungos sudarytus tarptautinius susitarimus – Reglamento 2016/1037 aiškinimas atsižvelgiant į 1994 m. GATT susitarimą dėl antidempingo – Atsižvelgimas į ginčų sprendimo tarybos pateiktą aiškinimą

   (Susitarimas dėl bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo (1994 m. antidempingo susitarimas); Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 2016/1037)

   (žr. 47, 56 punktus)

4. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo trečiųjų valstybių teikiamų subsidijų – Žala – Veiksniai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama – Subsidijuojamo importo poveikis panašių produktų kainoms Sąjungos rinkoje – Priverstinio kainų mažinimo skirtumo skaičiavimas – Apskaičiavimo metodas – Komisijos diskrecija – Komisijos pareiga nustatyti priverstinį kainų mažinimą dėl panašaus visos Sąjungos pramonės produkto – Nebuvimas

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/1037 1 straipsnio 1 dalis, 2 dalies c punktas, 8 straipsnio 1 dalies a punktas ir 2 dalis)

   (žr. 72–76 punktus)

5. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo trečiųjų valstybių teikiamų subsidijų – Subsidija – Sąvoka – Kilmės arba eksportuojančios valstybės valdžios institucijų finansinis indėlis – Sistema, pagal kurią nustatomi apribojimai neapdoroto alyvpalmių aliejaus eksportui ir dėl kurios jo eksportas tampa komerciniu požiūriu nepatrauklus – Įtraukimas

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/1037 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktis)

   (žr. 94–129, 144, 145 punktus)

6. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo trečiųjų valstybių teikiamų subsidijų – Tyrimo eiga – Turimų duomenų naudojimas suinteresuotosioms šalims atsisakius bendradarbiauti – Diskrecija – Institucijų pareiga naudotis kuo geresniais duomenimis – Nebuvimas

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/1037 28 straipsnis)

   (žr. 133–138 punktus)

7. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo trečiųjų valstybių teikiamų subsidijų – Subsidija – Sąvoka – Pajamų ar kainų palaikymas, kaip tai suprantama pagal 1994 GATT XVI straipsnį – Priemonės, kuriomis biodyzelino gamintojams suteikiama prieiga prie pagrindinės jų žaliavos už mažesnę nei pasaulinės rinkos kainą – Įtraukimas

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/1037 3 straipsnio 1 dalies b punktas)

   (žr. 154–160 punktus)

8. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo trečiųjų valstybių teikiamų subsidijų – Subsidija – Sąvoka – Gavėjui suteikta nauda – Naudos apskaičiavimas – Komisijos diskrecija – Komisijos priimtos gairės dėl subsidijų dydžio apskaičiavimo – Pasekmės – Savo diskrecijos apribojimas

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/1037 3 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6 dalies d punktas ir 7 straipsnio 1 dalies a punktas)

   (žr. 163–172, 196–201, 215–220 punktus)

9. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo trečiųjų valstybių teikiamų subsidijų – Subsidija – Sąvoka – Kilmės arba eksportuojančios valstybės valdžios institucijų finansinis indėlis – Referencinės kainos nustatymas – Viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos atliekamas skirtumo tarp dyzelino referencinės kainos ir biodyzelino referencinės kainos pervedimas biodyzelino gamintojui – Įtraukimas

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/1037 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktis)

   (žr. 176–191 punktus)

10. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo trečiųjų valstybių teikiamų subsidijų – Žala – Didelės žalos grėsmė – Įrodymai – Veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti, analizė – Atsižvelgimas į duomenis, susijusius su vėlesniu nei tiriamasis laikotarpiu – Teisminė kontrolė – Akivaizdi vertinimo klaida – Įrodinėjimo pareiga

    (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/1037 2 straipsnio d punktas ir 8 straipsnio 1, 4 ir 8 dalys)

    (žr. 238–245, 268–272, 285–297 punktus)

11. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo trečiųjų valstybių teikiamų subsidijų – Žala – Veiksniai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama – Subsidijos poveikis Sąjungos gamybai – Veiksnių ir informacijos, rodančių teigiamą tendenciją, buvimas – Aplinkybė, netrukdanti daryti išvados, kad egzistuoja didelė žala Sąjungos pramonei

    (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/1037 8 straipsnio 5 dalis)

    (žr. 258 punktą)

12. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo trečiųjų valstybių teikiamų subsidijų – Tyrimo eiga – Komisijos pareiga informuoti suinteresuotąsias šalis – Apimtis – Teisė į gynybą – Pažeidimas – Sąlygos – Atitinkamos įmonės galimybė užsitikrinti geresnę gynybą, kai nėra procedūros pažeidimų

    (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/1037 30 straipsnis)

    (žr. 302–311 punktus)

Santrauka

Pabaigusi 2018 m. pradėtą antisubsidijų tyrimą Europos Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą 2019/2092, kuriuo importuojamam Indonezijos kilmės biodyzelinui nustatomas galutinis kompensacinis muitas ( 1 ) (toliau – nagrinėjamas produktas).

Indonezijos bendrovės PT Pelita Agung Agrindustri ir PT Permata Hijau Palm Oleo, gaminančios biodyzeliną ir jį eksportuojančios į Europos Sąjungą, pareiškė ieškinį dėl šio įgyvendinimo reglamento panaikinimo.

Atmesdamas jų ieškinį Bendrasis Teismas patikslino importuojamų produktų priverstinio kainų mažinimo, dėl kurio atliekami antisubsidijų tyrimai, analizę. Be to, jis patikslino kelių Pagrindiniame antisubsidijų reglamente 2016/1037 vartojamų sąvokų apimtį ( 2 ).

Bendrojo Teismo vertinimas

Pirma, kiek tai susiję su klausimu, ar buvo gerokai priverstinai sumažinta importuojamo Indonezijos kilmės biodyzelino kaina, palyginti su Europos Sąjungos kilmės biodyzelino kaina, Bendrasis Teismas atmetė prieštaravimą, grindžiamą tuo, kad Komisija tinkamai nepalygino šių dviejų kainų. Šiuo aspektu ieškovės konkrečiai teigė, kad pagal vieną iš trijų naudotų apskaičiavimo metodų lygindama visą Indonezijos kilmės biodyzelino importą su visais biodyzelino pardavimais Sąjungoje ir nepatikslindama kainos Komisija neatsižvelgė į Indonezijos kilmės biodyzelino ir Sąjungos gamintojų parduodamo biodyzelino skirtingą ribinę filtruojamumo temperatūrą (toliau – RFT).

Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pažymėjo, kad, pirma, Komisijos sprendimas nekoreguoti kainų pagal skirtingo lygio RFT buvo pagrįstas objektyviais veiksniais, t. y. skirtingų RFT lygių biodyzelino rūšių konkurencinių santykių sudėtingumu ir skirtingomis jų rinkos sąlygomis, taip pat tiesioginės koreliacijos tarp RFT lygio ir kainos nebuvimu. Antra, ieškovės neįrodė, kad prašomas koregavimas buvo būtinas, kad nagrinėjamos kainos būtų panašios.

Dėl ieškovių argumentų, kad Komisijos pareiga nustatyti viso nagrinėjamo produkto priverstinį kainų mažinimą šiuo atveju gali būti grindžiama Sprendimo Changshu City Standard Parts Factory ir Ningbo Jinding Fastener / Taryba (C‑376/15 P ir C‑377/15 P) ( 3 ) taikymu pagal analogiją, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad tame sprendime padarytos išvados dėl dempingo skirtumo nustatymo negali būti taikomos dempingo kaina vykdomo importo arba subsidijuojamo importo poveikio Sąjungos pramonės kainoms analizei. Iš tikrųjų atliekant šią analizę reikia palyginti ne tos pačios įmonės pardavimus, kaip yra dempingo skirtumo nustatymo, kuris apskaičiuojamas remiantis atitinkamo eksportuojančio gamintojo duomenimis, atveju, bet kelių įmonių, t. y. į imtį įtrauktų eksportuojančių gamintojų ir į ją įtrauktų Sąjungos pramonei priklausančių įmonių, pardavimus. Tai patikslinęs Bendrasis Teismas konstatavo, kad bet kuriuo atveju priverstinį kainų mažinimą Komisija apskaičiavo pirmiausia dėl 20 %, paskui dėl 55 % ir galiausiai dėl visų Sąjungos gamintojų pardavimų.

Antra, Bendrasis Teismas atmetė prieštaravimą, grindžiamą akivaizdžia vertinimo klaida, nes Komisija nusprendė, kad taikydamos neapdoroto alyvpalmių aliejaus (NAA) eksporto apribojimus, kuriuos sudarė Indonezijos valdžios institucijų nustatytas eksporto mokestis ir rinkliava ( 4 ) ir Indonezijos valdžios institucijoms priklausančio NAA gamintojo kainos nustatymas, Indonezijos valdžios institucijos pavedė arba nurodė NAA gamintojams tiekti savo produktus Indonezijos rinkoje už mažesnį nei tinkamas atlygį. Anot ieškovių, negalima manyti, kad šiomis priemonėmis Indonezijos valdžios institucijos „pavedė“ arba „nurodė“, kaip tai suprantama pagal Pagrindinio antisubsidijų reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunkčio antrą įtrauką ( 5 ), NAA tiekėjams tiekti savo produktus už mažesnį nei tinkamas atlygį.

Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pažymėjo, kad Pagrindinio antisubsidijų reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunkčio antra įtrauka yra kovos su vengimu priemonė ir kad, siekiant užtikrinti jos veiksmingumą, kaip „pavedimą“ reikia suprasti bet kokius valdžios institucijų veiksmus, kuriais privačiam subjektui tiesiogiai ar netiesiogiai patikima atsakomybė vykdyti vieną iš funkcijų, nurodytų to reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i–iii papunkčiuose, o kaip „nurodymą“ – bet kokius valdžios institucijų veiksmus, kuriais jos privataus subjekto atžvilgiu tiesiogiai ar netiesiogiai naudojasi savo įgaliojimais tam, kad jis vykdytų vieną iš tokių funkcijų. Taip buvo šiuo atveju, nes nagrinėjamus eksporto ribojimus valdžios institucijos nustatė aiškiai siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas Indonezijos biodyzelino pramonei, išlaikant dirbtinai mažas NAA kainas vidaus rinkoje.

Be to, šie eksporto ribojimai taip pat gali būti laikomi subsidijomis kaip „bet kokios formos pajamų ar kainų palaikymas, kaip apibrėžta GATT 1994 XVI straipsnyje“, kaip tai suprantama pagal Pagrindinio antisubsidijų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punktą, nes jie didina biodyzelino gamintojų gaunamas pajamas, leidžiant jiems gauti pagrindinę žaliavą ir pagrindinį sąnaudų elementą už mažesnę nei pasaulinės rinkos kainą. Iš tiesų „pajamų ar kainų palaikymas“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, apima visus viešosios valdžios institucijų veiksmus, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai siekiama išlaikyti pajamų ar kainų stabilumą arba jas padidinti, o nuoroda į GATT XVI straipsnį reiškia, kad taip pat reikia atsižvelgti į šių veiksmų poveikį eksportui ir importui.

Trečia, Bendrasis Teismas nusprendė, kad Alyvpalmių plantacijų fondo, viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos, mokėjimus Indonezijos biodyzelino gamintojams galima laikyti valdžios institucijų „finansiniu indėliu“ tiesiogiai pervedant lėšas pagal Pagrindinio antisubsidijų reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį. Remiantis šia nuostata darytina išvada, kad sąvoka „valdžios institucijų finansinis indėlis“ apima visas finansines priemones, kurias valdžios institucijos gali faktiškai panaudoti. Be to, vertinant, ar tiesioginis lėšų pervedimas gali pateisinti kompensacinio muito nustatymą, reikia atsižvelgti į tai, kad įmonė, kuriai atliekamas toks pervedimas, negauna atlygio ar lygiaverčio atlygio. Šiomis aplinkybėmis, kadangi ieškovės neįrodė, kad šie mokėjimai turėjo būti mokami pagal pirkimo sutartį, sudarytą Indonezijos valdžios institucijų ir biodyzelino gamintojų, Komisija pagrįstai galėjo pripažinti finansinio indėlio tiesiogiai pervedant lėšas buvimą.

Bendrasis Teismas taip pat atmetė prieštaravimus, grindžiamus Komisijos klaida, padaryta apskaičiuojant naudą, Indonezijos biodyzelino gamintojams suteiktą dėl Alyvpalmių plantacijų fondo mokėjimų. Ieškovių teigimu, Komisija turėjo nustatyti biodyzelino gamintojams suteiktą naudą, iš kompensuotinos subsidijos sumos atimdama biodyzelino tiekimo transportavimo išlaidas pagal Pagrindinio antisubsidijų reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą. Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas pažymėjo, kad apskaičiuodama subsidijos dydį Komisija teisėtai rėmėsi savo Pranešimu dėl subsidijų dydžio apskaičiavimo atliekant antisubsidinius tyrimus ( 6 ). Remiantis šiame pranešime pateiktomis gairėmis, išlaidų ir sąnaudų atskaita, be kita ko, siejama su sąlygomis, kad jos tiesiogiai buvo sumokėtos valdžios institucijoms tiriamuoju laikotarpiu ir kad buvo įrodytas jų privalomumas siekiant gauti subsidiją. Kadangi šios sąlygos suderinamos su Pagrindiniu antisubsidijų reglamentu, ieškovės neįrodė nei to, kad nagrinėjamos transporto išlaidos buvo sumokėtos tiesiogiai Indonezijos valdžios institucijoms, nei to, kad jos buvo privalomos.

Galiausiai remdamasis suformuota jurisprudencija antidempingo srityje Bendrasis Teismas patvirtino Komisijos išvadą, kad tiriamuoju laikotarpiu importas iš Indonezijos kėlė didelės žalos Sąjungos pramonei grėsmę pagal Pagrindinio antisubsidijų reglamento 8 straipsnio 8 dalį.

( 1 ) 2019 m. lapkričio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/2092, kuriuo importuojamam Indonezijos kilmės biodyzelinui nustatomas galutinis kompensacinis muitas (OL L 317, 2019, p. 42).

( 2 ) 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016, p. 55), pakeistas 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/825 (OL L 143, 2018, p. 1) (toliau – Pagrindinis antisubsidijų reglamentas).

( 3 ) 2017 m. balandžio 5 d. Sprendimas Changshu City Standard Parts Factory ir Ningbo Jinding Fastener / Taryba (C‑376/15 P ir C‑377/15 P, EU:C:2017:269).

( 4 ) Indonezijos biodyzelinas yra gaminamas iš neapdoroto palmių aliejaus.

( 5 ) Remiantis šia nuostata, subsidija yra skirta, jeigu valdžios institucijos „paveda arba nurodo privačiam subjektui atlikti vieną ar kelias i, ii ir iii punktuose nurodytų tipų funkcijas, kurios paprastai suteiktos Vyriausybei“, ir kurių „atlikimo tvarka realiai nesiskiria nuo tvarkos, kurios paprastai laikosi Vyriausybės“.

( 6 ) Komisijos pranešimas dėl subsidijų dydžio apskaičiavimo atliekant antisubsidinius tyrimus (OL C 394, 1998, p. 6).