Byla C-251/20

Gtflix Tv

prieš

DR

(Cour de cassation (Kasacinis teismas, Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

2021 m. gruodžio 21 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymas – Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 – 7 straipsnio 2 punktas – Speciali jurisdikcija bylose dėl delikto arba kvazidelikto – Tariamai asmenį šmeižiančio turinio paskelbimas internete – Žalos atsiradimo vieta – Kiekvienos valstybės narės, kurios teritorijoje yra arba buvo prieinamas internete paskelbtas turinys, teismai“

1. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymas – Reglamentas Nr. 1215/2012 – Specialioji jurisdikcija – Jurisdikcija delikto arba kvazidelikto bylose – Žalą sukėlusio įvykio vieta – Tarpvalstybinis šmeižimas spaudoje – Kiekvienos valstybės narės teismų buvimo vietos sutapimas su žalos nukentėjusio asmens reputacijai vieta – Jurisdikcija, ribojama žala, padaryta valstybėje narėje, kurioje yra teismas, į kurį kreiptasi

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1215/2012 16 konstatuojamoji dalis ir 7 straipsnio 2 punktas)

   (žr. 29 punktą)

2. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymas – Reglamentas Nr. 1215/2012 – Specialioji jurisdikcija – Jurisdikcija delikto arba kvazidelikto bylose – Asmens teisių pažeidimas internete paskelbus šmeižiantį turinį – Žalos atsiradimo vieta – Susijęs asmuo, kuris tuo pačiu metu prašo, pirma, pašalinti šį turinį ir ištaisyti paskelbtą informaciją ir, antra, atlyginti dėl šio paskelbimo padarytą žalą – Kiekvienos valstybės narės, kurioje buvo išplatintas minėtas turinys, teismuose pateiktas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, kuriuo siekiama, kad būtų atlyginta teismo, į kurį kreiptasi, valstybėje narėje padaryta žala – Jurisdikcija nagrinėti šį reikalavimą dėl dalinio žalos atlyginimo – Jurisdikcijos neturėjimas nagrinėti reikalavimą dėl ištaisymo ir pašalinimo – Poveikio minėto reikalavimo dėl žalos atlyginimo iš dalies nagrinėjimui nebuvimas

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punktas)

   (žr. 30–33, 35–37, 41–43 punktus ir rezoliucinę dalį)

Santrauka

Tariamai šmeižiančio turinio platinimas internete: dėl valstybės narės teritorijoje atsiradusios žalos atlyginimo galima kreiptis į tos valstybės narės teismus.

Ši jurisdikcija siejama tik su sąlyga, kad žalą sukėlęs turinys yra prieinamas arba galėjo būti prieinamas šioje teritorijoje

Gtflix Tv (toliau – kasatorė) yra Čekijos Respublikoje įsteigta bendrovė, kurianti ir transliuojanti audiovizualinį turinį suaugusiesiems. DR, gyvenantis Vengrijoje, yra kitas šioje srityje veiklą vykdantis asmuo.

Kasatorė, kuri kaltina DR platinus ją šmeižiantį turinį keliose interneto svetainėse, pareiškė ieškinį Prancūzijos teismuose, prašydama, pirma, pašalinti šį turinį bei ištaisyti paskelbtą informaciją ir, antra, atlyginti dėl šio turinio patirtą žalą. Tiek pirmojoje, tiek apeliacinėje instancijose šie teismai pripažino neturintys jurisdikcijos nagrinėti tokių reikalavimų.

Cour de cassation (Kasacinis teismas, Prancūzija) kasatorė prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo pažeista Reglamento Nr. 1215/2012 ( 1 ) 7 straipsnio 2 punkte numatyta specialiosios jurisdikcijos taisyklė, taikoma „vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis“ teismų naudai, ir nusprendė, jog tam, kad teismas, į kurį kreiptasi, galėtų pagrįsti savo jurisdikciją, nepakanka, kad internete paskelbtas šmeižiantis turinys būtų prieinamas teismo, į kurį kreiptasi, jurisdikcijos teritorijoje, bet taip pat reikia, kad ten būtų padaryta žala.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, be kita ko, manydamas, kad kasatorės pagrindinė interesų vieta buvo Čekijos Respublikoje, ir konstatavęs, kad DR nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vengrijoje, nusprendė, kad Prancūzijos teismai neturėjo jurisdikcijos nagrinėti reikalavimo panaikinti tariamai šmeižiantį turinį iš ištaisyti paskelbtą informaciją. Vis dėlto jis nusprendė kreiptis į Teisingumo Teismą dėl klausimo, ar Prancūzijos teismai turi jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kiek tai susiję su žala, kuri kasatorei buvo padaryta jos teismų jurisdikcijos teritorijoje, nors šie teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti prašymo dėl ištaisymo ir pašalinimo.

Savo sprendime Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) pateikė paaiškinimų dėl teismų, turinčių jurisdikciją nagrinėti ieškinį dėl internete padarytos žalos atlyginimo, nustatymo.

Teisingumo Teismo vertinimas

Teisingumo Teismas nusprendė, kad asmuo, kuris, manydamas, kad jo teisės buvo pažeistos internete skleidžiant jį šmeižiantį turinį, tuo pačiu metu siekia, kad, pirma, būtų ištaisyta informacija ir pašalintas su juo susijęs internete paskelbtas turinys, ir, antra, atlyginta žala, kuri atsirado dėl tokio paskelbimo internete, gali kiekvienos valstybės narės, kurios teritorijoje yra arba buvo prieinamas šis turinys, teismuose reikalauti atlyginti žalą, jam padarytą valstybėje narėje, kur yra teismas, į kurį kreiptasi, nors šie teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti reikalavimo ištaisyti informaciją ir pašalinti turinį.

Darydamas tokią išvadą Teisingumo Teismas priminė, kad remiantis jo jurisprudencija Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punkte numatyta specialiosios jurisdikcijos taisyklė „vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis ar jis gali įvykti“ teismų naudai reiškia ir žalą sukėlusio įvykio vietą, ir žalos atsiradimo vietą, nes kiekviena iš jų, nelygu aplinkybės, gali suteikti ypač naudingos informacijos renkant įrodymus ir organizuojant procesą.

Kiek tai susiję su tvirtinimu, kad dėl turinio paskelbimo internete buvo pažeistos asmeninės teisės, Teisingumo Teismas taip pat priminė, kad asmuo, manantis, kad jo teisės buvo pažeistos, gali pareikšti ieškinį dėl visos padarytos žalos atlyginimo šio turinio skleidėjo įsisteigimo valstybės narės teismuose, remdamasis žalą sukėlusio įvykio vieta, arba valstybės narės, kur yra jo pagrindinė interesų vieta, teismuose, remdamasis žalos atsiradimo vieta. Šis asmuo, užuot pareikšdamas ieškinį dėl visos patirtos žalos atlyginimo, gali kreiptis į kiekvienos valstybės narės, kurios teritorijoje yra arba buvo prieinamas internete paskelbtas turinys, teismus. Vis dėlto šie teismai turi jurisdikciją nagrinėti tik valstybės narės, į kurios teismus kreiptasi, teritorijoje padarytos žalos klausimą.

Taigi pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punktą, kaip jis išaiškintas ankstesnėje jurisprudencijoje, asmuo, manantis, kad nukentėjo dėl informacijos paskelbimo interneto svetainėje, siekdamas, kad ši informacija būtų ištaisyta, o internete pateiktas turinys pašalintas, gali kreiptis į teismus, turinčius jurisdikciją nagrinėti visą reikalavimą dėl žalos atlyginimo, t. y. į šio turinio skleidėjo įsisteigimo vietos teismą, remdamasis žalą sukėlusio įvykio vieta, arba į teismą, kurio jurisdikcijos teritorijoje yra šio asmens pagrindinė interesų vieta, remdamasis žalos atsiradimo vieta.

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas patikslino, kad reikalavimas ištaisyti informaciją ir pašalinti internete paskelbtą turinį negali būti pateiktas kitame teisme nei tas, kuris turi jurisdikciją nagrinėti visą reikalavimą dėl žalos atlyginimo, motyvuojant tuo, kad toks reikalavimas dėl ištaisymo ir pašalinimo yra vienas ir nedalomas.

Vis dėlto reikalavimo atlyginti žalą dalykas gali būti visiškas arba dalinis žalos atlyginimas. Taigi tuo pačiu pagrindu negalima pagrįstai atmesti pareiškėjo galimybės pateikti reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš dalies bet kuriame kitame teisme, kurio jurisdikcijos teritorijoje jis teigia patyręs žalą.

Be to, geras teisingumo vykdymas taip pat nereikalauja atmesti tokios galimybės, nes teismas, turintis jurisdikciją priimti sprendimą tik dėl valstybėje narėje, kurioje jis yra, atsiradusios žalos, tikrai gali įvertinti tariamos žalos tikrumą ir dydį šioje valstybėje narėje vykstančiame procese, atsižvelgdamas į šioje valstybėje narėje surinktus įrodymus.

Galiausiai jurisdikcijos nagrinėti tik žalą, padarytą valstybės narės, kurioje jie yra, teritorijoje, suteikimas minėtiems teismams siejamas tik su sąlyga, kad turinys, kuriuo padaryta žala, yra arba buvo prieinamas šioje teritorijoje, nes Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punkte šiuo klausimu nenumatyta kitų sąlygų. Papildomų sąlygų nustatymas praktiškai lemtų tai, kad atitinkamas asmuo negalėtų pateikti reikalavimo dėl žalos atlyginimo iš dalies teismuose, kurių jurisdikcijos teritorijoje šis asmuo mano patyręs žalą.

( 1 ) 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 351, 2012, p. 1). Konkrečiai kalbant, šio reglamento 7 straipsnio 2 punkte numatyta: „Asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas: <...> bylose dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto – vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismuose. <...>“