This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62020CO0375
2021 m. spalio 13 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) nutartis.
Liberty Seguros, Compañia de Seguros y Reaseguros, SA – Sucursal em Portugal prieš DR.
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teisingumo Teismo procedūros reglamento 99 straipsnis – Motorinių transporto priemonių valdytojų privalomasis civilinės atsakomybės draudimas – Direktyva 2009/103/EB – Draudimo sutartis, sudaryta remiantis melaginga informacija – Tarptautinis keleivių ir krovinių vežimas be leidimo – Draudimo sutarties negaliojimas – Galimybė remtis prieš trečiuosius nukentėjusiuosius ir įstaigą, atsakingą už nukentėjusiesiems padarytos žalos atlyginimą.
Byla C-375/20.
2021 m. spalio 13 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) nutartis.
Liberty Seguros, Compañia de Seguros y Reaseguros, SA – Sucursal em Portugal prieš DR.
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teisingumo Teismo procedūros reglamento 99 straipsnis – Motorinių transporto priemonių valdytojų privalomasis civilinės atsakomybės draudimas – Direktyva 2009/103/EB – Draudimo sutartis, sudaryta remiantis melaginga informacija – Tarptautinis keleivių ir krovinių vežimas be leidimo – Draudimo sutarties negaliojimas – Galimybė remtis prieš trečiuosius nukentėjusiuosius ir įstaigą, atsakingą už nukentėjusiesiems padarytos žalos atlyginimą.
Byla C-375/20.
Court reports – general – 'Information on unpublished decisions' section
ECLI identifier: ECLI:EU:C:2021:861
2021 m. spalio 13 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) nutartis
Liberty Seguros
(Byla C‑375/20) ( 1 )
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teisingumo Teismo procedūros reglamento 99 straipsnis – Motorinių transporto priemonių valdytojų privalomasis civilinės atsakomybės draudimas – Direktyva 2009/103/EB – Draudimo sutartis, sudaryta remiantis melaginga informacija – Tarptautinis keleivių ir krovinių vežimas be leidimo – Draudimo sutarties negaliojimas – Galimybė remtis prieš trečiuosius nukentėjusiuosius ir įstaigą, atsakingą už nukentėjusiesiems padarytos žalos atlyginimą“
|
1. |
Teisės aktų derinimas – Automobilių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas – Valstybių narių pareigos – Bendroji pareiga užtikrinti, kad būtų apdraustos transporto priemonės, kurių įprastinė buvimo vieta yra jų teritorijoje – Apimtis – Ribos (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103 1, 2 ir 20 konstatuojamosios dalys ir 3 straipsnis) (žr. 54–57 punktus) |
|
2. |
Teisės aktų derinimas – Automobilių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas – Privalomojo draudimo suteikiamos garantijos galiojimas tretiesiems asmenims – Netaikymo sąlygos – Apimtis – Ribos – Pareiga aiškinti siaurai (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103 3 straipsnio pirma pastraipa ir 13 straipsnio 1 dalies pirma ir antra pastraipos) (žr. 58–63 punktus) |
|
3. |
Teisės aktų derinimas – Automobilių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas – Privalomojo draudimo suteikiamos garantijos galiojimas tretiesiems asmenims – Nacionalinės teisės nuostatos, leidžiančios prieš trečiuosius nukentėjusiuosius remtis draudimo sutarties, sudarytos remiantis draudėjo pateikta melaginga informacija, negaliojimu – Tarptautinis keleivių ir krovinių vežimas be leidimo – Neleistinumas (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103 3 straipsnio pirma pastraipa ir 13 straipsnio 1 ir 2 dalys) (žr. 64–68, 70, 71 punktus ir rezoliucinę dalį) |
|
4. |
Teisės aktų derinimas – Automobilių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas – Direktyva 2009/103 – Įstaigos, užtikrinančios kompensacijos išmokėjimą kelių eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims, įsikišimas – Sąlygos – Ribos (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103 3 straipsnis ir 10 straipsnio 1 dalis) (žr. 69 punktą) |
Rezoliucinė dalis
2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo 3 straipsnio pirma pastraipa ir 13 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, dėl kurių būtų galima prieš trečiuosius asmenis, nukentėjusius per eismo įvykį, kuriame dalyvavo motorinės transporto priemonės, remtis motorinės transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties negaliojimu tuo pagrindu, kad draudėjas vykdė komercinę tarptautinio vežimo veiklą be leidimo, o draudėjas, sudarydamas šią sutartį, draudimo bendrovei nepateikė informacijos arba pateikė melagingą informaciją, net jei tretieji nukentėjusieji yra keleiviai, kurie negalėjo nežinoti apie leidimo nebuvimą.
( 1 ) OL C 348, 2020 10 19.